Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-05 · Byla Nr. ATP-200-380/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
ATP-200-380/2011
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00240-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Administracinė byla Nr. ATP-200-380/2011Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00240-2011-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.; 45.4.4.;79.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK) pareigūnas 2011-04-11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F208355, kuriame nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. 2011-04-07, 12.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (4,20 promilės) vairavo, kito asmens vardu registruotą transporto priemonę „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintas namas bei automobilis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnas 2011-06-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F210729, kuriame nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. 2011-04-07, 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo, kito asmens vardu registruotą transporto priemonę „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-07-20 priėmė nutarimą, kuriuo M. B. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d. – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m., pagal ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt baudą. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

Šalies argumentai

M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-20 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo, kuris padarė pažeidimą. Autoįvykis įvyko labai greitai, netikėtai, po smūgio buvo praradęs kažkurį laiką sąmonę, būtent dėl to negali detaliai įvardinti kiek buvo nesąmoningas, be to įvykio metu buvo išgėręs, todėl realu, kad neprisimena arba painioja tam tikras įvykio aplinkybes. Po autoįvykio labiau rūpėjo ne kaltininko buvimo vieta, o tai, kad neįvyktų didesnė nelaimė – neužsiliepsnotų automobilis ir nesukeltų gaisro, dėl kurio galėjo sudegti ir namas į kurį atsitrenkė. Įsėdo į vairuotojo vietą, nes norėjo išjungti automobilio degimą, žinodamas, kad nėra kaltas dėl autoavarijos, todėl nesirūpino, kad galimiems įvykio liudytojams susidarys klaidinga nuomonė. Teismas nekreipė deramo dėmesio į duotus parodymus, paaiškinimuose policijos pareigūnams nenurodė automobilį vairavusio asmens duomenų, nes jo nepažinojo, bendravo iki įvykio ne daugiau kaip 20 min., tačiau prižadėjo tikslius duomenis pateikti kai juos sužinos, duomenis sužinojo gerokai po autoįvykio. Policijos pareigūnų parodymai vertinami rezervuotai, užsimenama, kad jie kolegos, tačiau liudytojų, kurie taip pat nematė įvykio, parodymai vertinami objektyviai ir nekelia abejonių. Liudytojo G. M. ir kitų apklaustų liudytojų parodymai nesutampa yra esminių prieštaravimų, yra paneigti nesuinteresuoto liudytojo R. G. rašytiniu paaiškinimu bei nuosekliais jo teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kita administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Nesuprantama teismo pozicija, kad liudytojas R. G. yra vertinamas kaip nesuinteresuotas liudytojas, nors šis asmuo gyvena name, į kurį atsitrenkė G. M. vairuojamas automobilis, jis realiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes reikalaus ateityje materialinės kompensacijos. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai R. G., V. I., R. I., B. S., I. U., tačiau nei vienas iš jų nematė paties autoįvykio, atėjo jau po to, kai automobilis atsitrenkė į sieną. Liudytojams susidarė įspūdis, kad automobilį vairavo M. B., nes jis teiravosi apie nuostolių atlyginimą, kas namo savininkas, tačiau jis tai darė tik dėl to, kad jaučia pareigą atlyginti žalą, nes ji padaryta su jam priklausančiu automobiliu. Skundu teigiama, kad šioje byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad M. B. kaltas dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Kaltė negali būti grindžiama spėlionėmis ir prieštaringais įrodymais.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK atsiliepimu į skundą su pareiškėjo argumentais ir prašymais nesutinka ir prašo teismo palikti priimtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 5 d., padarymo. ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 123 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt.

Pažeidėjas savo kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ginčija, teigdamas, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, įvykdžiusio administracinius teisės pažeidimus, nustatymo.

