Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-07-04 · Administracinė byla Nr. A-261-2035-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-12-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
A-261-2035-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00331-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Trečiasis asmuo
E. K.
Administracinė byla Nr. A261-2035/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00331-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 16. 1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Š. skundu (t. I, b.l. 3) ir jo patikslinimu (b.l. 8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2011 m. rugsėjo 9 d. pretendentų į valstybės tarnautojų pareigas konkurso protokolo Nr. (2.6)-2 (toliau – ir Protokolas) rezultatus dėl E. K. užimtos antros vietos.

Nurodė, kad Klaipėdos RAAD organizavo konkursą Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigoms užimti(toliau – ir Konkursas), kuriame dalyvavo pareiškėjas. Šis Konkursas vyko 2011 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjo manymu, konkursas neatitiko jam keliamų reikalavimų. E. K. negalėjo dalyvauti minėtame Konkurse, nes neatitiko specialių reikalavimų, numatytų Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme, t. y. 6.2 punkto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Taigi, atsakovas, organizuodamas šį konkursą, pažeidė Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Aprašas), 9.5 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad pretendentas privalo pateikti darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), ir jų kopijas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į patikslintą skundą (t. I, b.l. 26-29) iš dalies su juo sutiko.

Paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. Konkursas vyko laikantis Apraše numatytų reikalavimų. Konkurse dalyvavusių kandidatų vertinimo balai (egzamino žodžių ir raštu) nurodyti Protokole. 2011 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu buvo atliktas pretendentų dalyvavusių Konkurse atitikimo specialiesiems reikalavimams vertinimas. Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja G. Č., įvertinusi kandidatų pateiktus dokumentus, nustatė, kad E. K. neatitinka specialiojo reikalavimo - turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Nustatė, kad E. K. 2008 m. kovo 4 d., 2009 m. sausio 28 d., 2010 m. sausio 27 d ir 2011 m. sausio 25 d. buvo suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimai kiekvieniems nurodytiems metams. Atsakovo turimuose ataskaitose E. K. nurodė, kad: 2008 m. savarankiškai atliko 10 reidų (išvykų), kuriais buvo siekiama nustatyti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais dalyvavo 5 reiduose (išvykose); 2009 m. savarankiškai atliko 10 reidų (išvykų); 2010 m. - 8 reidus (išvykas). Šių reidų metu E. K. nesurašė nei vieno administracinio teisės pažeidimo protokolo, savarankiškai neišaiškino, ar nedalyvavo išaiškinant, nei vieno atmosferos apsaugos, vandenų apsaugos, kraštovaizdžio, miškų apsaugos, gyvūnijos apsaugos bei kitų aplinkos apsaugos pažeidimų, nedalyvavo jokioje aplinkosauginėje veikloje. Taigi toks E. K. darbas negali būti laikomas darbo patirtimi aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 142 straipsniu bei 143 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad darbas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi negali būti įskaitytas į darbo laiką (stažą). Paaiškino, kad pretendentų į konkursą dokumentus priėmė Klaipėdos RAAD Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja R. G., kuri turėjo nustatyti, ar pateikiami dokumentai atitinka pareigybės aprašyme įtvirtintus reikalavimus, o, nustačiusi neatitikimus, apie tai informuoti pretendentus. Vedėja, priimdama kandidatų dokumentus, tinkamai neįvertino pretendentų atitikimo (neatitikimo) pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Prašė teismo išspręsti pretendentų, dalyvavusių Konkurse, kandidatūrų atitikimą specialiesiems reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 25) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Konkursas įvyko, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad atitiko pareigybės aprašyme nurodytą specialiųjų reikalavimą - turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje bei pateikė atsakovui tai patvirtinančius dokumentus: 2011 m. neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą, dokumentus, pagrindžiančius kitų pažymėjimų (2010 m., 2009 m., 2008 m.) išdavimą bei egzamino laikymo į neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas dokumentus. Akcentavo, kad darbo patirtis ir darbo stažas įgyjami skirtingai, t. y. darbo patirtis įgyjama nebūtinai turint darbinius santykius su darbdaviu, patirtį galima įgyti vykdant kitokią (visuomeninę) veiklą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (t. II, b.l. 53-58) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos pažeidimų.

Nustatė, kad Klaipėdos RAAD direktorius 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. LP1-87 patvirtino karjeros valstybės tarnautojo - Šilutės agentūros vedėjo (A lygis 13 kategorija) pareigybės aprašymą. 2011 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LV1-173 sudaryta komisija ginčo konkursui organizuoti. 2011 m. rugsėjo 9 d. konkursą į Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigas laimėjo G. S., antruoju liko E. K., trečiuoju - V. Š. (pareiškėjas), ketvirtuoju - S. D.. Su konkurso rezultatais pasirašytinai supažindinti visi jame dalyvavę pretendentai. Konkurso laimėtojas G. S. 2011 m. rugsėjo 13 d. prašymu atsisakė eiti šias pareigas. Klaipėdos RAAD direktorius 2011 m. rugsėjo16 d. įsakymu LP1-98, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo aprašo 68 punktu, Klaipėdos RAAD nuostatų 17.6 punktu, G. S. prašymu ir S. D. 2011 m. rugsėjo 14 d. skundu, sustabdė priėmimo procedūrą pagal Konkurso rezultatus ir pavedė teisės skyriaus vedėjai iki 2011 m. rugsėjo 23 d. įvertinti pretendentų, dalyvavusių konkurse, atitikimą specialiesiems reikalavimams, numatytiems Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme. 2011 m. rugsėjo 23 d. Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja G. Č. surašė išvadą, kurioje įvertino visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitikimą specialiesiems reikalavimams. Išvadoje nurodė, kad pretendentai S. D. ir E. K. neatitinka pareigybės aprašyme nurodyto specialiojo reikalavimo - turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Nurodė, kad E. K. nuo 2008 m. kovo 4 d., 2009 m. sausio 28 d., 2010 m. sausio 27 d., 2011 m. sausio 25 d. buvo suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai kiekvieniems vieneriems metams. Įvertinus tai, kad E. K. reidų (išvykų) metu nesurašė protokolų, savarankiškai neišaiškino ir nedalyvavo išaiškinant įvairius aplinkos apsaugos pažeidimus, padarė išvadą, kad jis neturi reikalingos darbo patirties. 2011 m. spalio 5 d. paaiškinime R. G. nurodė, kad E. K. aplinkosauginio darbo patirtis įgyta jam vykdant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, kurios nustatytos Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatyme ir Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos apraše. Iš 2010 m. padėkos rašto matyti, kad juo Generalinis miškų urėdas B. S. Klaipėdos RAAD neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui E. K. dėkoja už jo pagalbą miško apsaugos darbuotojams bei operatyvumą ir drąsą sulaikant brakonierius. Teismas taip pat nurodė, kad iš neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus E. K. veiklos ataskaitų už 2008, 2009, 2010 metus matyti, kad jo veikla įvertinta gerai, rekomenduota pratęsti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus E. K. įgalinimus. 2008 m. ataskaitoje nurodyta, kad E. K. savarankiškai atliko 10 reidų (išvykų), kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais dalyvavo 5 išvykose, patikrinimuose, 3 kartus suteikė informaciją apie aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, pagal kuriuos buvo išaiškinti 3 pažeidimai. 2009 m. ataskaitoje nurodyta, kad E. K. savarankiškai atliko 10 reidų, pažeidimų nenustatė, dalyvavo visuomenės švietime aplinkos apsaugos srityje – skaitė paskaitą ekologine tema Pagėgių savivaldybėje. 2010 m. ataskaitoje nurodyta, kad E. K. savarankiškai atliko 8 reidus, dalyvavo aplinkosauginėje veikloje. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LP1-9 V. Š. skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Ši nuobauda pareiškėjui, kuris anksčiau ir dirbo Klaipėdos RAAD Šilutės rajono agentūros vedėju, skirta 2011 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu (už nepatenkinamą agentūros darbo organizavimą). 2011 m. sausio 25 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiškėjo veiklą Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigose įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė jį perkelti į žemesnes pareigas ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. 2011 m. sausio 31 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu pareiškėjas nuo 2011 m. vasario 1 d. perkeltas į Šilutės rajono agentūros vyriausiojo specialisto pareigas.

