Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „A.“ muitinės tarpininke, 2018 m. balandžio 29 d. pateikė muitinei importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM01F112, kuria importo procedūrai deklaravo prekę – automobilį AUDI Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais, statistinė vertė – 4158,84 Eur. Su papildomais dokumentais pateikė UAB „V.“ vertinimo ataskaitą Nr. VER2223, pagal kurią paskaičiuota prekės muitinė vertė (46 langelis). Rizikos valdymo sistema prekei sugeneravo raudoną kanalą, todėl buvo atliktas prekės fizinis tikrinimas. Patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM1098605. Tikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės apžiūros – defektacijos akte apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių yra įtrauktas priekinis dešinės pusės saugos diržas, tačiau faktiškai jis rastas sveikas, vizualiai matomų defektų nėra. Nustatyta, kad abu priekiniai saugos diržai fiksuojasi. Dėl šių neatitikimų importo deklaracija nebuvo išleista. 2018 m. balandžio 30 d. V. G. pateikė naują importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM01FCE6 su pataisytais duomenimis 46 ir 47 langeliuose ir su patikslinta turto vertinimo ataskaita tuo pačiu numeriu. Tačiau ir ši deklaracija nebuvo išleista, nes nustatyta, jog vertinimo ataskaita pakoreguota, tačiau į remonto sąmatą (ataskaitos lapas 18) liko įtraukti priekiniai kairės ir dešinės pusės saugos diržai, nors abu šie diržai vizualiai yra sveiki. 2018 m. gegužės 2 d. V. G. pateikė trečią deklaraciją MRN 18LTLC0100IM020D07. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą, nustatytas deklarantės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 4158,84 Eur, teisinga turi būti 4344,14 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 4158,84 Eur ir mokėtino muito suma 416 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4684,84 ir mokėtino PVM suma 984 Eur, iš viso 1400 Eur, 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 4344,14 Eur ir mokėtino muito suma 434 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4888,14 Eur ir mokėtino PVM suma 1027 Eur, iš viso 1461 Eur. Atlikus papildomą tyrimą, nustatyta, kad patikslinus lengvojo automobilio AUDI Q5 transporto priemonės ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01F112 (2018 m. balandžio 29 d.) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 185,30 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muitas – 18 Eur, PVM – 43 Eur, iš viso 61 Eur. Pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei lengvajam automobiliui AUDI Q5 turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Susidariusi mokesčių nepriemoka (61 Eur) neviršijo penkių bazinių bausmiš ir nuobaudų dydžių, neteisingai deklaruotos prekės vertė – 4344,14 Eur neviršijo vieno šimto bazinio bausmių ir nuobaudų dydžių. UAB „A.“ muitinės tarpininkė V. G. pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama neteisingus duomenis nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą, todėl pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo numatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje bei Apgadintų transporto priemonių rinkos vertės nustatymo tvarką, numatytą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.3 punkto nuostatose.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-736-2018 V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktiems duomenims, nepašalinęs tarp jų ir kitų duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar V. G. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Nagrinėjamu atveju V. G. nubausta už tai, kad, būdama UAB „A.“ muitinės tarpininke, 2018 m. balandžio 29 d. pateikė muitinei importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM01F112, kuria importo procedūrai deklaravo prekę – automobilį AUDI Q5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais, statistinė vertė – 4158,84 Eur. Su papildomais dokumentais pateikė UAB „V.“ vertinimo ataskaitą Nr. VER2223, pagal kurią paskaičiuota prekės muitinė vertė (46 langelis). Rizikos valdymo sistema prekei sugeneravo raudoną kanalą, todėl buvo atliktas prekės fizinis tikrinimas. Patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM1098605. Tikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės apžiūros – defektacijos akte apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių yra įtrauktas priekinis dešinės pusės saugos diržas, tačiau faktiškai jis rastas sveikas, vizualiai matomų defektų nėra. Nustatyta, kad abu priekiniai saugos diržai fiksuojasi. Dėl šių neatitikimų importo deklaracija nebuvo išleista. 2018 m. balandžio 30 d. V. G. pateikė naują importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM01FCE6 su pataisytais duomenimis 46 ir 47 langeliuose ir su patikslinta turto vertinimo ataskaita tuo pačiu numeriu. Tačiau ir ši deklaracija nebuvo išleista, nes nustatyta, jog vertinimo ataskaita pakoreguota, tačiau į remonto sąmatą (ataskaitos lapas 18) liko įtraukti priekiniai kairės ir dešinės pusės saugos diržai, nors abu šie diržai vizualiai yra sveiki. 2018 m. gegužės 2 d. V. G. pateikė trečią deklaraciją MRN 18LTLC0100IM020D07. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą, nustatytas deklarantės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 4158,84 Eur, teisinga turi būti 4344,14 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 4158,84 Eur ir mokėtino muito suma 416 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4684,84 ir mokėtino PVM suma 984 Eur, iš viso 1400 Eur, 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 4344,14 Eur ir mokėtino muito suma 434 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4888,14 Eur ir mokėtino PVM suma 1027 Eur, iš viso 1461 Eur. Atlikus papildomą tyrimą, nustatyta, kad patikslinus lengvojo automobilio AUDI Q5 transporto priemonės ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01F112 (2018 m. balandžio 29 d.) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 185,30 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muitas – 18 Eur, PVM – 43 Eur, iš viso 61 Eur. Pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei lengvajam automobiliui AUDI Q5 turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Susidariusi mokesčių nepriemoka (61 Eur) neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neteisingai deklaruotos prekės vertė – 4344,14 Eur neviršijo vieno šimto bazinio bausmių ir nuobaudų dydžių.

