- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-510-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53401-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2018 m. balandžio 9 d.
V. V. L. civilinis ieškinys tenkintas, iš M. K. priteista 6 750 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ir veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, iš anksto sutaręs ir turėdamas bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. pavasarį iš A. K. gavo jos DNB banko sąskaitos numerį ir 2016 m. lapkričio 6 d. nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus V. V. L. į jos namų fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), o vėliau į jos mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei bankininku, apgaule nurodžius V. V. L. perduoti pinigus atvykusiems asmenims bei tą pačią dieną apie 17 val. V. V. L. atidavus 1 050 eurų į jos namus atėjusiai nenustatytai moteriai, bei 2016 m. lapkričio 7 d. apie 15 val. 1 500 eurų atidavus į jos namus atėjusiam nenustatytam vyriškiui, nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 8 d. vėl paskambino V. V. L. į jos laidinį telefoną bei nurodė pervesti 2 000 eurų į A. K. sąskaitą ir tą pačią dieną V. V. L. iš savo sąskaitos pervedė 2 000 eurų į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko M. K. paskambino A. K. ir nurodė nuimti pervestus pinigus bei juos perduoti jo nurodytam asmeniui, o A. K. 2016 m. lapkričio 9 d. iš savo sąskaitos išgrynino 1 230 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pinigus perdavė M. K. nurodytam nenustatytam vyriškiui, atvykusiam prie (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 9 d. paskambino V. V. L. į jos laidinį telefoną bei nurodė pervesti 2 200 eurų į A. F. sąskaitą ir tą pačią dieną V. V. Lukošiūnienė iš savo sąskaitos pervedė 2 200 eurų į A. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuris 990 eurų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 200 eurų išgrynino AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei perdavė nenustatytam asmeniui, atvykusiam prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tokiu būdu M. K. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. V. L. 6 750 eurų turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodo, jog yra nuteistas be įrodymų, remiantis tik A. K. parodymais, kurie yra išgalvoti, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir kurių nepatvirtina kiti įrodymai. A. K. teigė, jog M. K. telefonu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino ir paprašė jos banko sąskaitos. Šių parodymų niekas nepatvirtina, nes niekas nenurodo telefono numerio, iš kurio galimai buvo skambinta, pas nuteistąjį nebuvo rastas telefonas, nes jis neskambino ir negalėjo skambinti. Nuteistojo teigimu, telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio galimai buvo skambinta nukentėjusiajai V. V. L., yra ne jo. Kaip nurodoma, šiuo telefono numeriu naudojosi nenustatytas asmuo, tad jei viską padarė nenustatytas asmuo, lieka neaišku, kodėl nuteistas M. K.. Taip pat teismas nepagrįstai nuteisė jį dėl visų epizodų, taip pasunkindamas nuteistojo padėtį. M. K. buvo kaltinamas, jog dalyvavo tik toje nusikaltimo dalyje, kai 2 200 eurų buvo pervesta A. K., tačiau teismas be jokių motyvų priteisė atlyginti visą žalą, nors, kaip teigiama, kitus pinigus apgaulės būdu išsiviliojo nenustatytas asmuo ir dėl nenustatytų asmenų tyrimas yra išskirtas ir tęsiamas. Mano, jog byla išnagrinėta aplaidžiai ir turint išankstinę nuostatą.
3.2. Skunde taip pat teigiama, jog teismas priimdamas nuosprendį nurodo, jog rėmėsi A. F. parodymais, kuriuose nepasakyta, jog šį nusikaltimą padarė M. K.. A. F. tik nurodo, jog jam skambino vyriškas balsas. Nuteistasis pažymi, jog V. V. L. parodymuose nurodyta, kad ji bendravo su trimis asmenimis, girdėjo tris balsus, tačiau nenurodo, kad bent vienas iš balsų būtų M. K. Tai įrodo, kad jis šio nusikaltimo nepadarė ir yra nuteistas būdamas nekaltas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis Nr. 2K-161/2013).
7. Apeliaciniame skunde, kaip ir viso baudžiamojo proceso metu, nuteistasis M. K. neigė savo kaltę dėl to, kad apgaule įgijo nukentėjusiosios V. V. L. turtą.
