Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genmedis“ direktoriui L. S. ir atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genmedis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revona“ dėl avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovo UAB „Genmedis“ direktorius ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2013-05-22 šalys sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2013/1, pagal kurią atsakovas išsimokėtinai pardavė ieškovui kuolų žievinimo ir smailinimo stakles, kuolų tekinimo ir nuožulos stakles ir galandimo stakles. Ieškovas atsakovui pagal sutartį sumokėjo 7000 Lt avansą. Atsakovas įrangą medinių kuolų gamybai pardavė su esminiais trūkumais, trukdančiais šiais daiktais tinkamai naudotis, todėl ieškovas 2013-06-18 pranešime ir vėlesnėse pretenzijose atsakovui raštu nurodė parduotų staklių trūkumus, tačiau atsakovas į ieškovo raštus neatsakė, tuo pažeisdamas sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Faktą, kad staklės netinkamos naudoti, patvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos įvertinimo aktai. Atsakovas taip pat neįvykdė šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl potencialių pirkėjų kontaktinių duomenų perdavimo. Ieškovas pagal šalių sudarytą sutartį negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, parduotos staklės yra su esminiais trūkumais, su jomis dirbti iš esmės neįmanoma, todėl ieškovas 2013-08-27 pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą nuo 2013-09-16 dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovo pusės, pareikalavo grąžinti avansą, tačiau avansas negrąžintas. Ieškovas taip pat prašo priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamos kokybės staklių pardavimo. Ieškovas nurodo, kad patirtos išlaidos medinių kuolų gamybos veikloje sudarė 114 943,71 Lt, gautos pajamos yra 52 702 Lt, todėl patirti nuostoliai yra 62 241,71 Lt (114 943,71 Lt-52 702 Lt), kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-22 atsakovas su ieškovu sudarė pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2013/1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui kuolų žievinimo ir smailinimo stakles, kuolų tekinimo ir nuožulos stakles ir galandimo stakles; prekių kaina su PVM 48 200 Lt; prekės parduodamos išsimokėtinai per 7 mėnesius, iškart sumokant 7000 Lt avansą, sekančius mokėjimus sumokant 2.3 punkte nustatyta tvarka; nuosavybės teisės į prekes išlieka atsakovui tol, kol ieškovas nesumoka visą sutartyje numatytą kainą, prekių priėmimo – perdavimo aktą atitinka abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaitą faktūra, jeigu nesudaromas kitas dokumentas (10 b. l.). 2013-06-03 vietinio mokėjimo nurodymu ieškovas atsakovui sumokėjo 7000 Lt avansą (14 b. l.).

Ieškovas UAB „Genmedis“ ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad parduotos staklės yra su esminiais kokybės trūkumais, taip pat tuo, jog, atsakovui pardavus netinkamos kokybės įrangą, jis patyrė nuostolius.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Posėdžio metu ieškovo UAB „Genmedis“ direktorius paaiškino, kad apie stakles medienos apdirbimui jis sužinojo apsilankęs B UAB „Bebro medis” patalpose, kuriose buvo sumontuota medienos apdirbimo įranga; įranga stovėjo nenaudojama, ieškovas pradėjo analizuoti galimus pardavimus, produkcijos poreikius, gavo išankstinius užsakymus, ėmė derėtis dėl įrangos įsigijimo išsipirkimo būdu; su atsakovo atstovais aptarė sąlygas ir pasirašė sutartį; atsakovo atstovai žinojo, kad įranga perkama verslui, prižadėjo duoti savo klientų sąrašus, dalyvavo paleidžiant įrangą.