Vadovaujantis ATPK 248 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Patikrinus bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, matyti, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-04-07 automobilį „AUDI 100“, vairavo G. M., kuris norėjo jį pirkti, neįvertinęs automobilio galingumo, trenkėsi į namą. Eismo įvykio metu jis sėdėjo šalia vairuotojo keleivio pusėje, neneigia, kad buvo išgėręs, kad neįvyktų didesnė nelaimė jis atsisėdęs į vairuotojo vietą, bandė išjungti degimą bei pavarų svirtį. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdęs smūgį, išėjo į lauką, pamatė į namą atsitrenkusį automobilį iš kurio išlipo du asmenys, kurių vienas pabėgo. Parodė, kad matė juos išlipant iš automobilio. Teigia, kad vairavo automobilį pažeidėjas. Liudytojas V. I. parodė, kad dirbo kai paskambino žmona ir pasakė, kad į verandą įvažiavo automobilis. Atvažiavo į namus per 5 min., matė iš vairuotojo pusės išlipant pažeidėją, o kitas asmuo lipo iš keleivio pusės. Liudytoja R. I. parodė, kad būdama namuose, išgirdo smūgį, pažiūrėjus pro langą, ją apakino automobilio žibintai, matė du siluetus. Liudytojai Algis Girgždutaitis ir Virginijus Ivanauskis parodė, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį ir atvykę į įvykio vietą, rado M. B. sėdinti automobilyje vairuotojo vietoje. Liudytoja B. S. parodė, kad šalia automobilio buvo du kruvini vyrai, kas vairavo automobilį nematė. Liudytoja I. U. parodė, kad išėjusi į lauką po 3-5 min., M. B. klausinėjo kur yra namo šeimininkė ir teigė, kad vairavo kažkoks Andrius, kas vairavo nematė. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu prisipažino, kad vairavo automobilį, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į namą, neišjungė variklio, išlipęs iš automobilio, pabėgo iš įvykio vietos. Tai, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo du asmenys, patvirtina liudytojų R. G., V. I., R. I., B. S. parodymai, bet šie liudytojai negali paneigti M. B. parodymų, nes įvykio vietoje atsirado po tam tikro laiko, per kurį M. B. galėjo persėsti iš keleivio vietos į vairuotojo vietą. Liudytojai A. Girgždutaitis ir V. Ivanauskis patvirtino, kad automobilio stiklas priekyje buvo įskilęs tiek keleivio, tiek vairuotojo pusėje. Be to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. parodymai nenuoseklūs. Tiek duodamas pirminius paaiškinimus eismo įvykio vietoje, tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu, jis neigia vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nurodo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, savo parodymų nekeitė, aplinkybes siekė paaiškinti kiek galėdamas detaliau, buvo susitrenkęs galvą, be to buvo išgėręs, ir todėl jo parodymai negali būti visiškai vienodi. M. B. parodymai dėl pačio eismo įvykio nesikeitė, jis teigė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, o G. M. prisipažino vairavęs automobilį.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už konkretaus pažeidimo padarymą, privalu nustatyti, ar asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, t. y., ar jo veiksmai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, o konkrečiai – objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Tiek ATPK 127 str. 3 d., tiek 123 str. 5 d. numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus atsiranda transporto priemonės vairuotojams, tačiau M. B. savo kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ginčija, teigdamas, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o G. M., kuris teismo posėdžio metu prisipažino, kad automobilį vairavo ir padarė eismo įvykį. Nors G. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, bet tai nėra kliūtis nusipirkti automobilį. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl G. M. norėjo pirkti automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir ar yra kokių priežasčių, kodėl jis turėtų prisiimti atsakomybę už eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, G. M. elgesys po eismo įvykio, t.y. pabėgimas iš įvykio vietos, gali tik patvirtinti jo prisipažinimą, kad jis vairavo automobilį, nes keleiviui tikrai nebūtų buvę jokios priežasties pasišalinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė G. M. parodymus ir tuo pačiu padarė nepagrįstą išvadą, kad autoįvykio metu automobilį vairavo M. B.. Liudytojų R. G., V. I. parodymais, kad jie matė iš automobilio išlipant du asmenis abejoti nėra pagrindo, bet liudytojai pačio eismo įvykio nematė, nes R. G. išėjo į lauką, tik išgirdęs smūgį, V. I. atvyko prie namų tik po 5 min., jų tvirtinimas, kad jie matė, kas vairavo automobilį kelia abejonių, nes jie atėjo jau po to, kai automobilis atsitrenkė į sieną, t.y. po įvykio buvo praėję kažkiek laiko, o M. B. teigė, kad atsitrenkus į sieną, jis atsisėdęs į vairuotojo vietą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 5 d.

Vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-01 nutartis byloje Nr. N438-101/2011) asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatyta jo veikoje inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nenustačius M. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 5 d., sudėties, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui.

ATPK 249 str. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas vadovaujasi baudžiamojo proceso kodekso normomis. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas nei ATPK nei BPK reikalavimų. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn M. B. nuo pirmo posėdžio jau vadinamas pažeidėju ( b. l. 48-53), kas rodo teismo išankstinę nuomonę dėl kaltės. Pažeisti ATPK 283 str. reikalavimai, nebuvo paskelbtas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neištirti ir net neišvardyti rašytiniai įrodymus, kuriais teismas rėmėsi nutarime. BPK 244 str. 3 d. nurodyta, jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių, iš byloje esančių teismo protokolų matyti, kad teismas šių reikalavimų nesilaikė. Todėl ir dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

M. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė