Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-916-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-13Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaPapildoma nutartis · 2020-09-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-916-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00075-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-916-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00075-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mirigita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, juo prašė priteisti iš atsakovės (skolininkės) UAB „Mirigita“ 138 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Kreditorės pareiškimo pagrindu 2019 m. vasario 19 d. išduotas teismo įsakymas dėl 138 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 541 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl rangos sutarčių bei jas lydinčių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, be pagrindo gautų 138 000 Eur ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir 138 000 Eur sumos ribose areštavo UAB „Mirigita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esan­tį pas skolininkę ir/ar trečiuosius asme­nis. Nesant ar nepakankant skolininkės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, teismas areštavo skolininkės pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, ir/ar skolininkės banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Irdaiva“ bei atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams.

3. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo įsakymu priteistos skolos suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma. Teismas taip pat įvertino ieškovės paaiškinimus, jog atsakovė žodžiu bei raštu buvo raginama grąžinti lėšas, tačiau ieškovės reikalavimai nebuvo įvykdyti. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Mirigita“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nesilaikė šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią vien didelė reikalavimo suma nėra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė pažymėjo, kad pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir reiškia nepagrįstą reikalavimą dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurios pagrįstai buvo sumokėtos už atliktus rangos darbus.

4.2. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neįrodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Apeliantės teigimu, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina gerą įmonės turtinę padėtį ir ilgalaikį jos finansinį stabilumą, todėl reikalavimo suma atsakovei negali būti laikoma didele.

4.3. Teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu vertino kaip tikėtinai pagrįstus. Nors ieškovė reikalauja priteisti be pagrindo gautas lėšas, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad šios lėšos atsakovei buvo sumokėtos už atliktus darbus pagal rangos sutartį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Irdaiva“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į naujausią šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, nes ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynybos būdą, jos pateiktas procesinis dokumentas atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus.

5.2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti realų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės nuomone, atsakovei išlieka teisė reikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus, nurodytus atskirojo skundo prieduose Nr. 1 – 30.

8. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

9. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovei, todėl atsakovė dėl objektyvios priežasties neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti jos turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais bei atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

10. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos:

– pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018);

– antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką.

13. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

Dėl būsimo teismo procesinio sprendimo nevykdymo arba jo vykdymo pasunkėjimo rizikos

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma. Be to, atsakovė nevykdo ieškovės reikalavimų dėl piniginių lėšų grąžinimo, todėl tai patvirtina, kad teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad vien didelė reikalavimo suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės nesąžiningumas byloje nėra įrodytas, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.

15. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.). Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019).

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 138 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Tokio paties dydžio turtinis reikalavimas yra pareikštas ir ieškovės ieškinyje, kuris buvo pateiktas atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė vengia vykdyti prievolę ieškovei ir Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi privalomos auditoriaus išvados, todėl tai, anot ieškovės, rodo atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį nuslėpti savo realią turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl rangos sutarčių galiojimo bei jų pagrindu ieškovės atsakovei sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo. Esant šalių ginčui dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, ikiteismine tvarka ieškovės pareikštų reikalavimų ir pretenzijų nevykdymas negali būti vertinamas kaip rodantis nesąžiningus atsakovės ketinimus nevykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo. Pažymėtina, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus šalių reikalavimus bei atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, bus galima nustatyti, ar atsakovė turi pareigą vykdyti ieškovės reikalavimus. Ta aplinkybė, jog pagal ieškovės pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė nėra pateikusi privalomos auditoriaus išvados taip pat savaime nepatvirtina į ieškovę nukreiptų nesąžiningų atsakovės veiksmų. Vien tai, kad atsakovė galbūt nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos dėl privalomos auditoriaus išvados pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui neįrodo jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai apie jos turtinę padėtį. Pagal 2016 m. balanso duomenis atsakovė turėjo turto iš viso už 1 964 367 Eur, 2017 m. įmonės turtas sudarė 2 557 578 Eur, pagal 2018 m. atsakovės balansą įmonė turėjo turto iš viso už 2 866 830 Eur. Taigi balansų duomenys neleidžia daryti išvados apie reikšmingą įmonės turto sumažėjimą, priešingai – pastarųjų metų balansų duomenys rodo įmonės bendro turto didėjimo tendenciją. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar byloje pareikšto reikalavimo suma (138 000 Eur) atsakovei gali būti laikoma didele, negali būti apsiribojama abstrakčiu reikalavimo sumos vertinimu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1535/2013 ir kt.).

19. Byloje pareikšto turtinio reikalavimo suma yra 138 000 Eur. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad pagal 2016 m. balanso duomenis atsakovė turėjo turto iš viso už 1 964 367 Eur, 2017 m. įmonės turtas sudarė 2 557 578 Eur, pagal 2018 m. atsakovės balansą įmonė turėjo turto iš viso už 2 866 830 Eur. Byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovės vardu yra registruota nekilnojamojo turto, įmonėje dirba 61 darbuotojas, bendrovė neturi įsiskolinimų valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, disponuoja reikšmingomis pinigų sumomis. Iš teismui pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonė pastaraisias metais veikė pelningai, 2018 metų bendrovės pelnas sudarė 289 968 Eur, 2017 metais įmonė gavo 272 704 Eur pelno, 2016 metais – 442 117 Eur pelno. Įvertinus aptartus įrodymus, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma, lyginant ją su atsakovei priklausančio turto verte, nelaikytina didele bei sudarančia grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.

20. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, o pateikti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį neleidžia daryti išvados, jog ginčo suma atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu galėtų būti laikoma didele. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu vertino kaip tikėtinai pagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. grėsmės būsimo teismos sprendimo įvykdymui, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, minėti atskirojo skundo argumentai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų išsamiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis