Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis vadovu MB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. J. 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 58, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,24 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. vakare su drauge buvo mieste, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus (kelis alaus ir viskio apie 150 g). Iki miesto centro važiavo naudodamiesi pavežėjų „Bolt“ paslaugomis, iki namų grįžo taksi automobiliu. Grįžęs namo alkoholio nevartojo, namuose alkoholio taip pat neturi. Grįžus namo, draugei pasidarė blogai, pagalvojo, kad buvo nukritęs cukraus kiekis, nes anksčiau jai buvo anafilaksinis šokas. Todėl supanikavo, norėjo nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) esančios budinčios vaistinės. Tuo metu, kai automobiliu išvyko iš namų, D. A. miegojo. Ji buvo pasakiusi nekviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, todėl jis, bijodamas, kad jai, besilaukiančiai, pasidarys blogai, išvažiavo, buvo nejuokinga situacija. Galėjo išsikviesti taksi, bet supanikavo. Žinojo, kad sėdant už vairo yra išgėręs, tačiau nemanė, kad bus toks didelis neblaivumas. Jo fizinė savijauta buvo gera, policijos pareigūnai neblaivumą tikrino du kartus, neblaivumas mažėjo. Automobilis priklauso draugei D. A., prie automobilio įsigijimo jis (kaltinamasis) neprisidėjo. Anksčiau dėl pažeidimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, baustas nebuvo. Vairuoja nuo 2008 m., tačiau šiuo metu teisės vairuoti neturi, kadangi jos buvo atimtos už chuliganišką vairavimą. Planavo įgyti teisę vairuoti transporto priemones, buvo užsirašęs į mokymo centrą, bet nespėjo. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, labai gailisi. Visada turi alkotesterį pasitikrinti blaivumą, ar gali vairuoti transporto priemones. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, vartoja tik per progas ar šventes. Anksčiau dirbo kitoje įmonėje, važinėdavo po visą Lietuvą, tekdavo viršyti greitį, nes vadovas spausdavo, todėl turi daug administracinių nusižengimų, pats įmonės vadovas finansuodavo baudas. Po įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto patyrė apie 100 000 Eur nuostolį, teko skelbti bankrotą, dėl to išsivystė depresija. Įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo įvairius požeminius darbus, tokius kaip kelio remontai ir jų tiesimas. Įmonės objektai yra visoje Lietuvoje, pagrinde – Kaune. Darbas vyksta tiek su fiziniais asmenimis, tiek su įmonėmis. Yra numatytas labai didelis objektas, kurio darbai užtruks apie 3 metus, tai bus nuolatinis pelnas. Žiemos sezono metu pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur, o vasarą – apie 5 000 – 6 000 Eur, pajamos stabilios. Jei teismas nutartų konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, galėtų sumokėti, tik prašytų sumą išskaidyti dalimis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su D. J. kartu gyvena apie dešimt mėnesių, kartu veda bendrą ūkį. 2017 m. už asmenines lėšas įsigijo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. J. nepažinojo. Šiuo automobiliu naudojasi tik ji viena, jį vairuoja kasdien. Jai žinoma, kad D. J. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, kai buvo nubaustas administracine tvarka dėl chuliganiško vairavimo. Nuo to laiko, kai pradėjo su juo draugauti, niekada nėra mačiusi jį vairuojant automobilį. D. J. darbo vieta yra nelabai toli nuo gyvenamosios vietos, būna, kad jis į darbą eina ir pėsčiomis. 2024 m. rugsėjo 27 d. ryte grįžo po 24 valandų darbo paros, miegojo. Vakare, pasinaudodami pavežėjo paslaugomis, nuvažiavo dviese į Kauno miesto centrą praleisti laisvalaikio. Lankėsi bare, D. J. gėrė alų, apie 150 ml viskio išgėrė. Namo sugrįžo prieš vidurnaktį, pasinaudojo pavežėjo paslaugomis. Sugrįžus namo, blogai pasijuto, taip nutinka nebe pirmą kartą, kai jaučia silpnumą, nuovargį, nukrenta cukraus kiekis kraujyje, todėl nuėjo miegoti. Ar D. J. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, nematė. Namuose alkoholinių gėrimų nėra, todėl yra tikra, kad namuose D. J. daugiau negėrė. Po vidurnakčio ją pažadino D. J., jis buvo išsigandęs, verkė, pasakė, kad jos automobilio nebėra, jį paėmė policija. Papasakojo, kad jos automobiliu važiavo į vaistinę, nes išsigando, jog nepasikartotų jai nesenai buvęs anafilaksinis šokas. Labai prašo sugrąžinti automobilį, kuris jai yra būtinas kaip susisiekimo priemonė. Dirba trijuose darbuose, kurių vienas – Kauno rajone. Tikrai neleido D. J. vairuoti jai priklausančio automobilio, o jis niekuomet to ir nėra daręs, net neprašęs jos automobilio užvedimo spynelės rakto. Jam buvo žinoma, kur laikomi automobilio raktai – jos rankinėje arba dėžutėje ant komodos (b. l. 51–52).

Iš 2024 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini), pastatu Nr. 58, kelio važiuojamoje dalyje sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. J.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmo patikrinimo metu D. J. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu D. J. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1–6).

Iš 2024 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 01.48 val. pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. J.. Jis nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 30 min. Patikrinus asmens blaivumą, pirmu tikrinimu, 01.52 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, 02.08 val., nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b. l. 27).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. J. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2068407, 2024 m. rugpjūčio 28 d. 01.52 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, 2024 m. rugsėjo 28 d. 02.08 val. – 2,31 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 29–30).

