Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. N-62-4327-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-62-4327-11
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00099-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-4327/2011Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00099-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 24 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. gruodžio 23 d., apie 17.03 val., Panevėžyje, Alyvų-Smėlynės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį bei jį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132, 231.1, 232 ir 233 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. nutarimu V. K. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, V. K. galutinai paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. K. kaltė padarius jai inkriminuotus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: nukentėjusiosios M. M. bei liudytojos S. Š. parodymais, taip pat iš dalies pačios V. K. parodymais, 2010 m. gruodžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pareigūnės L. B. 2010 m. sausio 4 d. tarnybiniu pranešimu, 2010 m. gruodžio 23 d. 18.48 val. asmens blaivumo nustatymo testu, iš kurio matyti, kad V. K. nustatytas 3,83 promilių girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patraukta V. K. neneigė, kad dėl jos kaltės kilo eismo įvykis ir nurodė, jog ji savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į prie šviesoforo sustojusį nukentėjusiosios automobilį, iš automobilio išlipti negalėjo, nes užsiblokavo automobilio durelės, todėl nematė ar kokie nors apgadinimai buvo padaryti nukentėjusiosios automobiliui. Pabrėžė, kad V. K. suprato, jog nukentėjusioji nori kviesti policijos pareigūnus arba pildyti vietoje deklaraciją, todėl taip pat turėjo suprasti, kad nukentėjusiosios automobilis yra apgadintas, t. y. dėl jos sukelto eismo įvykio atsirado pasekmės ir pagal KET reikalavimus turi būti pranešta policijai arba atliekami kiti KET 232 punkte nurodyti veiksmai. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš V. K. parodymų matyti, jog ji suprato nukentėjusiosios pasiūlymą pavažiuoti į šalį ir toliau susitarti dėl eismo įvykio forminimo. Taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog pametė iš akių nukentėjusiosios automobilį ir laukė apie 10 minučių, o nukentėjusiajai nepasirodžius, nuvažiavo į namus. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad tokiu būdu, suvokdama, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, V. K. pasišalino iš įvykio vietos, nors pagal KET 234 punkto reikalavimus, nesant nukentėjusiojo, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė. Be to, sukėlusi eismo įvykį, lėmusį nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės apgadinimą, ir suprasdama, jog nukentėjusioji turi pretenzijų, V. K., neatlikdama KET reglamentuojamų veiksmų, pasišalino iš įvykio vietos ir grįžusi namo vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jai buvo nustatytas 3,83 promilių girtumas. Taip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 233 punkto reikalavimus, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo motyvus, V. K. asmenybę, jos turtinę padėtį, taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra

II.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimą, paliekant jį galioti tik dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia, jog teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, nepatikrino visų byloje surinktų įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, konstatuodamas, jog V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad teismas nenagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formos, deklaratyviai konstatuodamas, jog visus administracinės teisės pažeidimus V. K. padarė tyčia. Atkreipia dėmesį, jog prisipažino kalta dėl eismo įvykio, nulėmusio M. M. priklausančio automobilio apgadinimą, tačiau pabrėžė, kad vėlesnė 2010 m. gruodžio 23 d. įvykių eiga leido padaryti išvadas apie autoįvykio pasekmių nebuvimą. Nurodo, jog įvykus eismo įvykiui, dėl užsiblokavusių automobilio durelių negalėjo išlipti iš automobilio ir pažiūrėti kokius nukentėjusiajai priklausančio automobilio sugadinimus padarė, todėl atsidarė automobilio langą ir susitarė su M. M. pavažiuoti šiek tiek toliau bei aptarti situaciją ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jeigu jos automobiliui pažeidimai padaryti. Teigia, kad M. M. važiavo pirma, o V. K. sekė iš paskos, tačiau tarp jų įvažinėjo kitos transporto priemonės ir ji nepastebėjo kur nuvažiavo nukentėjusiosios automobilis, kadangi buvo itin intensyvus eismas, šlapdriba, tamsus paros metas, t. y. buvo labai sudėtingos važiavimo sąlygos. Pabrėžia, kad pametusi iš akių M. M. automobilį, sustojo šalikelėje, tačiau palaukusi 10 minučių ir jos nesulaukusi, nusprendė, jog nukentėjusiosios automobilis turbūt neapgadintas ir M. M. jokių pretenzijų dėl galimai padarytos žalos jos automobiliui neturi, todėl išvažiavo namo. Atkreipia dėmesį, kad grįžusi namo ir apžiūrėjusi savo automobilį, nepastebėjo jokių sugadinimų, todėl buvo įsitikinusi, jog nesugadintas ir nukentėjusiosios automobilis. Pabrėžia, kad tik teisme suprato, jog nukentėjusioji neva buvo pasakiusi pasukti į kairėje pusėje esančią gatvę, nors teisme ji patvirtino, kad neįsitikino, jog V. K. tai suprato. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Teigia, kad įvykio metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Atsižvelgiant į tai, mano, kad KET nagrinėjamu atveju nenumatė pareigos informuoti policiją apie eismo įvykį. Pažymi, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino ne neteisėtai, o su eismo įvykio dalyvės sutikimu, be to, visiškai analogiškai pasielgė ir nukentėjusioji. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, jog pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ir pavažiuoti šiek tiek toliau susitarė su M. M., jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant pasislėpti, pabėgti nuo nukentėjusiosios ar policijos pareigūnų neturėjo, nesiekė išvengti atsakomybės, todėl nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Mano, kad jos veikoje nėra ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, kadangi nežinojo, jog minėtas įvykis laikytinas eismo įvykiu, sukėlusiu kito asmens transporto priemonės apgadinimą, todėl nesuvokė, kad reikės aiškintis šio įvykio aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, <...> užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. K. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padariusi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, argumentuodama tuo, kad ji neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant pasislėpti, pabėgti nuo nukentėjusiosios ar policijos pareigūnų, nesiekė išvengti atsakomybės, o iš įvykio vietos ji ir M. M. pasišalino abi susitarusios, be to, alkoholį po įvykio vartojo nesuvokdama, kad minėtas įvykis laikytinas eismo įvykiu, sukėlusiu kito asmens transporto priemonės apgadinimą, ir reikės aiškintis šio įvykio aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad įvykio metu galiojusių KET 232 punktas numatė, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, tačiau jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis minėta KET nuostata, turėjo būti užpildyta eismo įvykio deklaracija arba apie įvykį pranešta policijai. KET 234 punktas taip pat numatė pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo ir V. K. apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tai patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo pirminiame paaiškinime (b. l. 19), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 25).

Pabrėžtina, jog V. K. jau duodama pirminius paaiškinimus pripažino, kad 2010 m. gruodžio 23 d., apie 17.03 val., Panevėžyje, Alyvų-Smėlynės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė priekyje sustojusį nukentėjusiosios automobilį (b. l. 19). Taip pat nurodė, kad įvykus eismo įvykiui negalėjo atidaryti savo automobilio durelių ir iš jo išlipti bei apžiūrėti abi įvykyje dalyvavusias transporto priemones, o per automobilio langą nukentėjusiosios automobilio sugadinimų nesimatė (b. l. 19, 25). Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad su nukentėjusiąja sutarė pasitraukti iš įvykio vietos ir susitarti dėl įvykio, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. K. suprato, kad įvyko eismo įvykis ir nukentėjusioji nori susitarti dėl jo forminimo. Tačiau, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodama paskui nukentėjusiosios automobilį, ji pametė jį iš akių, todėl pravažiavusi sankryžą sustojo ir, palaukusi apie 10 minučių bei nesulaukusi nukentėjusiosios, nuvažiavo namo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati V. K. nurodė, jog savo automobilį ji apžiūrėjo tik grįžusi namo, t. y. tik tada pamatė, jog jis neapgadintas, tačiau įvykio metu ir iškart po jo, prieš pasišalindama iš įvykio vietos nežinojo, kad jos automobilis neapgadintas, taip pat nežinojo ar nukentėjusios automobiliui padaryta žala, ar ne. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad, susidarius tokiai situacijai, remiantis KET 232 ir 234 punktais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kilo pareiga apie įvykį pranešti policijai, tačiau V. K., suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, minėtos pareigos neįvykdė ir tokiais veiksmais padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tai įvertinus, pareiškėjos iškelta versija, kad ji neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės ir nesuvokė, jog minėtas įvykis laikytinas eismo įvykiu, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad KET 233 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. K. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, konstatuotina, kad jai kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtą pareigą pažeidė, kadangi, kaip pripažino pati pareiškėja, po eismo įvykio, dar nenustačius jo aplinkybių ir nepatikrinus su įvykiu susijusių asmenų blaivumo, ji vartojo alkoholį (b. l. 19, 25). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius