- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- eI-2682-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01415-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- B. P., E. P.
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
- 3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. lapkričio 17 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams B. P. ir E. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovų 266,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai, būdami nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, už ginčo laikotarpį yra nesumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog 2011-10-26 Pagėgių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-148 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Teigia esanti Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Pagėgių rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai pagal Nuostatus pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigia, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į prašymą nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog ginčo objektą pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nugriovimui. Teigia, jog statiniai yra mediniai, aplinkai kenksmingų medžiagų nėra, išardyta mediena vežama į kitą vietą. Pažymi, jog nuo 2007 metų iki dabar pastate niekas negyvena ir jokiais komunaliniais patarnavimais nesidomėjo. Nurodo, jog nėra gavę jokių pretenzijų iš pareiškėjo dėl vietinės rinkliavos.
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas pažymi, jog nuo 2016-07-01 įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių įstatymo bylų teisenos įstatymas (2016-06-02 Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399; toliau – ir ABTĮ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T1-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto, o negyvenamos paskirties ir nenaudojamiems turto vienetams rinkliava skaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede patvirtintus dydžius pagal grupę ir tam tikrą veiklą. Remiantis Nuostatų 22 punktu fiziniai ar juridiniai asmenys, savivaldybės teritorijoje naudojantys, disponuojantys nekilnojamojo turto objektu, kuris naudojamas ne pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje nurodytą jų naudojimo paskirtį, apmokestinami pagal faktišką jų naudojimą.
Remiantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovams nuo 2007-02-13 priklauso pastatas – mokykla, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo, baigtumo procentas – 100 proc., dujos – nėra, šildymas – krosninis, vandentiekis – komunalinis, nuotekų šalinimas – vietinis, bendras plotas – 341,09 kv. m). Pažymėtina, jog aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas buvo 100 proc., tačiau kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pastatas po jo įsigijimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį ir buvo nugriautas.
Pareiškėjams atsakovams vietinę rinkliavą skaičiavo pagal Nuostatų 1 priedo 3 punktą, skirtą mokslo paskirties patalpoms ir pastatams. Pažymėtina, jog atsakovai į bylą pateikė įrodymus, jog 2007-02-13 sutarties „Dėl privatizavimo objekto – neveikiančios mokyklos pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo” 9 punkte nurodyta pastato pardavimo paskirtis yra nugriovimas. Pagal minėtą punktą atsakovai pirkdami ginčo objektą įsipareigojo nugriauti pastatą ir sutvarkyti teritoriją pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovai taip pat pateikė 2016-06-27 Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažymą Nr. 5-201, kurioje nurodyta, jog atsakovai 2007 metais pirko neveikiantį mokyklos pastatą, kuris yra griaunamas, nuo 2007 iki 2016 pastate niekas negyvena, jokiomis komunalinėmis paslaugomis nebuvo naudotasi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016-05-30 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 34ŽN-159(14.34.73.) nustatyta, jog pastatas – mokykla, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriautas, o pastato nuolaužos yra ant pamatų. Taigi, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pastas nebuvo naudojamas pagal paskirtį (mokslo), jame nebuvo gyvenama, jis buvo įsigytas su tikslu nugriauti, kas vėliau ir buvo padaryta.
Teismas pažymi, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju” minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. LVAT laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį, jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektą – mokyklą, kuri pagal atsakovų pateiktus duomenis yra nenaudojama pagal paskirtį (mokslo) bei nugriauta. Teismas pažymi, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog ginčo pastate vykdoma mokslo veikla. Priešingai, atsakovai teismui pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu pastatas buvo griaunamas, jokia veikla jame nebuvo vykdoma. Pagal Nuostatų 1 priedo 18 punktą pastatai, kuriuose nevykdoma veikla (nenaudojami pastatai ir patalpos) yra neapmokestinami. Tokie faktiniai duomenys paneigia pareiškėjo prašymo reikalavimo pagrįstumą, t.y. reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už objektą – mokyklą, kuriame vykdoma mokymo veikla. Aukščiau nurodytų faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad ginčo rinkliavą pareiškėjas apskaičiavo tik formaliai, t.y. remdamasis tik kai kuriais viešojo registro duomenimis, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, kodėl objektas apmokestinamas vietinės rinkliavos tarifu, skirtu mokymo įstaigoms, nesidomėdamas objekto faktiniu naudojimu, t.y. neatsižvelgdamas į ginčo objekto paskirtį.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovai nelaikytini „atliekų turėtojais” Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo pastatas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip mokykla. Aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas buvo įsigytas griovimui, kad jame nebuvo vykdoma veikla, gyvenama, pastatas yra nugriautas, tuo tarpu pareiškėjas jokių duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes, byloje nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad iš esmės nėra nekilnojamojo turto objekto, kuris galėtų būti naudojamas pagal mokslo paskirtį, už kurį pareiškėjas skaičiuoja vietinę rinkliavą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, tai yra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovų komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi konstatuotina, kad atsakovai negalėjo būti laikomi atliekų turėtojais ir atitinkamai jiems, kaip nesantiems vietinės rinkliavos mokėtojais Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.