- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-408-238-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-00609-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- M. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Emilijos Akelienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo M. G. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2007-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009-05-19 apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini), prie PC „Šilas“ išdaužė automobilio „MB V220“, v.n. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į O. Š. automobilį ir iš automobilio pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam O. Š. priklausantį grotuvą „7001 IN DASH“ – 1500 Lt vertės, tuo savo veiksmais padarė O. Š. 1500 Lt turtinę žalą.
Taip pat, M. G. pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu ir iš to paties automobilio, toje pačioje vietoje, siekdamas pagrobti grotuvą išdaužė automobilio keleivio pusės priekinių durelių stiklą – 500 Lt vertės, t.y. sugadino svetimą turtą, tuo padarė nukentėjusiajam O. Š. 500 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad bausmė yra per griežta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltę prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teigia, kad priteista 500 Lt suma už išdaužtą automobilio stiklą yra per didelė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
M. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis M. G. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir LR BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam M. G. bausmės skirtos tinkamos.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl nepagrįstas skunde nurodytas argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi.
Skiriant bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės skirtos pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.
Be to, Baudžiamojo Kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo yra recidyvistas, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Baudžiamojo Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-16 nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas. Teistumui neišnykus už tyčinių nusikaltimų padarymą, 2009-05-19 nuteistasis padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Taigi, apeliantas yra recidyvistas, todėl teismas jam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtosios bausmės, kurios yra mažesnio dydžio nei vidurkis, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos.
BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Įstatymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas taikė bausmių apėmimo būdą. Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę apeliantui M. G., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas skirtas ar subendrintą bausmes.
BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Kadangi apeliantas naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas pagrįstai subendrino bausmes skirtas teismo 2007-11-16 ir 2009-05-21 nuosprendžiais, jas iš dalies sudėdamas. Kadangi neatliktoji bausmė pagal 2007-11-16 nuosprendį yra didesnio dydžio nei naujai skirtoji bausmė 2009-05-21 nuosprendžiu, todėl prie 2007-11-16 nuosprendžiu skirtos bausmės(laisvės atėmimas 3 metams) pridėta tik dalis 2009-05-21 nuosprendžiu skirtos bausmės. Taigi, įstatymu numatytų bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad priteista 500 Lt suma už išdaužtą automobilio stiklą yra per didelė. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis nusikaltimu padarytą žalą pripažino ir jos dydžio neginčijo.(b.l. 71)
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.