Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1190-479/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
2S-1190-479/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Pareiškėjas
J. Z.
Civilinė byla Nr. 2S-1190-479/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03114-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. T., L. Z., A. T., V. L., K. V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę B. T. su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje antstolė netinkamai atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir nepagrįstai nustatė, kad šio žemės sklypo vertė yra 5 200 Eur. Pareiškėjas teigė, kad šiame žemės sklype stovi mobilus namelis, kurio kaina 6 000 Eur, prie namelio yra pastatyta terasa, uždengtas naujas stogas ir danga, kuri kainuoja 1 000 Eur, tačiau nustatant turto vertę šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Dėl to pareiškėjas prašė atlikti išsamų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir tinkamai nustatyti šio turto vertę.

2. Antstolė B. T. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. išduotus vykdomuosius dokumentus dėl neturtinės žalos ir kitų išmokų išieškojimo iš skolininko J. Z. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. vasario 8 d. turto areštu aktu antstolė areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu paskyrė šio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Gavusi ekspertizės aktą, antstolė 2018 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-5-6044 dėl turto įkainojimo ir juo pareiškėjui priklausantį žemės sklypą įkainojo 5 200 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti, tačiau įvertinęs tai, kad naikinamasis skundo pateikimo terminas nebuvo praleistas, teismas išnagrinėjo šį skundą iš esmės. Teismas atsižvelgė į tai, kad turto vertę nustatė ekspertas, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų padaryti išvadą, jog vertintojas netinkamai nustatė žemės sklypo vertę. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad antstolė tinkamai įkainojo pareiškėjui priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad dėl pablogėjusios pareiškėjo sveikatos būklės ir didelio gaunamų dokumentų kiekio, jis negalėjo tinkamai ir laiku pateikti skundą dėl antstolės veiksmų, todėl tai lėmė skundo pateikimo termino praleidimą.

4.2. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės neturi galimybės gauti ir pateikti antstolei namuose likusių dokumentų, kurie patvirtintų, jog žemės sklype stovi mobilus namelis, yra įrengta terasa. Apelianto teigimu, šios aplinkybės nebuvo įvertintos nustatant žemės sklypo vertę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybes, jog dėl pablogėjusios pareiškėjo sveikatos būklės ir didelio gaunamų dokumentų kiekio, jis negalėjo tinkamai ir laiku pateikti skundą dėl antstolės veiksmų, todėl tai lėmė skundo pateikimo termino praleidimą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

8. CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad antstolės 2018 m. kovo 2 d. patvarkymas Nr. S-18-5-6044 dėl turto įkainojimo pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. kovo 6 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skundas dėl šio patvarkymo per pašto įstaigą antstolei išsiųstas 2018 m. kovo 29 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateiki. Nors pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės ir įvertino jame nurodytų argumentų pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo procesinė teisė teismine tvarka skųsti antstolės veiksmų teisėtumą nagrinėjamu atveju nebuvo apribota.

10. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės neturi galimybės gauti ir pateikti antstolei namuose likusių dokumentų, kurie patvirtintų, jog žemės sklype stovi mobilus namelis, yra įrengta terasa. Apelianto teigimu, šios aplinkybės nebuvo įvertintos nustatant žemės sklypo vertę. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

12. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad 2018 m. vasario 23 d. antstolės patvarkymu buvo paskirta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizė, ją atlikti pavesta teismo ekspertei L. C. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, jog minėto žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. kovo 1 d. buvo 5 200 Eur. Atsižvelgusi į turto vertintojos išvadą, antstolė 2018 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-18-5-6044 dėl turto įkainojimo nustatė skolininkui nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto, tai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 5 200 Eur.

13. Susipažinęs su vykdomosiose bylose esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė akivaizdžiai neatitinka realios turto vertės. Iš pareiškėjo pateiktų argumentų matyti, kad skolininko nesutikimas su antstolės atliktu turto įkainojimu iš esmės yra grindžiamas tuo, jog žemės sklype stovi mobilus namelis, yra įrengta terasa, atlikti statinio pagerinimo darbai. Byloje esančiame ekspertizės akte yra pažymėta, kad vertinamame žemės sklype yra pastatyti du pastatai, šie pastatai VĮ Registrų centras nėra įregistruoti, rinkos vertė jiems nėra nustatoma. Pagal pateiktus VĮ Registrų centras duomenis matyti, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti, todėl nėra pagrindo žemės sklypo vertės sieti su jame esančio kilnojamojo turto verte. Kadangi nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl mobilaus namelio, terasos ir kito sklype esančio turto vertės. Pažymėtina, kad jeigu pasitvirtintų pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie sklype esantį skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, vykdymo proceso metu galėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl šio turto pardavimo.

14. Apeliantas savo skunde nurodė, jog žemės sklypo vertė turėtų būti nustatyta iš naujo. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju antstolė nenustatė būtinybės savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei iš naujo nustatyti. Pareiškėjo skundo argumentai taip pat nepatvirtina poreikio iš naujo atlikti žemės sklypo vertinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai skundžiamus antstolės veiksmus pripažino teisėtais.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius