Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir 2006 metų gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudijimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 pagrindu bei 2008 metų rugpjūčio 20 susitarimo su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003-08-20 Sutarteis Nr. 37 pakeitimo Nr. 53-10-12 pagrindu. Atsakovas R. A. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 358,85 Eur skolą, susidariusią pagal pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovas dalį skolos – 99,34 Eur sumokėjo, o su likusia skolos dalimi – 258,87 Eur, susidariusia už elektros instaliacijos remonto darbus, nesutiko. Atsakovas nurodė, kad turi atskirą įvadą su atskira apskaitos sistema, nesinaudoja per bendrą namo įvadą tiekiama elektros energija, taip pat nesinaudoja namo bendro naudojimo patalpomis, taigi turi energetinę ir teritorinę nepriklausomybę, tam pagrįsti pateikė Elektros tinklo nuosavybės ribų aktą, iš kurio matyti elektros įrenginių prijungimo schema; Faktinių aplinkybių nustatymo aktą, kuriame užfiksuota, kad į patalpas (duomenys neskelbtini), elektros energija tiekiama įvadu K-15, o į namą (duomenys neskelbtini) – įvadu K-9; apskaitos patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad vartotojas turi atskirą apskaitą nuo bendrabučio, bendrabučio elektra nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad jam nepriklauso mokėti už paslaugas, suteiktas bendro naudojimosi patalpoms.

Byloje kilo ginčas, ar elektros vartotojas (atsakovas), turintis atskirą elektros tiekimo įvadą, privalo mokėti mokesčius už elektros instaliacijos remonto darbus, atliktus bendram namo įvadui.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Taigi, reminatis minėta norma, daugiabučio namo elektros įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos bei kita įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 4.86 straipsnis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, nepasirinkus bendro naudojimo objektų administratoriaus, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris administruoja bendro naudojimo objektus (CK 4.84 straipsnio 1, 2, 8 dalys). Administravimo išlaidas (maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba) apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Ši dalis lygi buto ar kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį elektros energijos vartojimo atžvilgiu. Be elektros vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Atsakovas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo elektros įrangos bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Namo elektros įrangos atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, jog buvo atlikti elektros instaliacijos remonto darbai, kurių išlaidos buvo paskirstytos proporcingai visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, tarp jų ir atsakovui. Atsakovas fakto, kad darbai atlikti ir jų kokybės neginčijo, pripažino, kad elektros instaliacijos remonto darbai atlikti bendriems, o ne atskirų butų poreikiams tenkinti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbai atlikti bendram namo įvadui, tačiau nesutinka mokėti už elektros instaliacijos remonto darbus, nes jis turi atskirą įvadą ir pagal trišalę sutartį yra atsakingas už elektros įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą ir saugų eksploatavimą bei jų priežiūrą.

Atsakovas nurodo, kad jam priklauso 240 m² ploto name, o tai sudaro kaip dvylika bendrabučio kambarių. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, proporcingai savo daliai, taip pat privalo apmokėti išlaidas šiam išlaikyti. Aiškindamas minėtas CK nuostatas, kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas šilumos energijos tiekimo srityje, teismo vertinimu, šis išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjamai bylai, kadangi minėtų CK 4.76 ir 4.82 straipsnių išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamam ginčui spręsti. Tai, kad atsakovas savo turi įsirengęs atskirą elektros įvadą, neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti išlaidas, būtinas tinkamam elektros instaliacijos naudojimui užtikrinti. Atsakovas neginčijo atliktų darbų fakto, jų kokybės, būtinumo/nebūtinumo.

Nors atsakovas savo nesutikimą grindė 2005-10-11 Elektros tinklo nuosavybės ribų aktu Nr. RA-05-01-1141, kurio 4-ajame punkte nurodyta, kad vartotojui (atsakovui) nuosavybės teise priklauso kabelis iš gyvenamojo namo paskirstymo skydo į parduotuvės ir kavinės – baro įvadinį apskaitos skydą, įvadinis apskaitos skydas bei vartotojo vidaus elektros tinklai; Kabeliai iš transformatorinės TR-578 į gyvenamojo namo paskirstymo skydą, paskirstymo skydas bei vartotojo vidaus elektros tinklai, o pagal 6-ąjį punktą, už visų nurodytų elektros įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą ir saugų eksploatavimą bei jų priežiūrą atsakovo vartotojas, tai nepaneigia atsakovo pareigos bendrosios dalinės nuosavybės atžvilgiu. Pažymėtina, kad minėtas turtas (elektros įrenginiai) yra vartotojo (atsakovo) vidaus elektros tinklai, skirti atskirai elektros apskaitai nuo bendrabučio, tačiau atsakovas turi tas pačias pareigas, kaip ir kiti bendrabučio gyventojai ieškovės, kaip viso namo administratorės, atsakingos už visas bendrąsias reikmes, tame tarp ir namo inžinerinius tinklus, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei atsakovo pateiktus duomenis, kad iš dalies įsiskolinimą padengė, ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant – 258,87 Eur įsiskolinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Visgi atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas ne visiškai, o iš dalies tik dėl to, kad atsakovas dalį reikalavimo įvykdė teismo posėdžio dieną, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais sprendžia, jog mažinti bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 49,59 Eur (60 Eur su PVM) teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio pateikimą, 1,71 Eur už išrašų gavimą bei 300 Eur (363 Eur su PVM) teisinės pagalbos išlaidų dėl advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose. Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nors ieškovė nurodo ir pateikia duomenis, kad už teisinės pagalbos išlaidas yra sumokėjusi 60 Eur už ieškinio parengimą bei 363 Eur už atstovavimą, tačiau atitinkamai 10,41 Eur bei 63 Eur iš šių sumų yra pridėtinės vertės mokestis ir ieškovė, kaip PVM mokėtoja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, turi teisę į PVM atskaitą. Taigi, ieškovė turės teisę susigrąžinti sumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ bei „AVOCAD“ išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, dėl ko išlaidų dalies, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis, priteisimo iš atsakovo atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš atsakovo, tiek ir atsiimdama iš valstybės. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad advokatų kontoroms „Triniti“ bei „AVOCAD“ sumokėtas pridėtinės vertės mokestis ieškovės nėra susigrąžinamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos be PVM – 349,59 Eur (49,59 Eur + 300 Eur).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“, įmonės kodas 302709722, 258,87 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 87 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (258,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 366,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.