8. M. K. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus V. V. L. ir apgaule nurodžius V. V. L. perduoti pinigus atvykusiems asmenims bei tą pačią dieną apie 17 val. V. V. L. atidavus 1 050 eurų į jos namus atėjusiai nenustatytai moteriai bei 2016 m. lapkričio 7 d. apie 15 val. 1 500 eurų atidavus į jos namus atėjusiam nenustatytam vyriškiui. Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 8 d. vėl paskambino V. V. L. į jos laidinį telefoną bei nurodė pervesti 2 000 eurų į A. K. sąskaitą, po ko M. K. paskambino A. K. ir nurodė nuimti pervestus pinigus bei juos perduoti jo nurodytam asmeniui. Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambino V. V. L. ir nurodė pervesti 2 200 eurų į A. F. sąskaitą, kuris perdavė pinigus nenustatytam asmeniui, atvykusiam prie prekybos centro. Tokiu būdu M. K. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. V. L. 6 750 eurų turtinę žalą.
9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog A. K. parodymai yra išgalvoti siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl apelianto kaltės šiame nusikalstamos veikos epizode. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Kolegija papildomai pažymi, jog liudytoja A. K. parodė, kad M. K. pasakė, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai – 2 000 eurų, liepė pinigus išgryninti bankomate, pasakė, kad atvažiuos žmogus jų paimti. (duomenys neskelbtini), DNB banko bankomate ji išgrynino visus sąskaitoje buvusius pinigus – 1 300 eurų. Pasiėmusi iš banko sąskaitos išrašą, pamatė, kad iš tiesų į jos sąskaitą buvo pervesta 2 000 eurų, tačiau 700 eurų nuskaitė antstolė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie jos parodymai nėra išgalvoti, o patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Į bylą pateikti V. V. L. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymas įnešti grynuosius pinigus patvirtina, kad V. V. L. 2016 m. lapkričio 8 d. iš savo sąskaitos pervedė 2 000 eurų į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-46). A. K. DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. į A. K. sąskaitą buvo pervesta 2 000 eurų, kuriuos pervedė V. V. L.. 2016 m. lapkričio 9 d. 1 230 eurų buvo išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143-145). Apžiūros protokole apžiūrėtas DNB banko pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. K. atlieka Finansinę operaciją, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus pasiima bankomato išduotus pinigus (1 t., b. l. 146-148). Nukentėjusioji V. V. L. parodė, kad kai jai paskambino trečią kartą 2016 m. lapkričio 8 d., liepė 2 000 eurų pervesti į A. K. sąskaitą, padiktavo sąskaitos numerį.
10. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti A. K. parodymais, nes juos patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, taip pat patvirtina ir bankų sąskaitų išrašai, mokėjimus patvirtinantys dokumentai, elektroniniais ryšiais perduodami duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių įrodymų visuma pakankamai patikimai patvirtina tik M. K. kaltę dalyvavus sukčiavimo būdu įgyjant iš V. V. L. 2 000 eurų, pervestus į A. K. sąskaitą.
11. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, M. K. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad nenustatytas asmuo skambino nukentėjusiajai ir apgaule nurodė jai perduoti pinigus kitiems nenustatytiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kam priklauso ir kas be M. K. galėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijamai nustatytas tik vienas M. K. skambinimo atvejis – kai jis skambino savo dukterėčiai ir pastaroji atpažino jo balsą. Kadangi buvo skambinama iš įkalinimo įstaigos, o minėtoje įstaigoje nuteistiesiems naudotis mobiliojo ryšio telefonais draudžiama, savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų jie negali turėti, todėl negalima neabejotinai teigti, jog mobiliojo ryšio telefonu, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai, naudojosi tik M. K. ir su nukentėjusiąja bendravo būtent jis. Nukentėjusioji apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jai skambinę vyriški balsai keitėsi, jai atrodo, kad buvo trys skirtingi balsai (t. 3, b. l. 52). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. F. parodė, kad nuteistojo nepažįsta, nežino, kas prašė nuimti pinigus, jam skambinęs asmuo neprisistatė (t. 3, b. l. 101).
12. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad M. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), ir veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, iš anksto sutaręs ir turėdamas bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio 6 d. nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus V. V. L. į jos namų fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau į jos mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei bankininku, apgaule nurodžius V. V. L. perduoti pinigus atvykusiems asmenims bei tą pačią dieną apie 17 val. V. V. L. atidavus 1 050 eurų į jos namus atėjusiai nenustatytai moteriai bei 2016 m. lapkričio 7 d. apie 15 val. 1 500 eurų atidavus į jos namus atėjusiam nenustatytam vyriškiui, taip pat, kad nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 9 d. paskambino V. V. L. į jos laidinį telefoną bei nurodė pervesti 2 200 eurų į A. F. sąskaitą ir tą pačią dieną V. V. L. iš savo sąskaitos pervedė 2 200 eurų į A. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuris 990 eurų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 200 eurų išgrynino AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei perdavė nenustatytam asmeniui, atvykusiam prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
13. M. K. kaltės aukščiau išvardintuose nusikalstamos veikos epizoduose neįrodo skundžiamame nuosprendyje išdėstytos deklaracijos, jog nuteistojo kaltę visas apimtimi patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Byloje aptartų parodymų visuma, jų analizė, o taip pat byloje surinkta rašytinė medžiaga, nesuteikia pagrindo išvadai, kad M. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką visa apimtimi, už kurią jis buvo nuteistas pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų kad M. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (išskyrus nusikaltimo epizodas kuomet pinigai buvo pervesti į A. K. sąskaitą). Nukentėjusiosios paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina tik faktines aplinkybes, jog pokalbiai su nukentėjusiąja vyko, pervedimai ir pinigų perdavimai buvo padaryti, tačiau tokie duomenys likusiuose nusikaltimo epizoduose M. K. kaltės nepagrindžia. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir be pakankamo pagrindo inkriminavo jam nusikalstamas veikos aplinkybes, kuriuose jo dalyvavimas nėra įrodytas. Šie nusikaltimo epizodai šalintini iš kaltinimo, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
14. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad jis teisiamas dvidešimtą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. Ankstesni kaltinamojo teistumai nuo 2007 metų yra už analogiškas nusikalstamas veikas – sukčiavimus, kas parodo jo asmenybės pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad M. K. negali taisytis neizoliuojant jo nuo visuomenės, kad bausmės tikslai siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir pripažįstąs, kad bausmės rūšis M. K. parinkta teisingai.
15. Pašalinus iš nuosprendžio tam tikras pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t. y. sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina.
Dėl civilinio ieškinio
16. V. V. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 750 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41). Kadangi teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. K. apgaule įgijo iš V. V. L. 2 000 Eur, nukentėjusioji dėl nusikalstamų M. K. veiksmų patyrė šio dydžio turtinę žalą. Nukentėjusioji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 str.). Turtinę žalą civilinė ieškovė patyrė dėl apgaulės, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ji prarado (atidavė ir pervedė) savo turtą – pinigus. Civilinio ieškinio dydį (2 000 eurų) pagrindžia banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų orderis, nurodymas įnešti grynuosius pinigus. Kadangi nustatyta, jog dėl M. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė 2 000 Eur žalą, civilinis ieškinys šioje dalyje įrodytas ir pagrįstas, todėl jis tenkinamas iš dalies, nustatant kaltinamojo M. K. pareigą atlyginti 2 000 Eur žalą. Dėl kitos ieškinio dalies, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmetamas, nes neįrodytas M. K. dalyvavimas kitų nusikalstamų veiksmų padaryme (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
17. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nustatyta, kad šį nusikaltimą M. K. įvykdė ne vienas, o bendrininkaudamas su kitais nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą tyrimą (t. 3, b. l. 17), todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai laikėsi taisyklės, nustatančios, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir pašalinti nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, iš anksto sutaręs ir turėdamas bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio 6 d. nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, paskambinus V. V. L. ir nurodžius V. V. L. perduoti pinigus atvykusiems asmenims bei tą pačią dieną apie 17 val. V. V. L. atidavus 1 050 eurų į jos namus atėjusiai nenustatytai moteriai bei 2016 m. lapkričio 7 d. apie 15 val. 1 500 eurų atidavus į jos namus atėjusiam nenustatytam vyriškiui. Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 9 d. paskambino V. V. L. ir nurodė pervesti 2 200 eurų į A. F. sąskaitą, kuris 990 eurų išgrynino bankomate ir perdavė nenustatytam asmeniui.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, M. K. skirtą bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.
V. V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. K. 2 000 eurų turtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.