- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- N-62-5617-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) vyriausiasis patrulis surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. balandžio 30 d., 2.30 val., Panevėžyje, Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžoje, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nes ši teisė atimta, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažino jį kaltu dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paskyrė 4500 Lt baudą, išdėstydamas jos mokėjimą lygiomis dalimis 18 mėnesių, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, bylos teiseną D. P. atžvilgiu nutraukė. Teismas nustatė, kad D. P. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pripažino. Jis paaiškino, kad policijos pareigūnai prašė jo pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tai padaryti, nes buvo tik kelias valandas miegojęs, o prieš tai buvo suvartojęs nemažą alkoholio kiekį ir, vairuodamas automobilį, jautėsi apsvaigęs, todėl suprato, kad jam bus nustatytas girtumas. Teismas konstatavo, kad D. P. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymo įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad D. P. nepagrįstai buvo kaltinamas dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nes, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. P. automobilį vairavo turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad 2010 m. balandžio 30 d. jis automobilį vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes atitinkamo patikrinimo jis vengė. Teismas nustatė, kad D. P. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis dėl pažeidimo padarymo, o atsakomybę sunkina pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas.
II.
Institucija, nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, bylos teiseną D. P. atžvilgiu, nes teismo posėdžio metu jis pats prisipažino, kad prieš keletą valandų iki policijos pareigūnų sustabdymo suvartojo nemažą kiekį alkoholio ir jautėsi apsvaigęs. Teigia, kad įstatymo leidėjas prilygina neblaivumo patikrinimo vengimą pačiam neblaivumui.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčijamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. P. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, bylos teisena D. P. atžvilgiu buvo nutraukta.
Byloje ginčas dėl D. P. kaltės padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nekyla. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, bylos teisenos D. P. atžvilgiu nutraukimo, nes D. P. pats prisipažino buvęs neblaivus.
ATPK 129 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
ATPK 130² straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, bylos teiseną D. P. atžvilgiu. Nors D. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir jautėsi apsvaigęs (b. l. 20), tačiau jis galėjo sąžiningai klysti dėl savo buvusio girtumo, o jaustis apsvaigęs dėl nuovargio ar kitų priežasčių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tik tada, kai alkoholio kiekio koncentracija jo organizme viršija leistiną normą (ATPK 126 straipsnis; žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444–7275/2009). Aiškinat minėtą straipsnį sistemiškai su ATPK 130² straipsniu, darytina išvada, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti jo konkretų neblaivumo laipsnį. Nagrinėjamoje byloje tarnybiniuose pranešimuose nurodyta (b. l. 9, 10), kad asmuo buvo su aiškiais neblaivumo požymiais, tačiau konkretus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas – D. P. neblaivumą pasitikrinti atsisakė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą, negali būti teisiškai prilyginami asmenims, vairavusiems transporto priemonę apgirtus nuo alkoholinių gėrimų, apsvaigus narkotinių ar psichotropinių medžiagų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1943/2007). Iš to darytina išvada, kad D. P. veikoje nebuvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.