Teismas, įvertinęs Konkurso protokolo turinį ir formą, nustatytus faktinius duomenis, padarė išvadą, kad Konkursą vykdė teisėtu pagrindu sudaryta pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija, protokolas surašytas tiksliai laikantis Aprašo 5 priede nustatytos formos reikalavimų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Aprašo 9.5 punktu, ginčo pareigybės aprašymo 6.2 punktu, nurodė, kad būtina nustatyti, ar E. K. atitiko specialųjį reikalavimą - turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje, ar tokios ir tokio termino darbo patirties jis neturi. Teismas, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, 44-53 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-433, patvirtintų Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašais (toliau – ir Inspektorių aprašas), įvertino tai, kad E. K. buvo suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai (kasmet šie įgalinimai buvo pratęsiami), atsižvelgė į minėtųjų veiklos ataskaitų duomenis, į tai, kad 2010 m. jam buvo įteikta padėka ir padarė išvadą, kad E. K. ginčo atveju turi reikalingą darbo patirtį, taigi atitinka pareigybės aprašyme nustatytam specialiam reikalavimui - turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Dėl kitų E. K. atitikimų ar neatitikimų specialiesiems reikalavimas ginčo pareigybei užimti nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu bei minėtuoju aprašu, nurodė, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kompetentingi ne vien tik išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimus pažeidžiančius asmenis ar surašyti jiems protokolus, tačiau jiems suteikti įgalinimai vykdyti ir aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, vykdyti švietėjišką veiklą aplinkos apsaugos srityje ir nesutiko su atsakovo argumentu, jog E. K., dirbdamas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, reidų metu nesurašė protokolų, savarankiškai neišaiškino ir nedalyvavo išaiškinant aplinkos apsaugos pažeidimus, todėl neturi reikalingos patirties. Taip pat neigiamai vertino atsakovo argumentą, jog į darbo laiką neįeina valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, todėl ir darbas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi negali būti įskaitomas į darbo laiką (stažą) ir atkreipė dėmesį, kad ginčo pareigybei nustatytas ne darbo stažo, o darbo patirties specialusis reikalavimas. Taigi atsakovo nurodytas darbo laiko prilyginimas ir (ar) sutapatinimas su darbo stažu, laikytinas juridiškai netinkamu. Pažymėjo, kad darbo stažui nustatyti naudojama visai kitų kriterijų sutaptis – asmens išsilavinimas ir jo darbas atitinkamoje pareigybėje.

III.

Pareiškėjas V. Š. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 60-61), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamomis materialinės teisės normomis. Akcentuoja, kad konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 966 „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas“, kurio 9 punkte pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos pretendentas į valstybės tarnautojus privalo pateikti. Šio aprašo 9.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad pretendentas privalo pateikti patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, prašyme jam nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą). Iš byloje esančių E. K. veiklos ataskaitų matyti, kad nuo 2008 m. kovo 24 dienos iki 2008 m. gruodžio 31d. visuomeninę veiklą vykdė - 303 dienas, 2009 m. nuo kovo 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. visuomeninę veiklą vykdė 295 dienas, nuo 2010 m. kovo 12 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. visuomeninę veiklą vykdė 287 dienas, nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. (iki termino, nustatyto paduoti dokumentus dalyvauti konkurse, pabaigos) visuomeninė veikla galėjo būti vykdoma 184 dienas. Per minėtąjį laikotarpį E. K. visuomeninėje veikloje galėjo dalyvauti: 3 d. (2008 m.) + 295 d. (2009 m.) + 287 d. (2010 m.) + 184 d. (2011 m.) =1069 dienas, t. y iki 3 metų trūksta 26 dienų. Pažymi, kad Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-433, 18 punkte nustatyta, kad pilietis gali vykdyti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas turėdamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimą. Byloje pateiktose E. K. ataskaitose yra atžymos apie pažymėjimo gavimo datą, todėl jo dalyvavimas visuomeninėje veikloje ir turi būti skaičiuojamas nuo pažymėjimo gavimo dienos, nes, neturint pažymėjimo, bet kokia veikla būtų neteisėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 71-73) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Klaipėdos RAAD pateiktą medžiagą ir neatsižvelgė į tai, kad E. K. 2008 m. savarankiškai atliko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams nustatyti 10 reidų (išvykų) bei su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais dalyvavo 5 išvykose (reiduose). 2009 m. savarankiškai atliko 10 reidų (išvykų), 2010 m. savarankiškai atliko 8 reidus (išvykas). Visų minėtųjų išvykų (reidų) metu E. K. nesurašė nei vieno administracinio teisės pažeidimo protokolo, savarankiškai neišaiškino ar nedalyvavo išaiškinant nei vieno atmosferos apsaugos, vandens apsaugos, kraštovaizdžio, miškų apsaugos, gyvūnijos apsaugos bei kitų aplinkos apsaugos pažeidimų. Be to, E. K. nedalyvavo jokioje aplinkosauginėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindinis aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – nustatyti arba teikti pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nevertino fakto, kad nuo 2009 m. E. K. reidus atliko savarankiškai, be valstybinės kontrolės pareigūnų.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad E. K. būtų vykdęs neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijas.

3. Akcentuoja, kad E. K. darbas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, negali būti pripažįstamas darbo patirtimi aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje, todėl jis neatitinka specialiojo darbo patirties reikalavimo.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigybė nėra skirta gyvosios gamtos kontrolei. Iš E. K. neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veiklos ataskaitų matyti, kad jis dalyvavo reiduose, vykdant gyvosios gamtos kontrolę, o tai neatitinka Pareigybės aprašyme numatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 67-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinį skundą nagrinėti skubos tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės yra grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pažymima, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. papildomai pažymėjo, kad E. K. iki 3 metų darbo patirties trūkstą 26 dienų. Šis pareiškėjo teiginys grindžiamas argumentu, kad neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisės atsiranda tik tuo pažymėjimo įgijimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisės įgyjamos išlaikius egzaminą, o pažymėjimo galiojimo laiko pasibaigimas nepanaikina neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteiktų teisių.

