Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas B. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios C. C. sutuoktinis. Pareiškėjas su C. C. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad B. B. ir C. C. santuokos metu, t. y. 1991-11-05, buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad C. C. nebuvo sudariusi testamento, taip pat nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011).

8. Nagrinėjamu atveju minėtas turtas įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotas tik pareiškėjo vardu.

9. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo dieną) 573 straipsnyje, be kita ko, buvo numatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad: palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių; priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

10. Pareiškėjas mirus palikėjai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notarinį organą dėl palikimo priėmimo, tačiau aptariamu atveju yra pagrindas spręsti apie tai, kad jis palikimą priėmė faktiniu valdymu.

11. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtina tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, iki jo sutuoktinės mirties ir po mirties faktiškai gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę taip pat pagrindžia pateikta 2025-08-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas Bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs dar nuo 1988-01-26. Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties Butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu: mokėjo mokesčius, gerino būklę. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė atsiskaitymo knygelę, kurioje matosi atlikti mokėjimai už Butą laikotarpiu nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1994 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjas pateikė ir kitus duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas gaudavo sąskaitas ir atliko mokėjimus už Butui teiktas paslaugas 2025 metais.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu galima spręsti, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas faktiškai pradėjo jo sutuoktinei priklausančią turto dalį valdyti, ja rūpintis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

14. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad B. B. po sutuoktinės C. C. mirties priėmė jos palikimą (Turtą), faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl nesant paneigiančių įrodymų, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

15. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po C. C. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės C. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui B. B. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.