Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1786-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1786-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 80 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad S. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, (duomenys neskelbtini),2024 m. sausio 1 d. 1.25 val. nesilaikė 2023 m. gruodžio 31 d. 19.39 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas S. V., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Nurodė, kad jis nieko blogo nepadarė, tik neblaivus kvietėsi policiją, nes dingo dokumentai su pinigine ir pinigais. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 5 d. orderį panaikino, nes neįžvelgė jokio smurto. Prašo priimti humaniškesnį sprendimą, susitaikymą su valstybe, baudos panaikinimą, kadangi augina 6 vaikus ir baudos sumokėti neišgali. Jis tik neklausė ir prašė policijos pagalbos, jį padarė nusikaltėliu, neleidžia grįžti į namus, tai užvirina kraują, nes nieko blogo nepadarė. Jis yra nukentėjęs morališkai, psichologiškai ir finansiškai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byla 2024 m. sausio 25 d. išnagrinėta rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Institucijos pareigūnas bylos nagrinėjimo metu ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, priėmė nutarimą 20-ANR_N-l786-2024, kuriuo paskyrė S. V. ANK 489 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą - 80 Eur. Priimdamas nutarimą pareigūnas kaip sunkinančios aplinkybės nevertino ir S. V. girtumo, nors girtumo faktą įrodo tiek policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, tiek administracinėse bylose ROIK (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 31 d. 19.20 S. V. nustatytas 1,48 %o (įvertinus paklaidą asmens naudai l,45%o) girtumas ir ROIK (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 1 d. 8.07 S. V. nustatytas 1,70 %o (įvertinus paklaidą asmens naudai 1,68 %o) girtumas, t. y. praėjus dvylikai valandų asmens girtumo laipsnis nesumažėjo, o tik dar labiau padidėjo, dėl ko darytina išvada, kad asmuo ir nusižengimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. 19.39 val. S. V. buvo išduotas smurto orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarasis 15 dienų turėjo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens l00 m atstumu. Smurto orderis S. V. buvo įteiktas taip, kaip numato teisinis reglamentavimas, elektroninėmis priemonėmis, kurias nurodė pats S. V., t. y 2023 m. gruodžio 31 d. 19.39 val. siųsta SMS tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat asmuo ne kartą apie jam skiriamą orderį informuotas žodžiu. Taip pat informacija apie tai, kad asmeniui išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje informacija įrašyta ir administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo nusižengimo esmės skiltyje, o pats protokolas asmeniui įteiktas pasirašytinai 2023 m. gruodžio 31 d. 21.10 val. Pranešimas asmeniui siųstas tuo pačiu telefono numeriu kuris nurodytas ir skunde. SMS žinutėje, kuri yra automatizuota, taip pat matosi informacija apie išduotą smurto orderį bei jo nevykdymo pasekmės bei galimybę daugiau informacijos apie jį sužinoti policijos įstaigoje. Taip pat pažymėtina, kad ginčo dėl paties orderio įteikimo skundą padavęs asmuo nekelia, skundu asmuo prašo priimti „humaniškesnį“ sprendimą. 2024 m. sausio 1 d. 01.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams tikrinant, ar yra nepažeidinėjamos smurto orderio laikymosi sąlygos, buvo nustatyta, kad S. V. nesilaiko išduoto orderio Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, nes buvo rastas gyvenamojoje vietoje viename iš kambarių, dėl ko jam pagrįstai kilo administracinė atsakomybė numatyta ANK 489 straipsnio 2 dalį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie S. V. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia sušvelninti numatytą administracinę atsakomybę. Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pažymėtina, kad Pareiškėjo skundo argumentai paneigti byloje esančia medžiaga. Institucija pažymi, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, todėl pagrindo ją švelninti nėra. Institucija Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1786-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. V. už ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 80 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad S. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikė 2023 m. gruodžio 31 d. 19.39 val. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

ANK 489 straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, kas užtraukia jį pažeidusiems asmenims baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau -Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. To paties Įstatymo 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindus, įpareigojimus ir jo vykdymo užtikrinimą. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje-~aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.

Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kaip policijos pareigūnai asmenis apie smurto orderio paskyrimą privalo nedelsdami informuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroniniu ryšiu priemonėmis ar raštu. Lietuvos Respublikos policijos Generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 patvirtinto „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 9 punktas numato, kad policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo PPA ir PKA asmens duomenis, nurodo telefono numeri ir tari elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA ir PKA pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAI. PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai.

Kontrolė kaip asmenys laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų yra pavesta policijos pareigūnams (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje). Nustačius, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaiko jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, pastarasis atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, t. y. jam kyla ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

Teismas pažymi, kad S. V. paties fakto, jog jam buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis bei to, kad jam apie šį orderį ir paskirtus įpareigojimus buvo žinoma, neginčija, tačiau teigia, kad nieko blogo nepadarė, tik neklausė policijos, jam neleidžia grįžti namo.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. 2023 m. gruodžio 31 d. 16:24 val. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. V. įpareigotas nesilankyti pavojų patiriančio asmens – I. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie I. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei vaikais.

Bylos medžiaga (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, filmuota medžiaga) patvirtina, kad S. V., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, 2024 m. sausio 1 d. 1.25 val. buvo jam draudžiamu lankytis adresu, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. V. 2024 m. sausio 1 d. 1.25 val. lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė jam paskirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kadangi nesilaikė jam skirto 15 dienų draudimo nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens, su juo nebendrauti. Kadangi net ir žinodamas apie jo atžvilgiu išduotą smurto orderį, S. V. sąmoningai šį orderį ignoravo, tai rodo, kad jis veikė tyčia, todėl darytina išvada, kad jis pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

S. V. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo S. V. atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus, S. V. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad A. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo S. V. skundas netenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1786-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. sausio 25 d. nutarima administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1786-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.