2. Nurodoma, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų vertinti prieš tai nurodytas naujas aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo pateiks papildomus dokumentus, patvirtinančius jo darbo patirtį.

3. Nurodo, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais siekia kuo ilgiau eiti esamas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. rugsėjo 9 d. pretendentų į valstybės tarnautojų pareigas konkurso protokolo Nr. (2.6)-2 rezultatų dėl E. K. užimtos antrosios vietos.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su E. K. neatitikimu specialiajam įgytos darbo patirties reikalavimui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas argumentais, kad E. K. neatitiko pareigybės aprašyme nurodyto specialiojo reikalavimo – turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. konkursą į Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigas laimėjo G. S., antroje vietoje liko E. K., trečiojoje – V. Š.. 2011 m. rugsėjo 13 d. konkurso laimėtojas G. S. atsisakė eiti šias pareigas. Aprašo 65 punkte nurodyta, kad, jeigu konkursą laimėjęs asmuo iki įsakymo priimti jį į valstybės tarnautojo pareigas, dėl kurių buvo organizuojamas konkursas, priėmimo atsisako eiti šias pareigas, į pareigas gali būti priimamas antrasis pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentas, jam atsisakius – kitas ir taip toliau. Taigi pagal minėtąją teisės normą E. K. turi teisę eiti Šilutės rajono agentūros vedėjo pareigas.

Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo tik dėl E. K. neatitikimo 3 metų darbo patirties reikalavimui, t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šis asmuo neatitiko ir kitų minėtame pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju pareigybės aprašyme keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje iš esmės apima dviejų reikalavimų visumą, t. y. pirmiausiai yra numatytas atitinkamos darbo patirties pobūdis, antra, asmuo, pretenduojantis užimti šias pareigas, turi būtų vykdęs minėtojo pobūdžio funkcijas atitinkamą metų skaičių.

Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintina šio įstatymo paskirtis, nurodant kad įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybės kontrolės procesą. Minėtojo įstatymo VI skyrius įtvirtina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigybę. Šio įstatymo 44 straipsnyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos kontrolės pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, o 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigos ir teisės atitinkamai yra įtvirtintos Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 49 ir 50 straipsniuose. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams yra nustatytos tokios pareigos kaip, nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu; pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą ir t. t. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams numatyta teisė tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas ir t. t.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, bei į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintą aplinkos apsaugos sąvoką, kurioje nurodoma, kad aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius, konstatuoja, kad patirtis įgyta atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, gali būti prilyginama darbo patirčiai aplinkosaugos srityje. Kadangi ginčo pareigybės aprašyme yra numatytos trys darbo patirties alternatyvos, t. y. darbo patirtis gali būti įgyta arba aplinkosaugos arba aplinkotyros arba vandentvarkos srityje, toliau nėra tikslinga tirti, ar neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijų atlikimas gali būti prilyginamas darbo patirčiai aplinkotyros arba vandentvarkos srityje. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Inspektorių aprašo 33 punkte yra nurodyta, jog neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkosauginėje veikloje, suteikti įgalinimai nėra pratęsiami. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimai kasmet buvo pratęsiami. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai ir aktyviai vykdė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas taip įgydamas reikiamą darbo patirtį.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka specialiojo reikalavimo dar ir todėl, kad jis, kaip neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, šias funkcijas vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. E. K. iki 3 metų darbo patirties trūksta 26 dienų. Pažymėtina, kad Inspektorių aprašo 17 punkte nurodyta, jog laikoma, kad pilietis išlaikė egzaminą, jeigu atsakė daugiau kaip į pusę pateiktų klausimų, ir už tai, kad jam būtų suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai, balsavo daugiau kaip pusė dalyvaujančių komisijos narių. Šio teisės akto 18 punkte įtvirtinta nuostata, kad ne vėliau kaip per dešimt dienų po komisijos sprendimo, kad pilietis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra susipažinęs su įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, ir gali vykdyti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jam yra išduodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas, o 20 punkte nurodyta, kad pažymėjimas išduodamas einamiesiems metams ir galioja iki gruodžio 31 d. Iš byloje pateiktų Klaipėdos RAAD Piliečių priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius posėdžių protokolų matyti, kad nuo 2008 m. kovo 4 d. E. K. minėtieji įgalinimai buvo pratęsiami kasmet, todėl akivaizdu, kad E. K. neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas vykdė daugiau nei 3 metus, todėl jis atitinka specialųjį reikalavimą turėti 3 metų patirtį aplinkosaugos, aplinkotyros ar vandentvarkos srityje. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė klaidingą skaičiavimą, nurodydamas netikslias datas nuo kurių E. K. buvo suteikiami neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan