Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2089-395/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
2S-2089-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06520-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albinas Čeplinskas
Suinteresuotas asmuo
V. O.
Pareiškėjas
L. O.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2089-395/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06520-2012-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;129.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. ir suinteresuoto asmens V. O. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9973-364/2012 pagal pareiškėjo L. O. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., V. O. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės J. Ž. priimtus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymus: 2012-04-06 patvarkymą dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo, 2012-04-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2012-04-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2012-04-12 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2012-04-12 patvarkymą areštuoti lėšas, 2012-04-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, kad patvarkyme dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo išlaikymo įsiskolinimas 2012-04-01 yra 5530,00 Lt, tačiau ši suma yra neteisinga, nes antstolė neįskaičiavo visų vaiko išlaikymui sumokėtų sumų. Pareiškėjas pripažino, kad yra skolingas 3601,72 Lt, o likusią dalį yra sumokėjęs į V. O. sąskaitą sūnaus išlaikymui. Taip pat nurodė, kad patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo yra neteisingi ir nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino antstolės J. Ž. padėjėjos surašytus dokumentus: 2012-04-06 patvarkymą dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo, 2012-04-06 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2012-04-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2012-04-12 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2012-04-12 patvarkymą areštuoti lėšas, 2012-04-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Teismas nustatė, kad L. O. ir V. O. santuoka buvo nutraukta 2007 m. sausio 5 d. (teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-250-568/07). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame pažodžiui nurodyta sprendimo rezoliucinė dalis, kad „Pareiškėjas L. O. įsipareigoja nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti 325 Lt (trijų šimtų dvidešimt penkių litų) dydžio išmoką sūnaus A. O. išlaikymui (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.)“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Vykdomasis raštas pateiktas antstolės kontorai vykdymui 2011 m. vasario 9 d. Antstolė J. Ž., vykdydama vykdomąjį raštą Nr. 2-250-568/07 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. O., 2012-04-06 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo, kuriuo buvo apskaičiuotas įsiskolinimo dydis 2012-04-01 dienai, remiantis skolininko ir išieškotojos pateiktais duomenimis vykdomojoje byloje.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais ji nepagrįstai išieško priteisto išlaikymo sūnui indeksaciją, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad L. O. įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus išlaikymui 2012 m. vasario 1 d. buvo 3601,72 Lt. Periodinių išmokų dydis sudaro 325 Lt. Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančių Swedbank, AB banko sąskaitų, priklausančių pareiškėjui L. O., išrašų matyti, kad sūnaus A. išlaikymui pareiškėjas papildomai pravesdavo įvairaus dydžio sumas, kurias įvardindavo kaip papildoma pagalba. Aritmetinėje išraiškoje nurodyta suma būdavo pervesta. Teismas padarė išvadą, kad antstolė išmokas išlaikymui pagal įrašo tikslingumą nustatydavo savo iniciatyva ar V. O. paaiškinimu.

Taip pat teismas nurodė, kad antstolės padėjėja išsiuntė patvarkymus areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau Turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo turto vertė, tik pažymėta, kad bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Teismas nustatęs, kad patvarkymas, kuriame paskaičiuota išlaikymo skola, yra surašytas netinkamai, visus sekančius procesinius veiksmus, kuriuos atliko antstolė J. Ž., laikė išvestiniais iš pradinio veiksmo, todėl juos taip pat pripažino nepagrįstais ir neįrodytais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Nesuprantama, kodėl teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais ji nepagrįstai išieško priteisto išlaikymo sūnui indeksaciją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684". Pareiškėjas išlaikymo sumų indeksacijos šioje byloje neskundė. Kaip pats pareiškėjas nurodė vykusiame teismo posėdyje, bei tikslindamas savo skundo dalyką, jis nesutinka tik su trijų sumų, kurias yra sumokėjęs į išieškotojos sąskaitą, neįskaičiavimu į jo atliktus mokėjimus sūnaus išlaikymui, dėl to ir su skolos dydžiu: 2008-01-15 sumokėtais 325 Lt (įmoka atlikta dar nesant teismo sprendimo); 2009-09-21 sumokėtais 900 Lt (mokėjimo paskirtyje išvardintos 4 skirtingos mokėjimo paskirtys); 2009-09-30 sumokėtais 150 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodžius kitą paskirtį, ne vaiko išlaikymą). Šis klausimas skundžiamoje nutartyje neišspręstas, todėl apeliantės nuomone, galima teigti, kad teismas apskritai tinkamai neįsigilino į bylos nagrinėjimo dalyką.

2. Teismas tinkamai nesusipažino su vykdomosios bylos medžiaga bei vykdomojoje byloje atliktais mokėjimais, dėl to klaidingai interpretavo joje esančius dokumentus. Skolininko L. O. pateiktame sąskaitos išraše, esančiame vykdomosios bylos 97-100 psl., nėra nurodyta nei vienos sumos, kurią jis būtų įvardinęs kaip „papildomą pagalbą", ir jis niekada tokios paskirties nėra nurodęs. Tokius prierašus prie kai kurių skolininko atliktų mokėjimų savo iniciatyva buvo padariusi tik išieškotoja V. O., pateikdama savo pačios sąskaitos išrašą (taip išreikšdama gautų sumų traktavimą) (v. b. 88-91 psl.). Be to, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, antstolė, apskaičiuodama įsiskolinimo dydį, vadovavosi tiek skolininko, tiek išieškotojos pateiktais dokumentais, ir galiausiai į skolos apskaičiavimą įtraukė visas sumas, kuriose buvo nurodyta „sūnaus A. išlaikymui“, net ir tas, kurias išieškotoja traktavo kaip papildomą pagalbą.

3. Nesuprantamas teismo nurodytas motyvas apie turto arešto aktą, nes jokio turto, dėl kurio galėtų būti surašomas turto arešto aktas, šiuo metu skolininkas neturi, ir joks jo turtas šiuo metu nėra areštuotas, tuo labiau, jokio turto arešto akto teisėtumo pareiškėjas ir neskundė.

4. Teismas nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios pareiškėjo skųstas 2012-04-06 patvarkymas „yra surašytas netinkamai", o jei buvo surašytas netinkamai, apeliantės nuomone, tuomet teismas turėjo pasisakyti, kas jame yra netinkamo (pvz., neįtrauktos konkrečios skolininko ginčijamos sumos) ir patvarkymą atitinkamai pakeisti. Apskritai antstolė teisėtai vykdo galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, ir visiškai panaikinti antstolės patvarkymų nėra jokio pagrindo - taip vaikas netenka galimybės jo naudai išieškoti jokių alimentų. Skolos dydžiui esant kitokiam (ką teigia pareiškėjas), patvarkymai turėtų būti tik atitinkamai pakeičiami, juose pakeičiant skolos dydį.

5. Antstolė neturi pareigos įrodinėti, kad jos priimti patvarkymai yra pagrįsti. Tai, kad jie nepagrįsti, turi įrodyti pareiškėjas (CPK 178 str.). Skunde pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių skundžiami antstolės patvarkymai turėtų būti naikinami (išskyrus tai, kad nesutinka su skolos dydžiu).

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. O. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti; teismo nuožiūra nustatyti ir skirti pareiškėjui tokį baudos dydį, kad ateityje pareiškėjui nekiltų noro teikti nepagrįstus skundus, ar kitaip vengti savo prioritetinių pareigų, būtų apsaugoti tiek viešieji interesai, tiek sūnaus teisės laiku gauti jam priklausantį išlaikymą, tiek V. O. teisės į gyvenimą be moralinių ir materialinių nuostolių.

Apeliantė nurodo, kad teismo argumentas, jog antstolė išmokas išlaikymui pagal įrašo tikslingumą nustatydavo savo iniciatyva ar V. O. paaiškinimu, yra neteisingas. Pirmoji suma pareiškėjo pervesta 2007-01-15, tačiau tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra prioritetinė ir atsiranda nuo vaiko gimimo akimirkos, o ne tik nuo teismo nutarties dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo dienos. Antroji suma, pervesta 2009-09-21, jau buvo nagrinėta civilinėje byloje Nr. 2-7062-221/2011, kurios iniciatorius taip pat buvo L. O., ir ši suma buvo traktuojama kaip apeliantės asmeninė skola. Minėtoje byloje nutartis yra jau priimta ir įsiteisėjusi. Trečioji suma pervesta 2009-09-30, tačiau priimant sprendimą teismas neatkreipė dėmesio į 2007 m. sausio 5 d. nutarties 6 punktą, kuriame nurodoma: „...Tėvas L. O. galės ... dovanoti sūnui dovanas bei pagal savo išgales prisidėti prie sūnaus aprūpinimo jo poreikiams tenkinti būtinais daiktais (apranga, apavas, lavinimo priemonės ir kiti sūnui būtini daiktai)". Juolab, kad tuo metu, kuriuo pareiškėjas ginčija sumas, pervestas 2009-09-21 ir 2009-09-30, jis buvo išvykęs į užsienį. Tas faktas, kad tą patį mėnesį pervedama didesnė suma nei nurodyta tik viename iš skyrybų nutarties punkte, negali būti traktuojama kaip sūnaus išlaikymo įsiskolinimo padengimas praėjus daugiau nei metams nuo tos sumos pervedimo dienos. Jei tuo metu tėvas skyrė daugiau lėšų, kas ir numatyta 2007 m. sausio 5 d. teismo nutarties 6 punkte, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo kompensuoti vėlesnį vengimą išlaikyti sūnų bei nepaisyti prioritetinės savo pareigos vykdymo. Taip pat tai, kas buvo skirta papildomai, t. y. buvusios gimtadienio dovanos nuo pareiškėjo artimųjų, vienas dalinis kelionės prie jūros apmokėjimas ir kitos panašios išlaidos, kurias pareiškėjas ginčijo, negali būti traktuojama ir įskaitoma pagrindinio išlaikymo sąskaita, nes šis išlaikymas reikalingas kasdieniams sūnaus poreikiams tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.), neatsižvelgė ir į tai, kad asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti ir išlaikymo teikimo formos. Be to, teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. 2-8047-657/2011 priimtos nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, ir kurioje nurodoma, kad „Išlaikymo indeksavimą reglamentuoja CK 3.208 str. Jis numato, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacija. Todėl teismui sprendime net nenurodžius šios įstatyminės nuostatos, ji vis vien taikoma".

Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui baudą. Teismas neįvertino pareiškėjo pareikštų skundų kiekį, kuriuose jis nuolat ginčija antstolės J. Ž. veiksmus, nors visus klausimus buvo įmanoma ir tikslinga spręsti vienoje byloje. Šiuo atveju nėra užtikrintos sūnaus teisės ir bandoma vilkinti priklausančio išlaikymo išmokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis motyvuota, paremta tinkamu įrodymų vertinimu ir įstatymų taikymu. Antstolės 2012-04-06 patvarkyme dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo, paskaičiuotos skolos dydis 5530 Lt. Su šia paskaičiuota suma pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad antstolė remdamasi pagal pareiškėjo pateiktais duomenimis (banko išrašais) neįtraukė: 2007-01-15 - 325 Lt, 2009-09-21 - 325 Lt, 2009-09-30 - 150 Lt, iš viso 800 Lt sumos. Todėl, pareiškėjo nuomone, antstolės pateiktas skaičiavimas nėra tikslus ir turi būti perskaičiuotas, įtraukiant minėtas sumas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad savo, kaip tėvo pareigos išlaikyti vaiką niekada nevengė nei gyvenant kartu, nei skyriumi. V. O. teiginiai, kad pareiškėjas bando vilkinti priklausančio išlaikymo išmokėjimą, klaidingi, kadangi pagal antstolės J. Ž. patvarkymą 2012-04-23 Nr. SI-3429 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, išmokas tiesiogiai perveda į sąskaitą V. O., Kauno teritorinė darbo birža, kurioje pareiškėjas registruotas nuo 2012 m. sausio mėn. Visos įplaukos, kurios įeina į sąskaitą, esančią Swedbank, AB, yra areštuotos antstolės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirasis skundas tenkintinas, suinteresuoto asmens V. O. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės J. Ž. 2011 m. vasario 9 d. patvarkymu vykdymui buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-250-568/07, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas L. O. įsipareigoja nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti 325 Lt dydžio išmoką sūnaus A. O. išlaikymui (CPK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą Nr. 2-250-568/07 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. O., 2012 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo, kuriuo buvo apskaičiuotas 5530 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. balandžio 1 d. Siekdama išieškoti šį įsiskolinimą, 2012 m. balandžio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, o 2012 m. balandžio 23 d. - patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kartu su šiais patvarkymais skolininkui buvo siunčiami ir patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės veiksmus surašant minėtus patvarkymus pripažino neteisėtais ir juos panaikino. Teismas sprendė, kad antstolės patvarkymas dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo surašytas netinkamai, nes L. O. įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus išlaikymui 2012 m. vasario 1 d. buvo 3601,72 Lt, sūnaus išlaikymui pareiškėjas papildomai pravesdavo įvairaus dydžio sumas, kurias įvardindavo kaip papildoma pagalba. Be to, teismas sprendė, kad antstolė išmokas išlaikymui pagal įrašo tikslingumą nustatydavo savo iniciatyva ar V. O. paaiškinimu. Tačiau šių išvadų apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas niekuo nemotyvavo ir nepagrindė. Teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiai duomenimis remiantis nustatė, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis sudaro būtent 3601,72 Lt, kaip kad nurodė pats pareiškėjas, ir tuo pačiu neargumentavo, kodėl antstolės patvarkymas dėl išlaikymo skolos apskaičiavimo surašytas netinkamai. Taip pat teismas nepagrindė savo išvados, jog antstolė išmokas išlaikymui pagal įrašo tikslingumą nustatydavo savo iniciatyva, nors kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo bei antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, antstolė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo dydį apskaičiavo vadovaudamasi tiek skolininko, tiek išieškotojos pateiktais dokumentais vykdomojoje byloje, ir į skolos apskaičiavimą įtraukė visas sumas, kurių paskirtis nurodyta „sūnaus A. išlaikymui“, net ir tas, kurias išieškotoja traktavo kaip papildomą pagalbą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde taip pat iš esmės nenurodė skundo faktinio pagrindo, o tik deklaratyviai teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma ginčijamame antstolės patvarkyme nurodyta neteisinga. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais ji nepagrįstai išieško priteisto išlaikymo sūnui indeksaciją, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas išlaikymo sumų indeksacijos šioje byloje neginčijo. Teismo posėdžio metu, tikslindamas skundo dalyką, pareiškėja nurodė, kad jis iš esmės nesutinka tik su trijų sumų, kurias, pareiškėjo nuomone, jis yra sumokėjęs į išieškotojos sąskaitą, iš viso 1375 Lt (2007-01-15, 2009-09-21, 2009-09-30), neįskaičiavimu į antstolės patvarkyme nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Tuo tarpu atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas bendrą neįskaičiuotą į išlaikymo įsiskolinimo sumą jau nurodo 800 Lt. Dėl minėtų sumų pagrįstumo teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka antstolės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ir vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0161/11/00251 esančius dokumentus. Pareiškėjo pateiktame „Swedbank“, AB sąskaitos išraše, esančiame vykdomosios bylos 97-100 psl., nėra nurodyta nei vienos sumos, kurią jis būtų įvardinęs kaip „papildomą pagalbą“, kaip kad nurodė teismas skundžiamoje nutartyje. Tokius prierašus prie kai kurių skolininko atliktų mokėjimų savo iniciatyva buvo padariusi tik išieškotoja V. O., pateikdama savo pačios sąskaitos išrašą esantį vykdomosios bylos 88-91 psl.

Esant ankščiau minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamus antstolės patvarkymus, nevertino ir nepatikrino pareiškėjo bei antstolės pateiktų paskaičiavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, o skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai neleidžia įvertinti procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo padarytos išvados pagrįstumo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant išdėstytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Albinas Čeplinskas