Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo

valstybės biudžetinės įstaigos (toliau – VBĮ) Ventos socialinės globos namų (buvęs pavadinimas – VBĮ Ventos pensionatas) apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui VBĮ Ventos socialinės globos namams dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-75 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. P-87 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; panaikinti 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P-29 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – ir grąžinti ją į ankstesnį darbą į (duomenys neskelbtini) pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-60, kuriuo ieškovė paskirta atsakinga už (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos koordinavimą ir kontrolę; priteisti iš atsakovo ieškovei 25471,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 124–148 b. l., 4 tomas, 161–162 b. l.). Nurodė, kad pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 1997 metų (duomenys neskelbtini), paskui dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. – (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio mėnesio buvo pervesta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo 2009 m. balandžio mėnesio, buvusiai įstaigos (duomenys neskelbtini) išėjus pensiją, laikinai dirbo (duomenys neskelbtini), dalyvavo konkurse (duomenys neskelbtini) vietai užimti, bet konkursą laimėjus dabartinei (duomenys neskelbtini) G. B., liko dirbti (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 15 d. padirbus su nauja direktore dvi savaites, ji mėnesį atostogavo, grįžus po atostogų direktorė jai skyrė drausminę nuobaudą – pastabą už savo pareigybių nevykdymą. Mano, kad nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi visi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti įvykiai įvyko jos atostogų metu. Darbo ginčų komisijos posėdyje, svarstant jai pareikštą direktorės pastabą, ji pripažino esanti neteisi. Tvirtino, kad nebuvo sukurta tvarka, užkertanti kelią gyventojų pabėgimams. Be to, ieškovė nežinojo, kad buvęs gyventojas Ž. B. platina pensionate pornografinio turinio filmus. Ieškovės manymu, atsakovo direktorė turėjo konkrečiai nurodyti, ko pageidauja iš kiekvieno darbuotojo ir kokių veiksmų ieškovei reikia imtis. Ieškovė taip pat nesutinka ir dėl 2009 m. spalio 12 d. direktorės įsakymu pareikšto papeikimo. Pabrėžė, kad dėl tramdomųjų marškinių naudojimo, gyventojo B. pabėgimų rašė direktorei kelis paaiškinimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo jokių nurodymų, reglamentuojančių, kada agresyviems gyventojams dėti tramdomuosius marškinius. Savo darbo laikotarpiu nusiskundimų iš pensionato gyventojų ji negavo. 2009 m. kovo 4 d. įsakymu direktorė jai taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, už tai, kad ji pažeidė pareigybės aprašymo 4 dalį, jog gyventojas A. V. galbūt panaudojo prievartą prieš kitą pensionato gyventoją, o ji nesiėmė skubių priemonių ir laiku apie tai neinformavo direktorės. Pažymėjo, kad direktorei tarnybinio pranešimo nerašė, nes buvo kalbėta, jog apie įvykius savaitgaliais tarnybinius pranešimus rašo budinti slaugytoja. Įsakyme dėl atleidimo taip pat nurodyta, kad ji pažeidė savo pareigybės aprašymo 2 dalį, t. y. neatliko savo pareigų, kadangi gyventojas B. negavo jam gydytojo paskirtų vaistų. Teigė, kad pagal 2009 m. birželio 29 d. atsakovo direktorės įsakymą jai pavesta kontroliuoti pensionato (duomenys neskelbtini), tačiau direktorė įsakymo nesukonkretino. Ieškovės teigimu, slaugos planai gyventojams nebuvo rašomi, nes niekas jų anksčiau nereikalavo. Kai buvo priimtas direktorės įsakymas, ji paruošė slaugos planų formas, darbuotojai pradėjo jas pildyti. Pabrėžė, kad dėl neteisėtai pareikštų drausminių nuobaudų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ir ši pripažino, jog pastaba ir papeikimas jai buvo pareikšti teisėtai. Teigė, kad sirgo onkologine liga, po nuobaudų skyrimo bei atleidimo iš darbo jai pablogėjo sveikata, ji turėjo vartoti daugiau vaistų. Dėl atsakovo direktorės veiksmų ji buvo sužlugdyta, sumenkinta, šeimoje pablogėjo bendravimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (5 tomas, 80–95 b. l.). Pripažino VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2010 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. P-29 dėl D. B. atleidimo iš darbo neteisėtu ir jį panaikino. Laikė, kad ieškovės D. B. darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pripažino VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. V-75 dėl drausminės nuobaudos – pastabos – paskyrimo D. B. neteisėtu ir jį panaikino. Netenkino ieškovės prašymo dėl 2009 m. spalio 12 d. atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-87 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – panaikinimo. Priteisė ieškovei iš atsakovo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (10613 Lt) išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 106,13 Lt už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteisė 438,39 Lt žyminį mokestį ir 127,40 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas, įvertindamas 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos, pagrįstumą, nurodė, kad įsakyme nenurodyta, kokias jai pavestas pareigas ieškovė vykdė aplaidžiai, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jos aplaidumas. Pažymėjo, kad 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. liepos 21 d. vykusių dalykinių pasitarimų protokoluose nustatyta ieškovės kaltės. Teismas, atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriomis remiantis ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda, nustatė, kad pastaba ieškovei pareikšta dėl atsakovo gyventojų K. Š. – 2009 m. liepos 6 d., A. B. – 2009 m. liepos 21 d., G. J. – 2009 m. liepos 23 d. pasišalinimo iš pensionato ir buvusio gyventojo Ž. B. lankymosi pensionate 2009 m. liepos 16 d. Sprendė, kad visi tarnybinio patikrinimo išvadose išvardyti įvykiai buvo nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei atostogaujant, todėl, teismo vertinimu, ieškovė negalėjo kontroliuoti pensionate vykstančių įvykių, jiems daryti įtaką ar imtis priemonių jiems užkirti. Teismas konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė ieškovės aplaidumo ir jos kaltės.

Analizuodamas 2009 m. spalio 12 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo aplinkybes, teismas pažymėjo, kad papeikimas ieškovei buvo skirtas už aplaidų tarnybinės instrukcijos 4 dalies 14 punkto ir 4 dalies 15 punkto atlikimą ir už tai, jog nebuvo veiksmingos kontrolės, kad pensionato gyventojai nepatirtų žeminančio elgesio iš darbuotojų. Teismas, atsižvelgęs į didelį ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovą ir į tai, jog jai buvo žinoma pensionate nusistovėjusi vidaus tvarka, sprendė, jog ieškovei buvo žinoma apie žmogaus orumą žeminančios drausminimo priemonės naudojimą, ir ji šį naudojimą toleravo bei pagal savo pareigas nesiėmė jokių priemonių užtikrinti gyventojų teisių gynimui, gyventojų saugumui, prievartos atvejams įstaigoje išgyvendinti. Teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda – papeikimas ieškovei – paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Spręsdamas klausimą dėl 2010 m. kovo 4 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumo, pagrįstumo ir adekvatumo, teismas sprendė, kad juridinių faktų formali sudėtis, sudariusi pagrindą spręsti klausimą dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo, buvo, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju darbdaviui nebuvo pagrindo taikyti ieškovei pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda ieškovei skirta už (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos 4 dalies 15 punkto aplaidų vykdymą, už akivaizdų nustatytos pareigų vykdymo tvarkos nepaisymą, už neatsakingą pensionato direktoriaus 2009 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-60 vykdymą ir veiksmingos kontrolės nebuvimą, dėl to iškilo grėsmė gyventojo A. B. sveikatai ir gyvybei, taip pat iškilo sveikatos sutrikimų gyventojui G. J.. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, sužinojusi apie alkoholio vartojimą, neinformavo direktorės, buvo tik formalus ieškovės pareigybinių nuostatų pažeidimas. Teismas neįžvelgė ieškovės neatsakingumo vykdant direktorės 2009 m. birželio 29 d. įsakymą. Sprendė, kad atsakovas (darbdavys) neįrodė, jog ieškovė nevykdė savo tiesioginių pareigų, kad būtent dėl tiesioginių ieškovės veiksmų ar jos kaltės atsirado pasekmės socialinės globos namų gyventojams. Tačiau teismas pažymėjo, kad nepakankama darbuotojų darbo kontrolė nereiškia, jog ieškovė elgėsi teisingai.

Teismas, įvertinęs tai, kad atleidus ieškovę iš darbo, pasikeitė atsakovo priklausomybė, įvyko reorganizacija, ir pavaduotojos etatas buvo panaikintas, taip pat ieškovės ir atsakovo direktorės santykius, sprendė, jog ieškovė negali būti sugrąžinta į darbą, kadangi jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Priteisdamas ieškovei 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad darbdavys per griežtai įvertino ieškovės aplaidumą darbe, ir tai sukėlė ieškovei negatyvius dvasinius išgyvenimus, neužtikrintumą savo ateitimi, pablogėjo jos sveikata.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) VBĮ Ventos socialinės globos namai prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (5 tomas, 101–124 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 51 išaiškinimais, įvertino ne visas aplinkybes ir neįvertino liudytojų parodymų, dalį išvadų grindė prielaidomis, o teismo motyvai yra neišsamūs. Pabrėžiama, kad drausminė nuobauda – pastaba – paskirta ieškovei ne dėl gyventojų pasišalinimo iš įstaigos, o dėl ieškovei aplaidžiai vykdomų pareigų – neveikimo, kadangi nebuvo paruoštos taisyklės dėl veiksmų plano gyventojams pasišalinus iš socialinės globos namų, nebuvo numatyta prevencinių priemonių gyventojų teisėms ir asmeniniam turtui apginti, nebuvo informuotos institucijos apie galbūt Ž. B. nusikalstamą veiklą, buvo slepiama informacija, įstaigos darbuotojai nesutelkti komandinei veiklai ir neparuoštos šios veiklos rekomendacijos. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad lokaliniuose aktuose nurodytas ieškovės pareigas negalima laikyti formaliomis, o drausmės pažeidimai, už kuriuos paskirta nuobauda, sukėlė pasekmes. Be to, teismas konstatuodamas, kad nepakankama darbuotojų darbo kontrolė nereiškia, jog ieškovė elgėsi teisingai, nepašalino šių motyvų prieštaravimų. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pažymima, kad teismas vilkino darbo bylos nagrinėjimą, ir dėl to ieškovei priteista 68 314,78 Lt bendra suma, tai prieštarauja CK 1.5 straipsnio principams ir sukelia pasekmes kitiems atsakovo darbuotojams.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime tvirtinama, kad teismo išvados yra pagrįstos. Teigiama, kad darbdavys iš esmės neatliko ieškovės veiksmų tyrimo. Pabrėžiama, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės kaltę. Pažymima, kad už funkcijų, kurių neatlikimas buvo laikytas drausminių nuobaudų skyrimo pagrindas, yra atsakinga atsakovo direktorė. Nurodoma, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra detalizuotos ieškovės pareigos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) VBĮ Ventos socialinės globos namų apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas ir ieškovė pateikė prašymus apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (5 tomas, 123, 134 b. l.). Atsižvelgdama į šiuos prašymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad šalių prašymai dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nemotyvuoti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, o ieškovė – atsiliepime į skundą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos (DK 237 str. 1 d. 1 p.)

Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę.

Bylos duomenimis, atsakovo direktorė, remiantis tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir patikrinimo medžiaga, 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-75 dėl aplaidaus pareigų vykdymo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 1 punktą skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – pastabą (1 tomas, 19 b. l.).