Apygardos teismas sutinka su vertinimu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą. Vis dėlto, nepaisant aptarto vertinimo, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, būtina pažymėti, jog tais atvejais, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Papildomai būtina pažymėti, jog V. G. buvo nubausta ir už tai, kad pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.3 punkto nuostatas. Vis dėlto, atsižvelgiant į normos turinio analizę, matyti, kad joje nustatyti reikalavimai taikomi ne tiek deklarantui, o naudotos transporto priemonės vertę nustatančiam asmeniui, t. y. turto vertintojui. Apibendrinant, galima pažymėti, jog nors V. G. veiksmai formaliai atitiktų ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau to nepakanka, norint asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, anksčiau išvardintų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar V. G. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jos veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018). Teismo posėdžio metu V. G. laikėsi pozicijos, jog klaida, teikiant deklaraciją, įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl nepriklausomų turto vertintojų UAB „V.“ turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad pati, kaip muitinės tarpininko atstovė, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją Klaipėdos teritorinei muitinei ir buvo įsitikinusi duomenų teisingumu. KTM nustačius, kad deklaracijoje įrašyta netinkama prekės vertė, pateikė patikslintą deklaraciją, žala nepadaryta. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją patvirtina ir byloje KTM bei V. G. pateikti dokumentai.

Taigi nustatyta, jog pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą Nr. VER2223 su priedais V. G. įformino naują 2018 m gegužės 2 d. deklaraciją MRN Nr. 18LTLC0100IM020D07, kuri KTM buvo priimta. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, V. G., net ir esant paminėtuose teisės aktuose griežtam deklaranto atsakomybės reglamentavimui už informacijos deklaracijoje tikslumą ir išsamumą, rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita. Tai ir tolimesni pačios muitinės tarpininkės atstovės veiksmai rodo V. G. kaltės nebuvimą. Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų V. G. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

Atkreiptinas dėmesys, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma, remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės AUDI Q5 muitinė vertė importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01F112 ir buvo nustatyta remiantis UAB „V.“ surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. VER2223. Ta aplinkybė, jog 2018 m. gegužės 2 d. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM020D07 transporto priemonės muitinė vertė buvo nustatyta remiantis patikslinta turto vertinimo ataskaita, neįrodo, kad apeliantė importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01F112 pateikė neteisingus duomenis apie prekės muitinę vertę, nes kaip jau buvo minėta ji buvo nustatyta išimtinai remiantis turto vertintojo surašyta pirmine turto vertinimo ataskaita Nr. VER2223. Neišleidus importo deklaracijose MRN 18LTLC0100IM01F112 ir MRN 18LTLC0100IM01FCE6 deklaruotų prekių, V. G., norėdama, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjai UAB „P.“, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis.

V. G. neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „V.“ turto vertintojas M. Ž., fiziškai apžiūrėjęs vertinimui pateiktą transporto priemonę, nustatydamas ginčo transporto priemonės rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, nežinos, kokias transporto priemonės dalis reikia keisti, o kokių ne. Papildomai galima tik pažymėti, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinės muitinės išvada, neva transporto priemonės saugos diržų keisti nereikia, nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime / vertinime (nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalyvavo įgalioto užsakovo atstovas M. G. (b. l. 56, 89, 122)), deklarantas, neturėdamas specifinių techninių / kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, gedimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvados dėl V. G. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant V. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti V. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį, Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.