Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo priimto administracinio akto – 2016-03-01 sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde GŠKĮ. Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai yra detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau minėta, GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK 2015-10-21 A. Z. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2016-03-01 sprendimu Nr. 16-IL-20-00598-e „Dėl leidimo laikytis (nešiotis) ginklus panaikinimo“ pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (b. l. 9-12, 17-18). Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Lenkijos teismo 2015-10-06 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015-10-15, pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą – dokumento klastojimą ir jam paskirta bausmė - bauda (t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį LR BK 300 straipsnyje didžiausia bausmė numatyta iki 3 metų laisvės atėmimo).

Pareiškėjas nurodo, kad jis Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, kad nėra gavęs iš Lenkijos jokio dokumento, todėl iki šiol pagrįstai mano, kad jam paskirta tik administracinė nuobauda. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neišsiaiškino visų aplinkybių, pagal kurias pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lenkijoje), t.y. kokia atsakomybė pagal Lenkijos teisės aktus yra numatyta už šį nusikaltimą, kokia galima maksimali bausmė už šį nusikaltimą pagal Lenkijos Respublikos teisę (iki trejų metų ar ilgesnė), ar pagal Lenkijos teisę pareiškėjas laikomas teistu ir jei taip - kurį laikotarpį. Jei pareiškėjo nusikalstama veika ir buvo padaryta ne Lietuvos teritorijoje ir pritaikyta atsakomybe pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, neaišku kodėl atsakovas tapatina atsakomybę su ta, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos – ECRIS duomenis gavo žinių, jog Lenkijos teismo 2015-10-06 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015-10-15, pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą – dokumento klastojimą ir jam paskirta bausmė - bauda (b. l. 20-27). Teisėjų kolegija pažymi, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka Lietuvos Respublikos centrinės institucijos funkcijas ir keičiasi teistumo informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą ECRIS. Nuo 2012-04-27 iki šiol elektroninis apsikeitimas vyksta su 19 valstybių narių, tame tarpe ir su Lenkija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS, apie tai, kad A. Z. Lenkijos teismo 2015-10-06 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015-10-15, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą – dokumento klastojimą ir jam paskirta bausmė - bauda su konfiskavimu. Pažymėtina, kad nuteisimo fakto pareiškėjas iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad jis nuteistas neteisėtai, kad nėra gavęs iš Lenkijos Respublikos jokio dokumento, todėl iki šiol pagrįstai mano, kad jam paskirta tik administracinė nuobauda, tačiau nagrinėjamu atveju, tokie pareiškėjo motyvai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys pateiktiems oficialiems duomenims, todėl atmestini.

LR BK 97 straipsnio l dalyje (2014-03-13 įstatymo Nr. XII-776 redakcija, įsigaliojo nuo 2014-03-25) konstatuojama, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. LR BK 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų, o LR BK 300 straipsnis už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numato didžiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų. Šiuo atveju, A. Z. 2015-10-15 Lenkijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nubaustas bauda su konfiskavimu už dokumento klastojimą, kas atitinka LR BK 300 straipsnio dispoziciją (dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), kurioje, kaip jau minėta, numatyta didžiausia bausmė iki 3 metų laisvės atėmimo. Taigi, pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, todėl pagal LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą jis ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą ir pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad nuo 2014-03-25, pasikeitus LR BK 97 straipsnio 1 dalies redakcijai, turinčiais teistumus pripažįstami asmenys, kurių atžvilgiu įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir tokie asmenys neturėtų būti laikomi kaip turintys nepriekaištingą reputaciją (GŠKĮ 18 str. 2 d. 5 p.).

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo statusas neatitinka asmens nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti A. Z. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.