Pažymėtina, kad įrangos pirkimo pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie perkamą įrangą identifikuojantys duomenys: tipas, gamintojas, gaminimo metai, techninės charakteristikos. Nors sutartyje nurodyta, kad prekių gavimo faktą pirkėjas patvirtina savo parašu PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau byloje pateiktoje 2013-05-27 PVM sąskaitos faktūros serija REV Nr. 742 kopijoje ieškovo parašo nėra (13 b. l.). Aiškindamas aplinkybę, kada įranga faktiškai buvo perduota ieškovui ir nuo kada skaičiuotinas terminas pretenzijoms dėl kokybės pareikšti, ieškovo UAB „Genmedis“ direktorius posėdžio metu nurodė, kad faktiškai įrangą perėmė 2013-06-12, kai buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su BUAB „Bebro medis” (40–44 b. l.). Taip pat nurodė, kad perimant įrangą dalyvavo atsakovo UAB „Revona“ atstovai, įranga buvo įjungta į elektros tinklą ir paleista, įranga veikė; ieškovas pasikliovė atsakovo UAB „Revona“ atstovų žodine garantija, nes pilnai patikrinti įrangos kokybės, su ja nepadirbus, nėra įmanoma. Perduotos įrangos paslėpti trūkumai paaiškėjo, pradėjus ją eksploatuoti, todėl ieškovas per sutartyje nustatytą dešimties dienų terminą (sutarties 3.2 p.) 2013-06-18 kreipėsi į atsakovą su pranešimu, nurodydamas staklių trūkumus: “subyrėję varančiųjų skriemulių tekinimo staklėse guoliai, sudilusi varančiojo skriemulio ašis, išdilusi tekinimo staklių skriemulių laikančioji konstrukcija, dėl tekinimo staklių skriemulių ar kitų dalių necentriškumo pjovimo išeiga mažesnė, 4 ir 14 cm diametro medienos tekinimas vyksta nesklandžiai, reikalauja papildomų apdirbimo operacijų (15 b. l.). Kitose atsakovui išsiųstose pretenzijose buvo nurodyti ir kiti įrangos trūkumai (17 b. l.). Atsakovui nereaguojant, ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (23 b. l.) Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-09-09 Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte Nr. 1EL-52 nurodyta, kad kuolų žievinimo ir smailinimo staklių ženklinimas neatitinka Techninio reglamento „Mašinų sauga“ ir Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento reikalavimų, staklės mechaniškai pažeistos: perlūžęs koja reguliuojamas apdirbimo ruošinio prispaudėjas; defektas akivaizdus – staklių išorėje ir aiškiai matomas; nustatyti ilgalaikio naudojimo požymiai: bendras susidėvėjimas, metalo korozija, ruošinio įtraukimo ir sukimo dantračiai apdilę; nustatytų funkcijų neatlieka; veikia tik dėl apkrovos, netinkamos naudoti pagal paskirtį (33 b. l.). Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-09-09 Ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte Nr. 1EL-53 nurodyta, kad kuolų tekinimo ir nuožulos staklės, tipas DNAA-140, pagaminta 1998 m., gamintojo numatytas funkcijas atlieka netinkamai. Galimos priežastys: staklių susidėvėjimas, atlikti negamykliniai staklių konstrukcijos ir elektros instaliacijos pakeitimai (24 b. l.).

Ieškovas teigia, kad atsakovas pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog parduoda tinkamos kokybės įrangą, ir nuslėpė paslėptus daikto trūkumus: mažesnė pjovimo išeiga, medienos tekinimas vyksta nesklandžiai, reikalingos papildomos apdirbimo operacijos, tuo pažeisdamas teisėtus jo interesus. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas, kaip atidus pirkėjas, turėjo žinoti, kad įranga yra nenauja (pagaminta prieš 15 metų), jau eksploatuota, turėjo pareikalauti įrangos techninės dokumentacijos, vizualiai apžiūrėjus turėjo pastebėti negamyklinius staklių mechaninius pažeidimus ir konstrukcijos pakeitimus. Tačiau pripažintina, kad netinkamas numatytų funkcijų atlikimas galėjo paaiškėti tik pradėjus įrangą eksploatuoti, gamybos eigoje. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovas nebuvo sąžiningas, kadangi ieškovui nenurodė apie jam žinomus įrangos defektus ir atliktus staklių konstrukcijos ir elektros instaliacijos pakeitimus. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui, nagrinėjamu atveju – medienos apdirbimo staklėms - suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lūkesčių principas).

2013-08-27 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad parduotos staklės yra su esminiais trūkumais ir dėl to su staklėmis tinkamai dirbti yra neįmanoma, todėl ieškovas nutraukia sutartį nuo 2013-09-16.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių sudarytos sutarties 4.6 punkte numatyta, kad šalys gali bet kuriuo metu nutraukti sutartį, prieš dešimt dienų informuojant kitą šalį, jeigu kita šalis padarė esminį šios sutarties pažeidimą, nustatytą CK 6.217 ir 6.379 straipsniuose.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir pardavė ieškovui netinkamos kokybės įrangą, todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties 4.6 punktu sutartį nutraukė teisėtai.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, šalys sutartyje nesusitarė dėl to, kas bus su avansu sutarties nutraukimo atveju, todėl šiam ginčui išspręsti vadovaujamasi CK normomis. CK 6.222 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sutarties nutraukimo atveju yra taikoma restitucija ir šalys grąžina viena kitai tai, ką buvo gavusios pagal nutrauktą sutartį. Ieškovas prašo po sutarties nutraukimo taikyti restituciją ir priteisti jam iš atsakovo sumokėtą 7000 Lt avansą. Ieškovo teisė susigrąžinti sumokėtą avansą nustatyta CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį tuo atveju, jeigu parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal 2013-05-22 pirkimo pardavimo sutartį negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, parduota medienos apdirbimo įranga yra su esminiais kokybės trūkumais ir dėl to su staklėmis tinkamai dirbti yra neįmanoma, ieškovas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą avansą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), todėl reikalavimas dėl 7000 Lt avanso priteisimo tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 62241,71 Lt nuostolių, kuriuos skaičiuoja kaip patirtų išlaidų (114 943,71 Lt) ir gautų pajamų (52 702 Lt ) skirtumą.

Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį ((duomenys neskelbtini)str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovas yra verslininkas, užsiimantis medienos gamyba ir eksportu, todėl, dar iki realaus įrangos perėmimo sudarydamas sutartis su užsakovais (46–53 b. l.), privalėjo įvertinti, kad, vykdant gamybą, visada gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, dėl kurių nebus įmanoma įvykdyti sutartinio įsipareigojimo.

Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kokius realius nuostolius ieškovui lėmė atsakovo veiksmai, pardavus netinkamos kokybės medžio apdirbimo įrangą. Nustatant nuostolių dydį, turi būti konstatuota, ar atsakovo sutarties nevykdymas (netinkamos kokybės įrangos pardavimas) lėmė visų ieškovo nurodytų išlaidų susidarymą ir nuostolių atsiradimą.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis sudarė patalpų nuomos sutartį su B UAB „Bebro medis“ (40–45 b. l.), sutartį su „Lesto“ dėl elektros energijos tiekimo (66–73 b. l.), sutartis dėl žaliavų kuolų gamybai tiekimo, sutartis dėl pervežimo paslaugų (54–65, 74–91 b. l.), priėmė į darbą darbuotojus (92–149 b. l.). Teismo nuomone, sutartys dėl pastato nuomos, dėl elektros energijos tiekimo, dėl žaliavų kuolų gamybai tiekimo, dėl pervežimo paslaugų ir darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos ieškovo planuotai ūkinei – komercinei veiklai vykdyti (nes jau buvo sudaryti užsakymai medinių kuolų gamybai), nepriklausomai nuo to, kokios kokybės įranga buvo parduota ieškovui. Tokių sutarčių sudarymas vertintinas kaip natūrali verslo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad tik viena sutartis dėl žaliavų kuolų gamybai ir trys darbuotojai buvo priimti iki 2013-06-18, kai paaiškėjo, kad perduota įranga turi trūkumų. Be to, posėdžio metu ieškovas pripažino, kad savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų šalių sutarties 2.3 punkte, nevykdė ir su atsakovu už parduotą įrangą nustatyta tvarka neatsiskaitinėjo. Kitas sutartis dėl žaliavų kuolų gamybai tiekimo, dėl pervežimo paslaugų ir darbo sutartis su darbuotojais ieškovas sudarė jau žinodamas apie įrangos trūkumus, nevykdydamas savo paties sutartinių įsipareigojimų atsakovui dėl įrangos kainos sumokėjimo, todėl, teismo nuomone, ieškovas, tęsdamas veiklą su įranga, kuri jam nepriklauso, prisiėmė ir galimų nuostolių riziką. Pastebėtina, kad į patirtas išlaidas ieškovas įskaičiavo ir atsakovui sumokėtą 7000 Lt avansą, kurį atskiru reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo (182 b. l.).

Remdamasis išdėstytu, ir atsižvelgęs į tai, kad gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu, atkūrimui, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos išlaidos: darbuotojų darbo užmokestis (30615,69 Lt), patalpų nuomos išlaidos (7774 Lt), išlaidos už suvartotą elektros energiją (5147 Lt), užsakymų vykdymui įsigytos žaliavos ir transporto paslaugų išlaidos (64 407,08 Lt) yra patirtos ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamos kokybės įrangos perdavimo), o dėl ieškovo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos ir atsakovas tiesiogiai šių išlaidų atsiradimui poveikio neturėjo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, priteisti neprašo.

Teismo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti 62 241,71 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas skaičiuoja kaip patirtų išlaidų (114 943,71 Lt) ir gautų pajamų (52702 Lt ) skirtumą, negali būti vertinami kaip nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis išdėstytu iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 2078 Lt žyminio mokesčio (9 b. l.), atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 210 Lt žyminio mokesčio. Už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme advokatui D. N. sumokėjo 2420 Lt (164–168 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbą dydžius, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteistina 242 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 str., 98 str.); viso iš atsakovo priteistina 452 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

Iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Genmedis“ (į. k. 125909769) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revona“ (į. k. 302555975) 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) avansą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 452 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.