Nors įsakyme nenurodyta, kokias pareigas ieškovė vykdė aplaidžiai, kolegija pažymi, kad tai savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą. Be to, byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados, detalizuojančios darbo drausmės pažeidimą (1 tomas, 16–18 b. l.). Pagal šias išvadas ieškovė aplaidžiai atliko savo pareigas, numatytas pareiginėse instrukcijose: 1) 4 dalies 8 punktą, kadangi atsakovo gyventojas K. Š. iki 2009 m. liepos 6 d. savavališkai išeidinėdavo pas kaimo gyventoją B. S. ir ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad šią problemą sprendė; 2) 4 dalies 14 punktą, kadangi iki 2009 m. liepos 16 d. Ž. B. buvo leista lankytis įstaigoje, pažeidžiant įstaigos lankytojų tiesykles ir netinkamai elgiantis su 21 šeimynos jaunuoliu; 3) 4 dalies 3 punktą, nes neteikė siūlymų dėl vidaus tvarkos taisyklių, reglamentuojančių veiksmų planą gyventojui pasišalinus iš įstaigos, sudarymo. Taip pat ieškovė aplaidžiai atliko instrukcijų 4 dalies 14 punktą, kadangi, žinodama, kad gyventojas A. B. dažnai pasišalina iš įstaigos, privalėjo siūlyti psichologo asistentei sistemingai konsultuoti gyventoją dėl problemų sprendimo; 4) 4 dalies 4 punktą, kadangi ieškovė nesiėmė veiksmų užtikrinti įstaigos darbuotojų komandiniam darbui.

2009 m. liepos 9 d. dalykinio pasitarimo protokolo duomenimis, įstaigos gyventojas K. Š. keletą kartų per dieną pasišalindavo iš įstaigos į kaimelį, lankydavosi pas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją B. S. (1 tomas, 32–34 b. l.). Iš 2009 m. liepos 17 d. dalykinio pasitarimo protokolo turinio matyti, kad buvęs (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojas Ž. B., jo teigimu, pašalintas iš pensionato už grubų elgesį su gyventojais, pensionato vidaus taisyklių nesilaikymą, pažeisdamas įstaigos gyventojų lankymo taisykles – neužsiregistravęs lankytojų žurnale, nuolat lankydavosi įstaigoje pas gyventoją K. Š., nors K. Š. tam prieštaraudavo, platino įstaigoje įvairius filmus, tarp jų ir pornografinio turinio (1 tomas, 41–43 b. l.). Iš 2009 m. liepos 22 d. dalykinių pasitarimų protokolų matyti, kad įstaigoje nebuvo sukurta tvarkos, nustatančios įstaigos darbuotojų veiksmus, gyventojams savavališkai pasišalinus iš įstaigos (1 tomas, 44–47 b. l.). 2009 m. liepos 24 d. protokolas patvirtina įstaigos darbuotojų komandinio darbo stoką (1 tomas, 59–61 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo kontroliuoti prieš tai minėtų įstaigoje vykstančių įvykių, kadangi nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. atostogavo. Kolegija nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina, be kita ko, atsižvelgti į ieškovės pareigų turinį, darbo pobūdį, veiklos specifiką ir įvertinti atsakovo veiklos ypatumus, jo tikslus ir uždavinius.

Pagal atsakovo nuostatų, galiojusių iki 2010 m. birželio 22 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-279 įsigaliojimo (4 tomas, 54–58 b. l.), 5 punktą atsakovas – stacionari vaikų ir jaunimo su proto negalia socialinės globos įstaiga, skirta laikinai ar nuolat gyventi sunkią negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams (4–29 m., turintiems intelekto sutrikimus, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis), kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi savo namuose ar savarankiškai, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, slauga, medicininis aptarnavimas ir specialus ugdymas (1 tomas, 98–103 b. l.). Įstaigos veiklos tikslas – tenkinti vaikų ir jaunuolių su negalia biosocialinius poreikius, užtikrinti nuolatinę jų priežiūrą ir saugią aplinką ir t. t. (nuostatų 8 punktas). Įstaigos uždaviniai: užtikrinti gyventojams socialinių paslaugų, padedančių palaikyti asmens funkcines galimybes, teikimą, sudaryti sąlygas jų socialinei, medicininei reabilitacijai, vykdyti asmens globos funkcijas, užtikrinti ugdymo ir kitų teikiamų socialinių paslaugų kokybę (nuostatų 9 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, 2009 m. vasario 9 d. patvirtintą ieškovės parašu, turėjo padėti įstaigos direktoriui užtikrinti kokybišką įstaigos funkcionavimą, įgyvendinti valstybinę socialinę politiką pagal nuostatuose numatytus veiklos tikslus ir uždavinius (1 tomas, 20–22 b. l.).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovė privalėjo laikytis ne tik pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus ir nepažeisti jo teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 str.). Pažymėtina, kad darbe vadovautis norminiais ir lokaliniais teisės aktais ieškovei buvo privalu, o nesilaikant šių reikalavimų, galėjo būti taikoma teisinė atsakomybė, patvirtinta pareigybes aprašyme (4 aprašymo dalis, 1 tomas, 22 b. l.).

Kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pareigų turinį valdant ir organizuojant socialinių paslaugų teikimą įstaigos gyventojams (1 tomas, 20–22 b. l.), įvertindama ieškovės veiklos specifiką ir tikslą, nukreiptą užtikrinti kokybiškam įstaigos funkcionavimui, skirtą tenkinti vaikų ir jaunuolių su negalia biosocialiniams poreikiams, sprendžia, kad ieškovei, kaip įstaigos (duomenys neskelbtini), padedančiai, be kita ko, užtikrinti valstybinę socialinę politiką, taikytini griežtesni drausminės atsakomybės reikalavimai.

Bylos medžiagos duomenimis, buvusi įstaigos direktorė J. L. patvirtino, kad ieškovė kaip ir (duomenys neskelbtini) privalėjo domėtis visais darbo aspektais, koordinuoti, spręsti klausimus dėl sveikatos ir socialinio darbo ir teigė, jog gyventojų išleidimo tvarka turėjo būti nustatyta (4 tomas, 129–130 b. l.). Įstaigos darbuotojai parodė, kad įstaigoje nebuvo nustatyta tvarka išleidžiant gyventojus iš įstaigos (4 tomas, 133, 137, 138, 140 b. l.), įstaigoje būdavo gyventojų teisių pažeidimų, apie kuriuos būdavo pranešama ieškovei (4 tomas, 133 b. l.), jog Ž. B. atnešdavo laikmenas su pornografinio turinio medžiagą į įstaigą ir apie tai žinojo ieškovė (4 tomas, 136, 138, 139 b. l.). Tai, kad įstaigos gyventojai, taip jų ir K. Š., pasišalindavo iš įstaigos, patvirtino ir pati ieškovė (1 tomas, 51 b. l., 5 tomas, 31, 32 b. l.). Ieškovė taip pat nurodė, kad pradėjus dirbti naujai įstaigos direktorei, jos pareigybės nepasikeitė, taip pat pripažino, jog gyventojų pasišalinimas iš įstaigos yra neleistinas (5 tomas, 31 b. l.), tačiau nesijautė atsakinga už tvarkos, nustatančios įstaigos gyventojų išleidimą pas suinteresuotus asmenis, neįvedimą, nebuvimą. Ieškovė pažymėjo, kad jai buvo žinoma apie Ž. B. apsilankymus įstaigoje (1 tomas, 51 b. l.).

Ieškovės pareigybės aprašymo 4 dalies 3 punkte nustatytos (duomenys neskelbtini) pareigos dalyvauti įstaigos strateginių veiklos planų sudarymo, veiklos programų vykdymo ir atsiskaitymo veikloje, teikti siūlymus įstaigos veiklai tobulinti, inicijuoti, dalyvauti rengiant, koordinuojant ir įgyvendinant socialinės paskirties programas, projektus, o šios dalies 4 punkte įtvirtintos pavaduotojos pareigos telkti įstaigos specialistus bendrai komandinei veiklai, sprendžiant įstaigos gyventojų socialines problemas, ieškant efektyvios pagalbos asmeniui būdų. Pagal aprašymo 4 dalies 8 punktą ieškovei priklausė nustatyta tvarka išleisti gyventojus pas artimuosius, globėjus, kitus gyventojų išvykimu suinteresuotus asmenis, o pagal 14 punktą – rūpintis gyventojų asmens teisių gynimu ir užtikrinimu, dalyvauti ir padėti spręsti problemas tiriant jų prašymus ir skundus, teikti pasiūlymus keliamoms problemoms išspręsti ir trūkumams pašalinti.

Kolegija, įvertindama didelę ieškovės darbo patirtį įstaigoje – įstaigoje ieškovė įsidarbino 1997 m. sausio 1 d. (1 tomas, 11 b. l.), nuo 2008 m. spalio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 13 b. l.), laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 2 b. l.) ir pačiai ieškovei pripažįstant, jog jai buvo žinoma apie įstaigos veiklos organizavimo trūkumus, sprendžia, jog ieškovė, dirbdama įstaigos socialinių paslaugų teikimo organizacinį darbą (1 tomas, 20 b. l.), privalėjo laiku imtis organizacinių priemonių, tinkamai atlikti savo pareigas. Be kita ko, inicijuoti taisyklių, nustatančių įstaigos gyventojų išleidimą pas suinteresuotus asmenis sukūrimą, užtikrinti šios tvarkos įgyvendinimą, analizuoti jos veiksmingumą ir teikti direktorei siūlymus dėl jos tobulinimo (aprašo 4 dalies 3, 8 p.). Taip pat užtikrinti įstaigos gyventojų asmens teisių gynimą, užkirsti kelią asmenims, pažeidžiant įstaigos gyventojų lankymo taisykles, lankytis įstaigoje pas gyventojus, juo labiau, kai gyventojai tam prieštarauja, imtis prevencinių priemonių įstaigos gyventojų teisių ir lankymo taisyklių pažeidimams išvengti, spręsti su tuo susijusius klausimus; organizuoti ir skatinti įstaigos darbuotojų komandinę veiklą, sprendžiant įstaigos gyventojų problemas (aprašo 4 dalies 4, 14 p). Atsižvelgdama į įstaigos veiklos specifiką ir įstaigos gyventojų poreikius, imtis visų kitų būtinų organizacinių priemonių, užtikrinančių kokybiškų socialinių paslaugų įstaigos gyventojams teikimą. Kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) pareigos įpareigoja imtis aktyvių veiksmų, užtikrinančių įstaigos tikslų, uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė pripažino paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos pagrįstumą ir teisėtumą, savo atliekamų darbo funkcijų trūkumus (1 tomas, 85–88 b. l.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, esant padarytam darbo drausmės pažeidimui ir paskirtai nuobaudai, atitinkančiai pažeidimo sunkumą, nėra teisinio pagrindo, naikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo (DK 136 str. 3 d. 1 p.)

Bylos duomenimis, 2010 m. kovo 4 d. įstaigos direktorė įsakymu Nr. P-29 už (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos 4 dalies 15 punkto aplaidų vykdymą, už akivaizdų nepaisymą nustatytos pareigų vykdymo tvarkos, už neatsakingą pensionato direktoriaus 2009 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-60 vykdymą ir veiksmingos kontrolės nebuvimą, dėl to iškilo grėsmė gyventojo A. B. sveikatai ir gyvybei, taip pat iškilo sveikatos sutrikimų gyventojui G. J., pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą atleido ieškovę iš darbo (2 tomas, 149 b. l.).

Kolegija pažymi, kad vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą kolegija turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.).

Pagal 2010 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvadas (2 tomas, 151–157 b. l.): 1) ieškovė nesilaikė pareigybių aprašo 4 dalies 15 punkto, kadangi gavusi pranešimą iš slaugytojos, kad 2010 m. vasario 6 d. prie gyventojo V. S. priekabiavo gyventojas A. V., V. S. sutrenkė koją, apie tai neinformavo direktorės; 2) ieškovė neužtikrino įstaigos direktorės 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60 deleguotos sveikatos priežiūros padalinio veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijos, t. y. įstaigos gyventojui A. B. nebuvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos paslaugos (nebuvo duodami medikamentiniu gydymu skirti antidepresantai), ir dėl to buvo sukelta grėsmė šio įstaigos gyventojo sveikatai; 3) dėl ieškovės neveiksmingos kontrolės, vykdant 2009 m. birželio 29 d. direktorės įsakymą Nr. V-60, įstaigos gyventojui G. J. iškilo sveikatos sutrikimų (dėl įstaigos darbuotojos atnešto alkoholinio gėrimo vartojimo).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. vasario 6 d. slaugytoja informavo ieškovę apie fizinės prievartos panaudojimą prieš įstaigos gyventoją V. S., tačiau ieškovė neinformavo direktorės apie tai (2 tomas, 161–162, 166, 174 b. l.). Pagal direktorės pavaduotojo pareigybės aprašymo 4 dalies 15 punktą ieškovė turėjo pareigą imtis skubių, neatidėliotinų, teisiškai pagrįstų priemonių nelaimingų atsitikimų, smurto, prievartos atvejais, apie tai informuoti direktorių, nustatyta tvarka atitinkamas valstybės įstaigas (1 tomas, 21 b. l.).

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė ėmėsi skubių veiksmų šiai ekstremaliai situacijai išspręsti ir išaiškinti. Ieškovė nevykdė pareigybės aprašymo 4 dalies 15 punkto – apie įvykį neinformavo direktorės, t. y. tiesiogiai atsakingo už įstaigos veiklą asmens (direktorės pareigybės aprašymo 5, 22.1 p., 3 tomas, 15 b. l.), kuris pagal priskirtas funkcijas privalo užtikrinti įstaigos gyventojams žmogiškąjį orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas (pareigybės aprašo 11 p.). Be to, pagal direktorės pareigybės aprašymo 2 dalį ieškovė turėjo pareigą padėti įstaigos vadovei įvykdyti įstaigos nuostatuose numatytus tikslus ir uždavinius. Įstaigos tikslai, be kita ko, – užtikrinti įstaigos gyventojų saugią aplinką, ginti jų asmenines teises ir teisėtus interesus. Pareiga gerbti žmogaus teises įtvirtinta ir Konstitucijoje (21 str.).

Bylos duomenimis, įstaigos direktorė 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60 skyrė ieškovę nuo įsakymo priėmimo dienos atsakinga už (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos koordinavimą ir kontrolę. Ieškovė su įsakymu buvo supažindinta (3 tomas, 111 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal direktorės pareigybės aprašymo 5 dalies 21.1 punktą direktorei suteikta teisė pavesti atskirų funkcijų vykdymą ir kontrolę pagal kompetenciją įstaigos darbuotojams (3 tomas, 15 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad 2010 m. vasario 11 d. per pietų pertrauką į įstaigos patalpas buvo atneštas 0,5 litro alkoholinio gėrimo butelis (2 tomas, 180 b. l.). Nors ieškovė teigia, kad uždraudė įstaigos darbuotojams vartoti alkoholį darbo metu, įstaigos dietologė nurodė, jog darbuotojai per pietų pertrauką alkoholį vartojo ir butelis buvo paliktas įstaigos patalpose (2 tomas, 181 b. l.). Tarnybinių pranešimų duomenimis, gyventojai G. J., V. M., D. A., M. N. vartojo alkoholį, G. J. vartojimas sukėlė sveikatos sutrikimų (2 tomas, 183–184 b. l.). Ieškovė apie įvykį direktorės neinformavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neinformavus direktorės apie prieš tai minėtus atvejus, ieškovė prarado darbdavio pasitikėjimą toliau dirbti jai patikėtą darbą. Kolegija konstatuoja, kad įstaigos direktorės 2009 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-60 nedetalizavimas, t. y. nenurodymas konkrečių ieškovei deleguotų funkcijų nesuponuoja išvados, kad ieškovė, dirbdama įstaigos veiklos organizacinį darbą, neturėjo imtis aktyvių priemonių alkoholio vartojimui įstaigos patalpose užkirsti, kadangi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo suvokia, jog toks elgesys neleistinas, ypatingai netoleruotinas vaikų ir jaunimo su proto negalia socialinės globos įstaigoje. Ieškovės teiginiai, kad ji uždraudė darbuotojoms vartoti alkoholį, kolegijos vertintini kaip nepakankama priemonė neleistinam darbuotojų elgesiui pašalinti, kadangi, kaip minėta, įstaigos gyventojai vartojo alkoholį, ir G. J. vartojimas sukėlė sveikatos sutrikimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įstaigos gyventojui A. B. VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre buvo diagnozuoti organiniai afektiniai sutrikimai, skirtas gydymas medikamentais, konstatuota, jog gyventojui nebuvo duodami antidepresantai, ir tai turėjo neigiamos įtakos paciento sveikatai (2 tomas, 179 b. l.). Gyventojo sveikatos sutrikimus patvirtino ir įstaigos darbuotojai (3 tomas, 36, 37, 38 b. l.).

Pagal įstaigos nuostatų 2 dalies 10.9 punktą įstaigos funkcijoms priskirta teikti licencijuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti asmens sveiktos paslaugų prieinamumą ir galimybę gauti paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (1 tomas, 99 b. l.). Kaip minėta, ieškovė turėjo pareigą padėti įstaigos vadovei įgyvendinti kokybišką įstaigos funkcionavimą (1 tomas, 20 b. l., 2 d.) ir ieškovė buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos koordinavimą ir kontrolę (3 tomas, 111 b. l.). Atsižvelgdama į tai, kad gyventojui A. B. gydymas medikamentais skirtas 2009 m. lapkričio 24 d. (3 tomas, 27 b. l.) ir iki 2010 m. vasario 11 d. jam nebuvo duodami antidepresantai (2 tomas, 179 b. l.), padedantys užtikrinti normalią paciento sveikatos būklę, ir tai turėjo įtakos jo sveikatai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė padarė tik formalius darbo drausmės veiklos pažeidimus.

Kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog iki skundžiamų atsakovo direktorės įsakymų ieškovė nuobaudų neturėjo (4 tomas, 129 b. l.), neapibūdina ieškovės darbo kokybės, nes ji visada privalėjo tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais. Be to, prieš tai minėta, kad ieškovei, kaip ilgametei įstaigos darbuotojai, buvo žinomi įstaigos veiklos trūkumai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pareigų atlikimo trūkumus nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Įvertindama apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo dalies procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių šios nuobaudos skyrimą. Byloje nustatytos darbo pareigų pažeidimo aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo ieškovei taikytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pripažinti per griežta (CPK 185 str.).

Dėl kitų skundų argumentų

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad papeikimas ieškovei skirtas teisėtai ir pagrįstai (5 tomas, 91 b. l.) ir teisėjų kolegijai nusprendus, jog darbdavys nepažeidė teisės normų, skirdamas ieškovei drausmines nuobaudas – pastabą ir atleidimą iš darbo, nėra teisinio pagrindo vertinti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš ieškovės priteistina atsakovui 3400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 tomas, 10–21 b. l.) ir 2049,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (5 tomas, 125 b. l.), 12,00 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (5 tomas, 100 b. l.).

Taip pat iš ieškovės priteistina 127,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 tomas, 1 b. l., 2 tomas, 1 b. l., 3 tomas, 1 b. l., 4 tomas, 1 b. l.). Patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti neteisėtais ir panaikinti VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-75 dėl drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo, 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. P-29 dėl D. B. atleidimo iš darbo, laikyta, jog ieškovės darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ieškovei iš atsakovo priteista 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (10 613,00 Lt) išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojant po 106,13 Lt už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 1000,00 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš atsakovo valstybei priteistas 438,39 Lt žyminis mokestis ir 127,40 Lt išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, ir ieškovės D. B. ieškinio dalį dėl atsakovo direktorės 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-75 ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos, 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P-29 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – panaikinimo, ieškovės grąžinimo į ankstesnį darbą į (duomenys neskelbtini) pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo; VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės 2009 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-60 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, 25471,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo VBĮ Ventos socialinės globos namų atmesti.

Kitą Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3400,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 2049,00 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt devynis litus) žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 12,00 Lt (dvylika litų) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas VBĮ Ventos socialinės globos namams (į. k. 190797283).

Priteisti iš D. B. 127,40 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus 40 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).