- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-1837-577/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ruta Veniulytė-Jankūnienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- J. O.
- Atsakovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., M. M., V. B., UAB „Inch Baltija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. O. ieškinį atsakovui N. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Š., M. M., V. B., UAB „Inch Baltija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Inch Baltija“, atstovaujamas bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. P., A. P., V. B. ir tretiesiems asmenims M. M., R. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo V. B. ir civilinė byla atsakovo V. B. atžvilgiu nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovas BUAB „Inch Baltija“ pakeistas kitu ieškovu J. O. 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2014/01/17-1 pagrindu.
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. ir priteisti iš N. P. 21 950 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. ir priteisti iš A. P. 28 520 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašo jo naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Inch Baltija“, bankroto administratoriumi paskirdamas I. S.. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas areštavo ir visą šios bendrovės turtą, tačiau po bankroto bylos iškėlimo bendrovės vardu buvo sudaryti du sandoriai, t.y. 2012-12-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ atstovaujama V. B. pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. P. ir 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Inch Baltija“ atstovaujama V. B. pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P.. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašo panaikinti minėtus automobilių pirkimo - pardavimo sandorius CK 1.80 str., 2.147 str. 1 d. 5 p., 1.92 str., 6.66 str. (actio Pauliana) ir ĮBĮ 14 str. pagrindais, bei taikyti restituciją.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P. ir N. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, tačiau sumažino ieškinio reikalavimus - prašė priteisti iš atsakovo N. P. 12 450 Lt, o iš atsakovės A. P. 19 020 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad automobilių Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC70 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-12-14 pirkimo pradavimo sandoriai sudaryti pažeidžiant CK 1.80 str., 2.147 str. 1 d. 5 p. , 1.92 str., ĮBĮ 14 str. reikalavimus, nurodė, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti. Taip pat, nenustačius atsakovų nesąžiningumo, teismas neįžvelgė pagrindo ieškinį tenkinti ir CK 6.66 str. pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad nurodytus automobilius jie pardavė po mėnesio, teismo nuomone, nesudaro pagrindo jų veiksmus vertinti kaip nesąžiningus. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad V. B. nagrinėjamoje byloje BUAB „Inch Baltija“ bankroto administratorei sumokėjo 19 000 Lt, o BUAB „Inch Baltija“ turėjo iš viso tik 8 501,10 Lt dydžio kreditorinį įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai, bei jo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ieškinio argumentų ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, o teismo pozicija šioje byloje buvo nenuosekli ir sunkiai paaiškinama. Be to, pirmos instancijos teismas šioje byloje pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Apeliantas pažymi, kad jis prašė 2012-12-14 transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 str., 1.92 str., 2.417 str. 1 d. 5 p. ir Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. pagrindais. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog automobilių Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC70 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-12-14 pirkimo pradavimo sandoriai sudaryti pažeidžiant CK 1.80 str., 2.147 str. 1 d. 5 p. , 1.92 str., ĮBĮ 14 str. reikalavimus, tačiau nenustatęs, kad atsakovai sudarydami minėtus sandorius buvo nesąžiningi, ieškinį atmetė ir sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normos, sudarytų įgaliojimus viršijančio atstovo, bei prieštaraujančių Įmonių bankroto įstatymo imperatyvioms nuostatoms, nepanaikino, t.y. juos ir toliau paliko dalyvauti civilinėje apyvartoje. Apelianto nuomone, toks pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, nesant byloje jokių kitų duomenų apie ginčo transporto priemonių rinko vertę, nesant atlikto jų vertės nustatymo, nepagrįstai visiškai nesivadovavo EMPREKIS pažymose nurodytomis transporto priemonių vertėmis, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė ir CK 6.66 str. pagrindu, nors nagrinėjamu atveju ir buvo visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Maža to, apeliantas pastebi ir tai, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovų nesąžiningumo klausimą vertino tik restitucijos taikymo aspektu. Tvirtina, kad sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, atsakovų, buvusių imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio šalimis, sąžiningumo klausimas nėra aktualus. Jeigu sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai juos pripažinus negaliojančiais visais atvejais yra taikoma restitucija. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju restitucija natūra negalėtų būti taikoma, tai tokiu atveju restitucija turėjo būti atlikta sumokant ekvivalentą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovas N. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti į bylą pateiktus papildomus įrodymus ir priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtina, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovų nesąžiningumą, todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl atsakovų sąžiningumo yra teisingos ir pagrįstos. O neįrodžius atsakovų nesąžiningumo, CK 6.66 str. pagrindu tenkinti ieškinį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taip pat, atsakovo vertinimu, nebuvo ir kitų actio Pauliana sąlygų. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog bankroto administratorė su ieškovu reikalavimo perleidimo sutartį sudarė dar tada, kai nebuvo aišku, ar ji turės neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovus N. P. ir A. P..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovė A. P. buvo pakeista jos teisių perėmėju N. P..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenurodo, teisėjų kolegija taip pat jų neįžvelgia. Todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Inch Baltija“ iškėlė bankroto bylą (1 t. b.l. 20-21). 2012-12-14 UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., sudarė du sandorius – dvi 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal vieną iš jų transporto priemonė Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota N. P. už 9 000 Lt, pagal kitą - transporto priemonė Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota A. P. už 10 000 Lt (1 t. b.l. 24-25). Atsakovai 2013-01-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi minėtus automobilius pardavė. Toyota Camry buvo parduota R. Š. už 9 000 Lt, o Volvo XC70 - M. M. už 10 000 Lt (1 t. b.l. 75-76). 2013 m. sausio 8 d. ieškovas BUAB „Inch Baltija“, atstovaujamas bankroto administratorės, kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams N. P., A. P., V. B. ir tretiesiems asmenims M. M., R. Š. dėl automobilio pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo V. B. ir civilinė byla atsakovo V. B. atžvilgiu nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas pripažino negaliojančia 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. P., ir priteisė iš N. P. 21 950 Lt, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 595,26 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo BUAB „Inch Baltija“ naudai. Taip pat teismas pripažino negaliojančia ir 2012-12-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Inch Baltija“, atstovaujama V. B., pardavė transporto priemonę Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., ir priteisė iš A. P. 28 520 Lt, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 789,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo BUAB „Inch Baltija“ naudai. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „Inch Baltija“ bankroto byla buvo nutraukta, kadangi buvo padengti visi kreditoriniai įsiskolinimai (3 t., b.l. 34-35). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovas BUAB „Inch Baltija“ buvo pakeistas kitu ieškovu J. O. 2014-01-17 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2014/01/17-1 pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo J. O. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais, nurodė, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti. Taip pat, nenustačius atsakovų nesąžiningumo, teismas neįžvelgė pagrindo ieškinį tenkinti ir CK 6.66 str. pagrindu. Be to, pažymėjo, kad atsakovas V. B. sumokėjo bankroto administratorei 19 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad CPK 270 str. 4 d. vienareikšmiškai nurodyta, jog sprendime turi būti ne tik įvardinti įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, bet ir išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros išvados. Nors teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą ir neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, yra nenuoseklios ir negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis.
Pastebėtina, kad patikslintas ieškinys, kuriuo buvo prašoma pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, grindžiamais šiais teisiniais pagrindais CK 1.80 str., 2.147 str. 1 d. 5 p., 1.92 str., ĮBĮ 14 str. ir CK 6.66 str. (actio Pauliana). Pirmos instancijos teismas, vertindamas šių teisinių pagrindų pagrįstumą, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant CK 1.80 str., 2.147 str. 1 d. 5 p. , 1.92 str., ĮBĮ 14 str. nuostatas, bei nurodė, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, detaliau savo sprendimo dėl restitucijos šiuo konkrečiu atveju netaikymo neargumentuodamas. Teisėjų kolegijai nesuprantama, kodėl pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad sandoriai prieštarauja minėtoms teisės normoms, juos ir toliau be jokios argumentacijos paliko dalyvauti civilinėje apyvartoje ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Toliau, dėstydamas savo motyvus, teismas lakoniškai pasisakė, kad, nenustačius atsakovų nesąžiningumo, nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir CK 6.66 str. pagrindu, tačiau visiškai nevertino kasacinio teismo praktikoje išskiriamų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), nors jas savo sprendime ir nurodė.
Pripažintina, kad teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės bei nuosekliai nemotyvavo savo išvadų, kurios sąlygojo galutinį teismo sprendimą.
Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.