- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1-1381-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04616-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- P. R., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. T.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje, arba įsidarbinti ir bausmės atlikimo laikotarpiu nekeisti darbo vietos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų areštą (bausmę atliko 2018 m. gruodžio 31 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo J. R., bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Jis, 2021 m. vasario 13 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam patikrinimų alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1465187) nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,23 promilės etilo alkoholio.
P. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Jis, 2021 m. vasario 13 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam patikrinimų alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1465187) nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 1,90 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime faktinės aplinkybės, įskaitant įvykio datą ir automobilio markę, nurodytos teisingai. Automobilis, kurį vairavo, priklauso S. Jie visi trise, t. y. jis, P. ir S. buvo stipriai išgėrę, kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tačiau sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Alkoholį vartojo automobilyje. Jis (A. T.) norėjo pavairuoti, automobilio savininkas tą žinojo ir leido jam pavairuoti. Jie su S. T. apsikeitė vietomis. Tuo metu, kai jis (A. T.) sėdo už automobilio vairo, S. T. buvo šiek tiek primigęs. S. T. sėdėjo automobilio gale, o jie su P. – priekyje, po to jie su P. keitėsi vietomis. Norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės „Maxima“, atstumas maždaug pusę kilometro. Bandė išvažiuoti, tačiau jam taip ir nepavyko, tik pajudėjo, bet neišvažiavo, kadangi buvo daug sniego ir užstrigo pusnyje. Po to, P. paprašė leisti jį prie vairo. P. R. sėdo už vairo ir bandė išvažiuoti, o jis (A. T.) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Iš kiemo taip ir nebuvo išvažiavę, net „VW Passat“ bamperį subraižė bandydami išvažiuoti. Tuo metu, kai apgadino kitą automobilį už vairo buvo P. R., kuris buvo už vairo ir tuo metu, kai atvyko policija. Savo poelgį vertina neigiamai, daugiau niekada nevairuos išgėręs ir negers. Prašo jo nesodinti. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. 2021 m. vasario 13 d., apie 8 val., jis su P. R. ir jo draugu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pastarojo automobilyje „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, (duomenys neskelbtini). Su P. R. draugu susipažino tik tą pačia dieną. Kai baigėsi alkoholis, apie 10.20 val., neaišku dėl ko, sugalvojo perstatyti automobilį. Jis atsisėdo už automobilio vairo ir spausdamas akseleratoriaus pedalą, važinėdamas pirmyn ir atgal, bandė išvažiuoti iš sniego pusnies, bet jam nepavyko. Automobilio savininkas, „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo keleivio sėdynėje. Jis buvo visiškai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jam nepavykus išvažiuoti iš sniego pusnies, už automobilio vairo nuo galinės sėdynės persėdo P. R., o jis atsisėdo ant galinės sėdynės. P., taip pat važinėdamas į priekį ir atgal, iš pusnies, išvažiavo. Jis išvažiavo iš kiemo apsisuko ir tame pačiame kieme bandė kitoje vietoje pastatyti automobilį. Jam sekėsi sunkiai ir jis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinių numerių nežino. Tada, prie P. R. priėjo jo kaimynas, kurį žino iš matymo ir pasakė, kad iškvietė policiją. Jie visi niekur nebėgo ir laukė policijos. Atvykę policijos pareigūnai, jį su P. R. sulaikė. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo (t. 1, b. l. 158-159, 176).
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Viskas vyko taip, kaip nurodė kaltinamasis A. T., tą dieną jie visi trys gėrė automobilyje. Buvo daug išgėrę, kiek tiksliai, pasakyti negali. Dėl girtumo visų aplinkybių tiksliai neatsimena, pamena, kad viskas buvo gerai, automobilis buvo užvestas, jis sėdėjo už vairo, privažiavo 3 policijos ekipažai. Įvykio metu jis bandė pavažiuoti ir prisiparkuoti, trenkėsi į kaimyno mašiną, paskui automobilis užgeso. Nespėjo išvažiuoti iš kiemo. Tuo metu, kai atvažiavo policija buvo už automobilio vairo. Norėjo pavairuoti automobilį, kodėl ne savininkas vairavo, nežino. Su kaimynu susitarė dėl jo automobiliui padarytos žalos atlyginimo, jam sumokėjo, draudimas taip pat jam (kaimynui) sumokėjo. Su S. T. dėl jo automobilio apgadinimo taip pat susitarė. Dėl savo poelgio gailisi, dirbs ir sumokės baudą. Papildomai nurodė, kad teisės jam buvo atimtos dar 2004 m., po to jų nebuvo atstatęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. 2021 m. vasario 13 d., apie 7 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, jis susipažino su vyru pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo atvažiavęs automobiliu „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jie kartu to asmens automobilyje gėrė alkoholį. Po kurio laiko, prie jų prisijungė jo pažįstamas, A. T., ir jie visi trys toliau gėrė alkoholį, t. y. alų, degtinę. Tiksliai nieko neprisimena, bet jis panorėjo pasivažinėti ir sėdo prie vairo. Važiuodamas atsitrenkė į kaimyno automobilį „VW Passat“, pilkos spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Atsitrenkus, iš karto, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį bei A. T. sulaikė. Jis neatsimena, ar šeimininkas leido pasivažinėti automobiliu. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairuotojo pažymėjimas 2004 m. buvo atimtas dėl to, kad vairavo neblaivus ir nuo to laiko jis jo neatstatė. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 1, b. l. 98-99, 123).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davę parodymus kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas suinteresuotas asmuo S. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai paaiškino. Tą dieną jie gėrė mašinoje, išeidavo parūkyti, vyko toks procesas, lauke buvo šalta, norėjo pasišildyti, paskui jam buvo „geriau“, sėdo į mašiną ant galinės sėdinės ir užmigo. Girdėjo, kad mašina judėjo, bet buvo per daug išgėręs. Paskui pabudo, kai privažiavo policija. Niekur nenorėjo važiuoti, automobilio raktas buvo užvedimo spynoje. Negalvojo, kad kažkur važiuos. Galima sakyti, kad pusės to, kas vyko, jis nematė. Negali pasakyti, kad kaltinamieji vairavo su jo žinia, nesakė jiems, kad kažkur važiuotų. Taip pat negali atsakyti, ar leido jiems vairuoti. Jeigu jie būtų važiavę, tai tik iki „Maximos“. Įvykio metu jie išgėrė normaliai alkoholio, gėrė ir alų, ir degtinę. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi, su mašina viskas gerai. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. parodė, kad jis turi automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu. 2021 m. vasario 13 d., apie 10 val., jis su savo pažįstamais, P. R. ir A. T., buvo jo automobilyje, prie namo (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį – degtinę. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už vairo buvo A. T., galinėje sėdynėje buvo P. R.. Kai jie išgėrė 0,2 litro talpos degtinės buteliuką, nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės ir dar nupirkti alkoholio. A. T. bandė išvažiuoti iš namo aikštelės, tačiau dėl to, kad buvo daug sniego, A. T. išvažiuoti nesugebėjo, spaudė akseleratorių ir automobilis buksavo ir stovėjo vienoje vietoje. Tada, P. R. pasakė A. T. užleisti jam vairuotojo vietą. Kai P. R. atsisėdo už vairo, jis išvažiavo, jie nuvyko į netoliese esančią parduotuvę, ten nupirko dar 0,2 litro talpos degtinės buteliuką ir grįžo atgal į tą pačią aikštelę, (duomenys neskelbtini), kur norėjo toliau vartoti alkoholį. Būdamas už vairo, P. R. bandė prisiparkuoti ir pastatyti jų automobilį, tuo metu jis kliudė kitą automobilį, atrodo „Volkswagen“, ir jį apgadino. Tuo metu, atvyko policijos ekipažas ir visus sulaikė. Galbūt jo parodymuose gali būti netikslumų, bet tik dėl to, kad gerai visko neatsimena, nes pats buvo neblaivus (t. 1, b. l. 34-35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 10.20 val., jis išgirdo iš lauko sklindantį stiprų automobilio variklio keliamą triukšmą. Pro miegamojo langą, prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį šviesios spalvos automobilį „Peugeot Partner“, kurio vairuotojas, jo manymu, akseleruodamas ir prasukdamas automobilio ratus, pavažiuodamas vis pirmyn ir atgal, bandė išvažiuoti iš aikštelės. Tuo momentu, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, liekno kūno sudėjimo, virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 178 cm ūgio, vilkėjo tamsiai pilkos spalvos striuke su šviesios spalvos kapišonu, tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos batais. Už vairo sėdėjęs vyras jam nežinomas. Po keleto minučių, automobilis, baigęs manevruoti, sustojo. Iš automobilio išlipo jo anksčiau minėtas vairuotojas. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras jam pasirodė galimai neblaivus, nes išlipęs iš automobilio svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Tai pastebėjęs, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Iš dešinės automobilio pusės, pro galines keleivio dureles, išlipo vyras ir, apėjęs automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą. Antrasis vyras jam taip pat pasirodė galimai neblaivus, nes išlipęs svirduliavo, sunkiai pastovėjo ant kojų, eidamas vis rėmėsi į automobilį. Vyras – liekno kūno sudėjimo, plikas, tamsiai apsirengęs. Kadangi viskas vyko labai greitai, nespėjo detaliau įsiminti antro asmens požymių. Atsisėdęs, antrasis vairuotojas, stipriai akseleruodamas, išvažiavo iš stovėjimo vietos. Išvažiavęs iš stovėjimo vietos, išvažiavo iš kiemo ir jų nebematė. Po keleto minučių, automobilis grįžo į aikštelę. Už automobilio vairo pastebėjo sėdintį, anksčiau minėtą, antrąjį vairuotoją. Atvažiavęs į prie namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę, vairuotojas keletą kartų bandė pasistatyti automobilį atbulomis prie šalia stovinčio šviesios spalvos automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visą laiką stebėjo automobilį ir informaciją apie jį pranešinėjo policijai. Po keleto minučių bandymo prisiparkuoti „Peugeot“ automobilis atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį, anksčiau minėtą, „VW“ markės automobilį. Po eismo įvykio, automobilis sustojo. Vyrai liko sėdėti automobilyje. Po keleto minučių, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė (t. 1, b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad 2021 m. vasario 13 d., ji, pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kartu su Patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu A. G. dirbo Naujojoje Vilnioje. Apie 10.12 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog pranešėjas per langą mato, kad kieme, pusnyje užstrigęs baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas ir keleivis neblaivūs, bando išvažiuoti. Vykstant į įvykio vietą VPK OVS budėtojas pranešė, jog automobilis iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Mobiliuoju telefonu susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, jog automobilis išvažiavo link Parko g., vėliau pokalbio metu automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėl grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę ir bandė joje prisiparkuoti. Automobilį vairavo vyras, su tamsios spalvos žiemine kepure bei džinsiniu švarku. Nepavykus prisiparkuoti, vyras išlipo iš vairuotojo vietos ir atsisėdo į automobilio galą. Į vairuotojo vietą iš automobilio galo atsisėdo kitas vyras, plikas, su rudos spalvos striuke, tuomet jis pavažiavo į priekį ir tada važiuodamas atbuline eiga į stovėjimo vietą galiniu bamperiu ir galiniu kairės pusės sparnu kliudė ir taip apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo, automobilis „Peugeot“ vėl bandė judėti į priekį. Tuo metu, jie atvyko į įvykio vietą. Automobilio „Peugeot“ variklis buvo užvestas ir šiek tiek judėjo į priekį. Pamatęs juos, „Peugeot“ vairuotojas išjungė variklį ir išėmęs raktelį iš spynelės metė jį ant keleivio sėdynės. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, jo vietoje sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai P. R.. Bendraujant su asmeniu, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. R. R. teigė, jog vartojo alkoholinius gėrimus ryte, vėliau pasakė, jog gėrė alkoholinius gėrimus iš vakaro, įvardijo, kad gėrė viską. Vyras pripažino, jog vairavo automobilį „Peugeot“ ir tai, jog vairuodamas kliudė stovintį „VW“. R. R., taip pat neturėjo teisės suteikiančios vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0148, patikros sertifikato Nr. 1465187 apie 10.49 val., R. R. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis. Apie 11.11 val. buvo nustatyta 1,90 promilių girtumo laipsnis. Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau –ANK) 423 straipsnio 1 dalį. Apie 10.50 val. P. R. buvo sulaikytas. Automobilio gale sėdėjo A. T.. Bendraujant su juo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, buvo sutrikusi jo koordinacija. Paklausus A. T., ar jis vairavo automobilį „Peugeot“, jis teigė, jog buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą, spaudė akseleratoriaus pedalą, buvo įjungęs pavarą bei suko vairą ir taip bandė automobilį priparkuoti į stovėjimo vietą. A. T. teigė, jog gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau kada ir kokius, nenurodė. A. T., taip pat neturėjo teisės suteikiančios vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Alkoholio kiekio matuokliu, apie 10.51 val., A. T. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis. Apie 11.12 val. jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis. Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. A. T., apie 10.55 val. buvo sulaikytas. Į įvykio vietą atėjo automobilio „VW“ savininkas, M. P., kuris teigė, jog eismo įvykio nematė. Apgadintas buvo automobilio „VW“ galinis bamperis bei išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas. Buvo apgadintas automobilio „Peugeot“ galinis bamperis, galinis kaitrės pusės sparnas bei priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio viduje, gale, ant kilimėlio, buvo tuščias stiklinės taros 0,2 l. talpos, 40 procentų tūrio butelis su užrašu „Stumbras“. Automobilis „Peugeot“ vilkiku priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Iš pranešėjo, P. K. buvo priimtas pareiškimas (t. 1, b. l. 28-29). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 17-18).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 10.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas per langą mato kieme, pusnyje užstrigusį automobilį (baltos spalvos minivenas), kurio vairuotojas ir keleivis visiškai neblaivūs, vos pastovi ant kojų, bando išvažiuoti, jei pajudės informuos papildomai (t. 1, b. l. 5).
Liudytojo P. K. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo mašinų stovėjimo aikštelėje, pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Peugeot“, kurio valstybinius numerius pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Automobilį vairavo galimai neblaivus vairuotojas, kuris bandė išvažiuoti iš kiemo, t. y. buvo įjungęs pavarą, ratas sukosi, bet jam nepavyko išvažiuoti. Tada jis išlipo iš automobilio ir į jo vietą persėdo kitas asmuo, kuris po keleto bandymų išvažiavo iš kiemo. Po kurio laiko grįžęs į kiemą, minėtas asmuo bandė priparkuoti automobilį, bet jam nesisekė, po kelių bandymų parkuotis, jis kliudė kaimynų automobilį „VW Passat“, sidabrinės spalvos, ir jį apgadino. Visą laiką iki atvykstant policijai stebėjo minėtus asmenis. Minėti asmenys vizualiai atrodė neblaivūs, vaikščiodami apie automobilį, ramstėsi į jį (t. 1, b. l. 19).
Liudytojo M. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 10.30 val. pamatė per langą stovintį policijos ekipažą. Nusprendė nueiti į kiemą pasižiūrėti, kur stovi jo mašina. Priėjęs pamatė baltą automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvažiavęs į jo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad jo automobiliui sudaužytas galinis bamperis ir galinis žibintas (t. 1, b. l. 53)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gale ant kilimėlio buvo tuščias stiklinės taros 0,2 l talpos 40 procentų tūrio degtinės butelis su užrašu „Stumbras“ (t. 1, b. l. 38-44)
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. T. 2021 m. vasario 13 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 10.51 val. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 11.12 val. A. T. nustatytas 2,23 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad A. T. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis A. T. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (t. 1, b. l. 45).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 13 d., 10:51:35 val. A. T. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o 11:12:32 val. – 2,23 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 46, 47). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 48).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. R. 2021 m. vasario 13 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 10.49 val. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 11.11 val. P. R. nustatytas 1,90 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad P. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis P. R. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (t. 1, b. l. 449).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 13 d., 10:49:39 val. P. R. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 11:11:27 val. – 1,90 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 50, 51). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 52).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra S. T. (t. 1, b. l. 58).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Peugeot Partner“ (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 1 030 (su PVM) (t. 1, b. l. 59).
Į įvykį atvykusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 80).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai, daryti 2021 m. vasario 13 d. pagal įvykį ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04616-21, adresu (duomenys neskelbtini), dėl automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivių vairuotojų. Ekipažas atvykęs į iškvietimą V1781, pareigūnai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausioji patrulė G. B. ir vyriausiasis patrulis A. G.. Buvo pateikti pareigūnės G. B. kūno kameros 1715 Nr. (duomenys neskelbtini), 19 vaizdo ir garso įrašų. Vaizdo ir garso įraše Nr. 1, pavadinimu „2021_0213_102452_015“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13 laikas 10.25 val.) užfiksuota, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnė prieina prie automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdi trys asmenys, o būtent, priekinėje kairės pusės sėdynėje sėdi P. R., kuris paaiškina, kad vairuotojo pažymėjimo neturi iš viso, kalba nerišliai. Priekinėje dešinės pusės automobilio sėdynėje sėdi automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. T., kuris akivaizdžiai labai neblaivus ir nesiorientuoja aplinkoje. Automobilio gale už priekinės dešinės pusės sėdynės sėdi A. T.. Automobilis yra užgesintas, variklis išjungtas. P. R. sako, kad šiandien ir vakar vakare vartojo alkoholį. Taip pat P. R. sako, kad vairavo automobilį. Pareigūnė paaiškina, kad bus nustatytas blaivumas. Vaizdo ir garso įraše Nr. 2, pavadinimu „2021_0213_102753_016“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.27 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė pasiėmusi alkotesterį, bando nustatyti girtumo laipsnį, bet P. R. neteisingai pučia. P. R. lauke stovinčiam vyrui sako, kad tai jis netyčia užkliudė automobilį ir kad atlygins žalą. Prašo vaikino nerašyti pareiškimo. Vaizdo ir garso įraše Nr. 3, pavadinimu „2021_0213_103052_017“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.30 val.) matosi, kaip P. R. trečią kartą bando nustatyti girtumo laipsnį, tačiau alkotesteris blogai veikia, todėl P. R. pasodinamas į tarnybinį policijos automobilį. Vaizdo ir garso įraše Nr. 4, pavadinimu „2021_0213_103351_018“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.33 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė prieina prie priekinėje dešinės pusės automobilio sėdynėje sėdinčio automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko S. T., kuris akivaizdžiai labai neblaivus ir nesiorientuoja aplinkoje. Kadangi S. T. negali pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pareigūnė eina prie automobilio gale sėdinčio A. T., užsirašo jo duomenis. Pareigūnė paklausia, kas automobilio savininkas, A. T. parodo ant S. T.. Vaizdo ir garso įraše Nr. 5, pavadinimu „2021_0213_103650_019“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.36 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė nustačiusi A. T. asmens tapatybę sako jam, kad jis gali eiti namo. Vėl grįžta prie S. T., prašo jo asmens tapatybės kortelės. Ką jis sako neaišku, kalba nerišli. S. T. paduoda piniginę ir pareigūnė paprašo, kad A. T. ištrauktų asmens tapatybės kortelę. Vaizdo ir garso įraše Nr. 6, pavadinimu „2021_0213_103949_020“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.39 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė paduoda S. T. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą porininkui A. G.. Užsirašo duomenis, atiduoda asmens tapatybės kortelę atgal S. T.. Pareigūnė sako A. T., kad jis eitų namo, bet jis neina. Klausia, ar toli gyvena automobilio savininkas S. T.. Vaizdo ir garso įraše Nr. 7, pavadinimu „2021_0213_104248_021“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.42 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė užsirašo telefono numerį vaikino, kurio automobilį kliudė P. R., norėdamas priparkuoti automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė atsisėda į tarnybinį automobilį. Sako, kad reikia skambinti pranešėjui (P. K.). Pareigūnas susisiekia telefonu su pranešėju ir su juo kalbasi. Vaizdo ir garso įraše Nr. 8, pavadinimu „2021_0213_104547_022“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.45 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas išsiaiškina, kad automobilį vairavo ne tik P. R., bet ir automobilio gale sėdėjęs A. T., dėl to, A. T. taip pat pasodinamas į tarnybinį automobilį. Pareigūnai laukia atvykstančio kito pareigūnų ekipažo. Atvykus pareigūnas pradedamas tikrinti girtumo laipsnis. Vaizdo ir garso įraše Nr. 9, pavadinimu „2021_0213_104846_023“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.48 val.) matoma, kaip pareigūnas A. G. tikrina P. R. girtumą (pirmą kartą). Pirmojo pūtimo metu 10.59 val. P. R. nustatomas 2,20 girtumo laipsnis. Toliau pareigūnas prieina prie A. T. ir tikrina jam girtumą. Pirmojo pūtimo metu 10.50 val. A. T. nustatomas 2,25 girtumo laipsnis. Vaizdo ir garso įraše Nr. 12, pavadinimu „2021_0213_105743_026“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 10.57 val.) užfiksuota, kaip pareigūnai, sėdėdami automobilyje, surašinėja duomenis, pildo procesinius dokumentus. Vaizdo ir garso įraše Nr. 14, pavadinimu „2021_0213_110341_028“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 11.03 val.) užfiksuota, kaip pareigūnė randa duomenų bazėse asmenis, kurie vairavo automobilį, o būtent P. R. ir A. T.. Pareigūnas klausia A. T., ar jis vairavo automobilį. A. T. atsako, kad buvo prisėdęs. Pareigūnas klausia: „Ką reiškia prisėdęs?“. A. T. atsako: „Sėdėjau, pagazavau biški“. Pareigūnas klausia: „Tai kam gazavot?“. A. T. atsakymo nesigirdi. Pareigūnas sako: „Tai gazavot kad variklis pasijungtų, o vairą sukiojot?“. Atsakymo nesigirdi, bet pareigūnas sako: „Tai jei vairą sukiojot, tai reiškia vairavot“. Vaizdo ir garso įraše Nr. 15, pavadinimu „2021_0213_110640_029“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 11.06 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas sako: „Tai jei sukot, tai vairavot“. Pareigūnas toliau klausia P. R., ar jis vairavo automobilį. P. R. sako „taip“. Tada klausia, ar A. vairavo, bet atsakymo nesigirdi. Pareigūnas sako, kad reikia patikrinti antrą kartą blaivumą. Vaizdo ir garso įraše Nr. 16, pavadinimu „2021_0213_110939_030“ (VLN_PR_6092C2 2021/02/13, laikas 11.09 val.) užfiksuota, kaip pareigūnai tikrina P. R. girtumą (antrą kartą). Antrojo pūtimo metu P. R. nustatomas 1,90 girtumo laipsnis, laikas 11.10 val. Toliau pareigūnas prieina prie A. T. ir tikrina jam girtumą. Antrojo pūtimo metu A. T. nustatomas 2,23 girtumo laipsnis, laikas 11.12 val. Taip pat buvo pateikti pareigūno A. G. kūno kameros 1718 Nr. (duomenys neskelbtini), 13 vaizdo ir garso įrašų. Vaizdo ir garso įraše Nr. 1, pavadinimu „2021_0213_102509_009“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.25 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie nenustatytos moters ir klausia jos: „Ar matėte, kaip važiavo?“. Moteris atsako: „Ruošiamės važiuoti ir mačiau, kaip čia tuda siuda“. Moteris atsisakė bendrauti. Vaizdo ir garso įraše Nr. 2, pavadinimu „2021_0213_102702_010“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.27 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdi trys asmenys, o būtent, priekinėje kairės pusės sėdynėje sėdi P. R., Priekinėje dešinės pusės automobilio sėdynėje sėdi S. T., kuris akivaizdžiai labai neblaivus ir nesiorientuoja aplinkoje. Automobilio gale už priekinės dešinės pusės sėdynės sėdi A. T.. Automobilis yra užgesintas, variklis išjungtas. Pareigūnas prašo duoti automobilio raktelius. Rakteliai guli ant S. T. kojų. Raktelius atiduoda pareigūnui. Pareigūnas klausia, ar yra vairuotojo teisės, dokumentas, P. R. atsako, kad nieko neturi. Pareigūnui paskambina ir jis kalba telefonu. Į lauką išeina automobilio „VW Passat“ savininkas, apžiūri automobilį. Pareigūnė tikrina P. R. blaivumą, tačiau jam nepavyksta iškarto gerai pūsti ir blaivumas nėra nustatomas. Vaizdo ir garso įraše Nr. 3, pavadinimu „2021_0213_103202_011“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.32 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas pasodina P. R. į tarnybinį automobilį. Kviečia dar vieną policijos ekipažą. Prieina prie P. R. ir vėl bando nustatyti blaivumą, tačiau nesėkmingai, alkotesteris neveikia. Vaizdo ir garso įraše Nr. 4, pavadinimu „2021_0213_103701_012“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.37 val.) užfiksuota, kaip kieme susirenka kaimynai, bendrauja su pareigūnu, jis paaiškina, kad piliečiai keliautų iš įvykio vietos ir netrukdytų dirbti. Paima pas pareigūnę S. T. vairuotojo pažymėjimą, užsirašo duomenis į tarnybinę knygelę. Vaizdo ir garso įraše Nr. 5, pavadinimu „2021_0213_104200_013“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.41 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas patikrina duomenis policijos informacinėse sistemose, užsirašo automobilio savininko, į kurio automobilį įsirėžė P. R., duomenis. Pareigūnas susisiekia telefonu su asmeniu, pranešusiu apie įvykį (P. K.). Asmuo paaiškina, kad pirmiausia automobilį vairavo A. T., vėliau persėdo ir automobilį vairavo P. R.. Pareigūnas pasodina į tarnybinį automobilį A. T.. Pareigūnas klausia A. T.: „Vairavot šitą automobilį?“. Atsako: „Ne“. Vaizdo ir garso įraše Nr. 6, pavadinimu „2021_0213_104659_014“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 10.46 val.) užfiksuota, kaip pirmą kartą patikrintas A. T. ir P. R. girtumas. Vaizdo ir garso įraše Nr. 10, pavadinimu „2021_0213_110916_018“ VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 11.09 val. užfiksuota, kaip antrą kartą nustatinėjamas A. T. ir P. R. girtumas. Vaizdo ir garso įraše Nr. 12, pavadinimu „2021_0213_112113_020“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13, laikas 11.21 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas ateina į namus pas pranešėją liudytoją P. K., kuris pasakoja, kad vienas vyras pradžioje bandė išvažiuoti ir gazavo, o jam nepavykus už vairo atsisėdo kitas asmuo. Liudytojas rašo pareiškimą. Vaizdo ir garso įraše Nr. 13, pavadinimu „2021_0213_112613_021“ (VLN_PR_6197BC 2021/02/13 laikas 11.26 val.) užfiksuota, kaip pareigūnas priima pareiškimą ir vyras pasakoja kaip viskas buvo (t. 1, b. l. 74-79).
Dėl A. T. ir P. R. veiksmų kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis pripažino, jog sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas stipriai išgėręs, atsisėdo už automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš aikštelės, tačiau jam nepavyko, kadangi užstrigo pusnyje. Jo kaltę taip pat įrodo kito kaltinamojo P. R. ir automobilio savininko S. T. parodymai. Vairavimo faktą patvirtino ir tiesiogiai įvykį matęs bei pareigūnus apie tai informavęs liudytojas P. K., iš kurio parodymų nustatyta, kad jis girdėjo automobilio variklio garsą ir matė, kaip vairuotojas, spausdamas greičio pedalą bei prasukdamas automobilio ratus, pavažiuodamas vis pirmyn ir atgal bandė išvažiuoti iš aikštelės, tačiau jam nepavyko ir tik tada vairuotojas su kitu asmeniu susikeitė vietomis. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir duodamas paaiškinimus pareigūnams, ką patvirtina liudytojos G. B. parodymai bei byloje esantys pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, tokios pat aplinkybės nurodytos ir liudytojo P. K. pareiškime. A. T. kaltę taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. T. vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio), todėl A. T. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamasis P. R. taip pat savo kaltę pripažino visiškai. Nors dėl girtumo visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, tačiau patvirtino, kad kartu su automobilio savininku S. T. ir kaltinamuoju A. T. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, prieš tai už automobilio vairo sėdėjo A. T., tačiau vėliau jam nepavykus išvažiuoti, jie susikeitė ir jis (P. R.) vairavo tą pačią transporto priemonę, bandė pavažiuoti ir prisiparkuoti, bet manevruodamas trenkėsi į kaimyno mašiną. P. R. kaltę taip pat patvirtina kaltinamojo A. T. ir liudytoju apklausto S. T. parodymai, įvykį mačiusio liudytojo P. K. parodymai bei jo rašytinis paaiškinimas, liudytojos pareigūnės G. B. parodymai apie tai, kad pareigūnams atvykus būtent P. R. sėdėjo už automobilio vairo, be to, atvažiavę pareigūnai matė, kad automobilio variklis buvo užvestas ir automobilis šiek tiek judėjo į priekį. P. R. kaltę patvirtina ir byloje esantys pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad P. R. vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio), todėl P. R. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į minėtas teisės akto nuostatas, kaltinime tikslintinos faktinės aplinkybės, nurodant, kad A. T. 2021 m. vasario 13 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,23 promilių, o P. R. vairavo, būdamas neblaivus, kai nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,90 promilių. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl A. T. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, neteisėti veiksmai truko pakankamai trumpai (nors kaltinamasis užvedė automobilio variklį ir atliko vairavimo veiksmus, automobilis toli nepajudėjo ir išvažiuoti kaltinamajam nepavyko), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir išgėręs nemažą kiekį alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokurorės nebuvo nurodytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. T. teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiško nusikaltimo padarymą neteistas (t. 1, b. l. 191-195), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 188-190), šiuo metu niekur nedirba (t. 1, b. l. 186-187), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 185), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra pateikta, iš kaltinamojo žodžių priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Anksčiau kaltinamajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, įskaitant viešuosius darbus bei laisvės apribojimą, tačiau jų sąlygas kaltinamasis pažeisdavo, dėl ko bausmės buvo keičiamos arešto bausme, taigi šiuo atveju, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nepasieks bausmei keliamų tikslų, ypač vertinant tai, jog A. T. nemoka jam skirtų baudų už įvykdytus administracinius nusižengimus. Baudos bausmė nebus pakankamai efektyvi ir dėl to, kad kaltinamasis neturi oficialaus ir nuolatinio pajamų šaltinio, todėl jo galimybės baudą sumokėti yra abejotinos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. T. nurodė sutinkantis, kad jam būtų skirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau paskyrus realią arešto bausmę, tokio įpareigojimo skyrimas su skirta bausme yra nesuderinamas, todėl prokurorės prašymas dėl nurodyto įpareigojimo skyrimo netenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. vasario 13 d., 10.49 val. iki 2021 m. vasario 14 d. 10.19 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 150-151, 152), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl P. R. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo veiksmais padaryta reali žala kito asmens turtui (nors P. R. teigė, jog žalą atlygino, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir išgėręs nemažą kiekį alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – P. R. teistas, teistumas išnykęs, už analogiškų nusikaltimų padarymą neteistas (t. 1, b. l. 139-141), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 134-138), niekur nedirba (t. 1, b. l. 132-133), registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 131), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra pateikta, iš kaltinamojo žodžių priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Anksčiau kaltinamajam buvo skiriama ir švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, tačiau akivaizdu, kad jis teigiamų išvadų nepadarė, jo nusikalstamas elgesys kartojasi. Įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad jis šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, turi kitų įsiskolinimų (nesumokėtos administracinės nuobaudos), kurių visiškai nedengia, sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir P. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. R. neprieštaravo, kad jam būtų skirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau paskyrus realią arešto bausmę, tokio įpareigojimo skyrimas su skirta bausme yra nesuderinamas, todėl prokurorės prašymas dėl nurodyto įpareigojimo skyrimo netenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu P. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. vasario 13 d., 10.49 val. iki 2021 m. vasario 14 d. 11.25 val., t. y. dvi dienas (b. l. 85, 86), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
A. T. ir P. R. nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs ir naudodamiesi teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad abu kaltinamieji teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. Kaltinamųjų padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad A. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį įvairių alkoholinių gėrimų, įskaitant ir stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, kaltinamojo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, jis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, vairavo tokios būklės net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, iš įvykio vietos neišvažiavo ir realių pasekmių nesukėlė tik dėl to, kad automobilis buvo užstrigęs pusnyje, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Skirdamas teisių atėmimą kaltinamajam P. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jo vairavimas buvo intensyvesnis, nei kaltinamojo A. T., be to, dėl jo veiksmų kilo realūs padariniai, t. y. buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, jis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį įvairių alkoholinių gėrimų, įskaitant ir stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, jo būklė buvo akivaizdžiai netinkama vairuoti, kaip parodė liudytojas, P. R. vos pastovėjo ant kojų, išlipęs rėmėsi į automobilį, tokios būklės vairavo net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaip pats nurodė, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta dar 2004 m. dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, kas tik patvirtina, jog išvadų dėl savo elgesio kaltinamasis nepadarė. Dėl išvardintų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad P. R. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. R. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Čia atkreiptinas dėmesys, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų teisės atėmimo terminą, kaip to prašė kaltinamojo gynėja, nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, jį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas kaltinamiesiems netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jie neturėjo (A. T. teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs, o P. R. nurodė šios teisės netekęs dar 2004 m.). Kita vertus, abiem kaltinamiesiems buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas abiem kaltinamiesiems skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. vasario 14 d. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems skirtinos arešto bausmės, taip pat į BPK 357 straipsnio 3 dalies bei BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios leidžia daryti išvadą, jog laikotarpis, kuriuo asmens laisvė buvo realiai suvaržyta (asmuo atlikinėja laisvės atėmimo arba arešto bausmę) neturi būti įskaitomas į teismo nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi šiuo laikotarpiu asmuo ir taip neturi galimybės realiai pasinaudoti teise vairuoti transporto priemones, į A. T. ir P. R. skirtų baudžiamojo poveikio priemonių terminą neįskaitomas jiems paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpis.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo.
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Bylos duomenimis automobilis „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo kaltinamieji A. T. ir P. R., nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – S. T.. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilio savininkas S. T. įvykio metu buvo kartu su kaltinamaisiais, jie visi trys jam priklausančiame automobilyje „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, kaip teisme visi trys parodė – alkoholio suvartojo nemažai. Iš kaltinamojo A. T. parodymų nustatyta, kad tuo metu, kai jis sėdo už automobilio vairo, automobilio savininkas S. T. buvo šiek tiek primigęs, tačiau pastarasis žinojo, kad jis (A. T.) nori pavairuoti automobilį ir jam leido. Pats S. T. teisme teigė, kad buvo primigęs ir tik girdėjo, jog mašina judėjo, tačiau niekur važiuoti nenorėjo ir negalvojo, kad kažkur važiuos, kaltinamiesiems kažkur važiuoti taip pat nesakė. Kita vertus, jis tuo pačiu pažymėjo, kad jeigu jie būtų važiavę tai tik iki parduotuvės „Maxima“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu S. T. teigė, jog jie buvo nutarę važiuoti iki parduotuvės nupirkti dar alkoholio. Įvertinus tokius liudytojo S. T. parodymus, darytina išvada, jog apie važiavimą jam buvo žinoma. Į Įvykio vietą atvykę pareigūnai rado S. T. visiškai girtą, jis nesiorientavo aplinkoje, tačiau tai nepaneigia to, kad jis įvykio dieną galėjo ir turėjo numatyti, jog jo automobilis gali būti panaudotas nusikaltimams daryti. Pats S. T. pripažino automobilio raktus palikęs užvedimo spynoje, tokiu būdu sudarydamas galimybę kaltinamiesiems vairuoti jam priklausantį automobilį, be to, jis pats buvo užleidęs A. T. vairuotojo vietą. Kaltinamiesiems vairuojant, S. T. jautė, kad automobilis juda, tačiau nieko nesakė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio savininkas S. T. sudarė galimybę kaltinamiesiems pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone, jis, žinodamas, kad kaltinamieji kartu su juo vartojo alkoholį ir taip pat yra stipriai išgėrę, nedraudė ir niekaip neužkirto kelio jiems vairuoti automobilį, tokiu būdu sudarydamas galimybę padaryti nusikalstamą veiką, taigi, šiuo atveju yra visi pagrindai konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę.
Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, jie žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, kito asmens automobilyje pavartoję didelį kiekį alkoholio, būdami vidutinio girtumo būklės, iš karto vienas po kito sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį dienos metu, aikštelėje namo kieme, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti pėstieji, kaltinamojo P. R. veiksmais sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Savo veiksmais kaltinamieji kėlė tiesioginį pavojų vienas kito bei automobilio, kurį vairavo, savininko gyvybei ir sveikatai. Abu kaltinamieji teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. Be to, asmuo pranešęs apie galimai neblaivius vairuotojus nurodė, kad A. T. ir P. R. vos pastovėjo ant kojų, jų judesiai buvo nekoordinuoti, taigi, abiejų būklė buvo visiškai netinkama vairavimui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamieji galėjo sukelti vairuodami automobilį tokios būklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad automobilio savininkas įvykio metu buvo transporto priemonėje kartu su kaltinamaisiais bei sudarė jiems galimybę automobiliu pasinaudoti, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 102-103) – pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinos.
Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 162-163) – pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 396 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo P. R. valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pranešimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų kopija. Teisme kaltinamojo P. R. gynėja advokatė Danuta Cytovič, atsižvelgdama į savo ginamojo materialinę padėtį, prašė teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis P. R. nemoka valstybinės lietuvių kalbos ir dėl to jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo. Be to, kaltinamasis niekur nedirba ir šiuo metu jokių pajamų negauna, turi nemažai įsiskolinimų (nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus), todėl dar ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį bei turimų skolų padengimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjos prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 parą arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 34 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 13 d., 10.49 val. iki 2021 m. vasario 14 d. 10.19 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 33 paras arešto.
Paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 14 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. R. paskirti 36 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, P. R. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 13 d., 10.49 val. iki 2021 m. vasario 14 d. 11.25 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 34 paras arešto.
Paskirti P. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 14 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Arešto bausmės pradžią A. T. ir P. R. skaičiuoti nuo jų faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – S. T. priklausančio automobilio „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
A. T. ir P. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymus ir rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš P. R. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.