Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – J. A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – J. A. P. skundą atsakovui – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ panaikinimo ir J. A. P. pripažinimo nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjas – J. A. P. skundą grindžia tokiais argumentais.

2.1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (toliau – ir Komisija) 2008 m. spalio 23 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą Nr. 38R-n-2904 (toliau – ir sprendimas Nr. 38R-n-2904), kuriuo Komisija J. A. P. nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso. Pasak pareiškėjo, nuo minėto sprendimo priklauso jo teisėtų interesų gynimas ir teisė gauti pinigines išmokas, skirtas asmenims, nukentėjusiems nuo okupacijos.

2.2. Komisija, priimdama sprendimą Nr. 38R-n-2904, vadovavosi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, tačiau neįsigilino į aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui turi būti pripažintas nukentėjusio nuo okupacijos asmens statusas; priimdama sprendimą Nr. 38R-n-2904, Komisija neįsigilino, kuo genocidas pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, kad 1955 m. gruodžio 31 d. Kalvarijos rajono liaudies teismas nuteisė jį pagal, pasak pareiškėjo, sufabrikuotą baudžiamąją bylą, kaip asmenį, nepaklususį valdžiai, neteisingai nurodydamas, kad J. A. P. sužalojo V. M., nors iš tiesų būtent V. M. sužalojo pareiškėją. Vykdant genocidą, buvo svarbiausia įvykis, vėliau įvykis buvo „pakreiptas“ ta linkme, kuri teismui, prokurorui ir advokatui buvo palanki, siekiant susidoroti su pareiškėju, t. y. piliečiu, kuris turėjo savo nuomonę, buvo patriotas, apsiskaitęs, nesiruošė keliaklupsčiauti ir įtikti valdžiai.

II

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – J. A. P. skundu (b. l. 5) prašo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimą Nr. 38R-n-2904 (b. l. 6, 73) ir pripažinti jį nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų.

2. Pareiškėjas skundo patikslinimu (b. l. 78) prašo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ (b. l. 72), tačiau konstatuotina, kad teisines pasekmes J. A. P. gali sukelti/sukelia tik įsakymo Nr. 1V-166 dalis, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje spręs ne dėl viso įsakymo Nr. 1V-166 panaikinimo, o tik dėl įsakymo Nr. 1V-166 panaikinimo ta apimtimi, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

3. Sprendžiant, ar pareiškėjo skunde ir skundo patikslinime suformuluoti prašymai yra pagrįsti ir teisėti, nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina atskleisti teisinį reguliavimą, susijusį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos kompetencija bei funkcijomis.

3.1. Remiantis Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kompetenciją, struktūrą ir funkcijas nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatai, kuriuos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Specialiųjų tyrimų skyriaus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.

3.2. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505 „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus. Šių nuostatų (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 6 punkto 20 papunktyje buvo įvirtinta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažįsta kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir nukentėjusiojo nuo okupacijų teisinį statusą, išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą. Šių nuostatų 6 punkto 20 papunktyje (2009 m. kovo 12 d. redakcija) įvirtinta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažįsta kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą, išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą. Taigi, pagal paminėtą teisinį reguliavimą būtent Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažįsta kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą.

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtino, be kita ko, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatus (toliau – ir Komisijos nuostatai). Šių nuostatų 2 punkte įtvirtinta, jog Komisija teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui išvadas dėl karių savanorių teisinio statuso pripažinimo (1 papunktis), laisvės kovų dalyvių teisinio statuso pripažinimo (2 papunktis) bei nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo (3 papunktis). Komisijos nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad Komisijos pareigos yra objektyviai ir detaliai nagrinėti visus šaltinius, patvirtinančius ar paneigiančius buvimo ar nebuvimo kariu savanoriu, laisvės kovų dalyviu ar nukentėjusiu asmeniu faktą ir priimti motyvuotas išvadas dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo, o 11 punkte – kad Komisijos išvados dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo gali būti apskųstos centro generaliniam direktoriui. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nuostatų 12 punkte numatyta, jog kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas centro generalinio direktoriaus įsakymu.

3.4. Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažįsta kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą: šis kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu, todėl būtent šie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymai, kaip sukeliantys teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administraciniams teismams. Ypač pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda bei jų apskaitą tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kad sprendimas dėl statuso pripažinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo padavimo bei kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per trisdešimt dienų nuo pranešimo gavimo.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius priima įsakymą, vadovaudamasis Komisijos motyvuota išvada dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo – taigi, ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos motyvuota išvada turi teisinę reikšmę, todėl Komisijos išvados dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo gali būti apskųstos centro generaliniam direktoriui (Komisijos nuostatų 11 punktas).

4. Šiame sprendime minėta, kad pareiškėjas – J. A. P. skundu (b. l. 5) prašo teismą, be kita ko, panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimą Nr. 38R-n-2904 (b. l. 6, 73).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos rašte Nr. 38R-n-2904 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ (b. l. 6, 73), adresuotame pareiškėjui – J. A. P., nustatyta:

„Vadovaudamasi 2008 m. rugpjūčio 20 d. LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos posėdžio protokolu Nr. 2PD-178, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1V-166 nepripažino Jums nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nesutikdamas su sprendimu dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo per 30 dienų nuo šio pranešimo dienos Jūs turite teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, esančiam Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius.“

Konstatuotina, kad šis Komisijos raštas Nr. 38R-n-2904 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ nėra administracinis aktas, kurį galima būtų skųsti administraciniams teismams, nes jis tėra informacinio pobūdžio (jame pareiškėjas yra informuojamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1V-166 nepripažino pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso ir kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Konstatavus, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos raštas Nr. 38R-n-2904 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ nėra administracinis aktas, kurį galima būtų skųsti administraciniams teismams, konstatuotina ir tai, kad byla dalyje dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos rašto Nr. 38R-n-2904 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ panaikinimo nutrauktina.

5. Šiame sprendime minėta ir tai, kad pareiškėjas – J. A. P. pateikė skundo patikslinimą (b. l. 78), kuriame nurodė, jog prašo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“, taip pat minėta ir tai, kad teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje spręs ne dėl viso įsakymo Nr. 1V-166 panaikinimo, o tik dėl įsakymo Nr. 1V-166 panaikinimo ta apimtimi, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

5.1. Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ yra grindžiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Nr. 2PD-178 (b. l. 67), su kuriuo yra pateikta Komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada (b. l. 68-69). Šioje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui – J. A. P. pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnį nėra teisinio pagrindo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių „jo nukentėjimą pagal šio įstatymo 7 straipsnį“. Ypač pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą Komisijos išvadą būtų apskundęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui, kaip tai yra numatyta Komisijos nuostatų 11 punkte. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 38R-n-2381 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso“ (b. l. 70-71) informavo pareiškėją, kad jis gali skųsti minėtą Komisijos išvadą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui.

5.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas Kalvarijos rajono liaudies teismo 1955 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį ketveriems metams laisvės atėmimo. Šį faktą pareiškėjas pripažįsta (žr. skundą (b. l. 5)), tačiau, pasak pareiškėjo, minėta baudžiamoji byla jam buvo sufabrikuota. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra oficialių ir nepaneigtų duomenų, kad pareiškėjui nėra taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, nes pareiškėjas buvo teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu kriminalinį nusikaltimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2000 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 08-891 (b. l. 9, 21)). Duomenys apie pareiškėjo kriminalinį nusikaltimą buvo žinomi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai prieš jai pateikiant 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvadą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 2R-213 „Dėl J. A. P. teisių atkūrimo“ (b. l. 16)).

5.3. Atsižvelgiant į tai, kad su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Nr. 2PD-178 (b. l. 67) yra pateikta Komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada (b. l. 68-69), kurioje nurodyta, kad pareiškėjui – J. A. P. pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnį nėra teisinio pagrindo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių „jo nukentėjimą pagal šio įstatymo 7 straipsnį“, į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą Komisijos išvadą būtų apskundęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui, į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ yra grindžiamas Komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Nr. 2PD-178 (b. l. 67), su kuriuo yra pateikta Komisijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. išvada (b. l. 68-69), taip pat į tai, kad pareiškėjas – J. A. P. teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurių nenagrinėjo Komisija, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ ta apimtimi, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o todėl nėra nei prielaidų, nei sąlygų įsakymą Nr. 1V-166 dalyje dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo J. A. P. panaikinti.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – J. A. P. skundas dalyje dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ ta apimtimi, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas, panaikinimo ir J. A. P. pripažinimo nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

1. Pareiškėjo – J. A. P. skundo dalyje dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1V-166 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ ta apimtimi, kuria J. A. P. nepripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas, panaikinimo ir J. A. P. pripažinimo nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

2. Administracinę bylą pagal pareiškėjo – J. A. P. skundą dalyje dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos rašto Nr. 38R-n-2904 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.