Iš 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo įraše ,,PSS-20240928-014433UTC+0300.mp4“ policijos pareigūnas, ant kurio yra prisegta kūno kamera, vadinamas – P1. Policijos pareigūnų ekipaže esantis kitas pareigūnas, apžiūros protokole, vadinamas – P2. Įtariamasis – D. J..

P1- labas vakaras. Blaivumo kontrolė. Alkoholio vartojęs? Prieš kiek laiko?

D. J. – prieš pusvalandį.

Tikrinamas vairuotojo blaivumas – atliekamas pirmas pūtimas.

P1 - užgesinkit automobilį, raktelius ištraukit. Išlipkit iš automobilio.

Policijos pareigūnas P1 kartu su vairuotoju prieina prie policijos tarnybinio automobilio.

D. J. - nieko nepasiėmiau.

D. J. - taip.

D. J. - D.

D. J. – J..

P1 - vairuotojo pažymėjimo, kaip matau, neturit. Praradęs teises?

D. J. - taip, kažkada.

Vaizdo įrašo laikas 16.40. Policijos pareigūnas P1 ateina pas D. J..

P1 - tai rodžiau „du du keturi“.

P1 - taip, virš pussantros promilės baudžiamoji. Penkias sekundes iš mano rankų. Dar dar dar dar dar dar ...

Prietaiso ekranas atsukamas į D. J. pusę.

P1 - dar pakilo.

Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 42–44, 46–49).

Iš 2024 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 58, esantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jo stovėjimo vietą, prieigas, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų nerastas, apžiūrėjus išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nerasta (b. l. 15–26).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra D. A. (b. l. 33).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 280 Eur su PVM (b. l. 38).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis D. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje D. J. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antru – 2,31 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo, leisdamas laisvalaikį mieste vartojo alkoholinius gėrimus (alaus ir viskio) ir buvo neblaivus. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos automobilio sustabdymo, bendravimo su vairuotoju, jo blaivumo patikrinimo aplinkybės, iš kurių matyti, kad D. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas pareigūnams pastebėjus pavojingą manevravimą, vairuotojas pripažino, jog alkoholį vartojo prieš 30 min., o atlikus jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumas. Kaltinamasis su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. D. J. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojęs patikrinimo metu, t. y. iki 2024 m. spalio 17 d. (b. l. 31). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 29).

Kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, kad draugė D. A. jautėsi blogai, kaltinamasis bijojo, kad jai nepasikartotų anafilaksinis šokas, nebuvo objektyviai būtinos vairuoti transporto priemonę neblaiviam su tikslu nupirkti vaistų budinčioje vaistinėje. Kaltinamasis, gyvendamas Kauno mieste, kur yra išvystytas susisiekimas ne tik viešuoju transportu, bet ir naudojantis pavežėjų, taksi paslaugomis, turėjo galimybę į vaistinę nuvykti pasinaudodamas kitų subjektų teikiamomis paslaugomis, kuriomis, kaip jis ir pats nurodė teismo posėdyje, sėkmingai naudojosi dar tą pačią dieną, vykdamas į Kauno miesto centrą ir iš jo. Taigi šios pirmiau nurodytos aplinkybės jo kaltės nešalina. Suprasdamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir yra neblaivus, nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, D. J. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis D. J., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 116), vis tik per 5 metus administracine tvarka baustas eilę kartų (53 lapai) (kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas; neeksploatuojamų ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose; vairavimas transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; greičio viršijimo atvejai ir kita). Nuo 2022 m. vasario 13 d. padaryto administracinio nusižengimo baudos nesumokėtos (b. l. 62–115). Kaltinamasis nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 59–61), teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dirba vadovu MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog žiemos sezono metu pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur, o vasarą – apie 5 000 – 6 000 Eur, pajamos stabilios. Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 54), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 58.).

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, baudos nesumokėtos, taip pat teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą nustatyta, kad iš kaltinamojo yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, viso – 27 vykdomosios bylos. Taigi baudos bausmė nebūtų efektyvi kaltinamojo atžvilgiu. Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti ir, kaip pats paaiškino, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta dėl chuliganiško vairavimo, baustas eilę kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė, nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, neteistas, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai bei pozityviam užimtumui skatinti, turimiems socialiniams bei šeiminiams ryšiams išlaikyti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigą, nurodytą šio straipsnio 5 dalies 5 punkte.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis nėra teistas ar baustas dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, bei tai, jog nagrinėjamų įvykių metu transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai pasibaigus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, per nustatytą laikotarpį šios teisės nesusigražino (ROIK: 22178749468 2023 m. sausio 12 d. nutarimas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo) (b. l. 94–96), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei vidurkis, terminui – 2 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. J. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad D. J. nėra transporto priemonės savininkas.

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra D. A. (b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. A., ji už asmenines lėšas šį automobilį pirko asmeniniam naudojimui, kaltinamasis prie automobilio pirkimo, jo priežiūros neprisidėjo. Taigi nusikalstamai veikai daryti aptariamu atveju buvo panaudota ne kaltininkui, o kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad D. A. buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad kaltinamasis jai priklausantį automobilį vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 280 Eur su PVM. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Volkswagen Passat“) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 280 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 124–126). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam D. J., kurias sudaro 75 Eur (b. l. 137–141). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su kūno kameros vaizdo įrašu, saugoma byloje (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš D. J. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų).

D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai), iš D. J. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su kūno kameros vaizdo įrašu, saugomą byloje (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.