- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- II-44-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01493-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. G., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. G. (toliau – ir Institucijos) 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1372-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20118007721.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. G. 2020 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1372-2020 B. G., gim. (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2020 m. birželio 15 d. 20 val. adresu (duomenys neskelbtini) tyčia trankė kaimynams į balkono langus prailgintojo laidu taip sukeldama grėsmę suniokoti kitų asmenų turtą, taip pat pasikartojančiai trankė grindis.
Šalies argumentai
B. G. skunde prašo 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1372-2020 panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teigia, kad ji tokių veiksmų nepadarė. Priešingai, neapsikentusi nuolatinio triukšmo, sklindančio iš kaimynų buto (mano, kad kaimynas vykdo kažkokią veiklą, nes triukšmas nuolatinis), ji kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Atvykęs pareigūnas per daug nesiaiškindamas nurodė, kad ji pati triukšmauja ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kad buvo priešingai, nesiaiškino.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu B. G. prašė skundą tenkinti, nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, jog ji 2020 m. birželio 15 d. prailgintojo laidu beldė kaimynams, gyvenantiems po jos butu, į balkono langą, tačiau ji tyčios sužaloti, sugadinti jų turtą neturėjo, ji tokiu būdu tik bandė pakviesti kaimynus pokalbiui dėl nuolatinio triukšmo, sklindančio iš jų buto. Ji beldė kaimynams prailgintojo laidu, nes į telefono skambučius kaimynė neatsiliepė, durų neatidarė. Pareiškėja taip pat paaiškino, jog dėl nuolatinio triukšmo, sklindančio iš šių kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), buto ji jau keletą metų priversta miegoti savo buto balkone, į pareiškėjos pranešimus dėl triukšmo policijos pareigūnai nereaguoja, jokių veiksmų nesiima, kaimynai iš šio buto ją ignoruoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, jog pasikartojantis trankymas į grindis byloje apskritai netirtas. Pareiškėja tyčios sugadinti svetimą turtą neturėjo, ji tiesiog bandė atkreipti dėmesį ir pakviesi kaimynus pokalbiui. Nebuvo tyčios sugadinti turtą, sudaužyti ar kitu būdu pakenkti kitų asmenų turtui. Bylos medžiaga priimant nutarimą objektyviai nebuvo ištirta, nutarimas priimtas vienašališkai, vadovaujantis vien pareiškimu ir vaizdo įrašu, neapklausus B. G. ir nebandant išsiaiškinti, ar iš tiesų buvo bandymas sunaikinti svetimą turtą, ar buvo tyčia. Kadangi šios aplinkybės nebuvo tirtos, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas.
Liudytoja S. S. parodė, kad ji 2020 m. birželio 15 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas buvo aštuntame aukšte, o B. G. gyvena bute, esančiame virš buvusio jos buto. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad 2020 m. birželio 15 d. apie 20 val. kaimynė B. G. su prailgintuvo laidu bandė išdaužti liudytojos balkono langą, tokiu būdu bandydama atkreipti liudytojos dėmesį. Liudytoja viską nufilmavo telefonu ir pateikė policijai. Šį įrašą yra išsaugojusi ir gali pateikti teismui. Į šį butą ji atsikėlė 2020 m. kovo 17 d., o jau kovo 18 d. išgirdo beldimus. Kreipėsi į namo pirmininkę, kuri pareiškė užuojautą, kad liudytojai teko problematiška kaimynė, kuri girdi garsus ir nuolat beldžia. Liudytojai bute nuolatos girdėjosi tas beldimas, jis buvo pasikartojantis, dieną naktį, beveik kiekvieną dieną. B. G. liudytojai teigė, kad jos, t. y. liudytojos, bute vyksta kažkokia veikla, tačiau ji atsivedė kaimynę B. G. į butą, aprodė, kad tikrai niekas šiame bute nevyksta, paprašė, kad Bronė bent naktį nerėkautų pro langus, apsikeitė telefonais, pasakė, kad jie pasiryžę padėti Bronei, jei tik reikės, tačiau Bronė užlipo į savo butą ir po 5 min. pradėjo vėl tas pats kartotis. Bronė pro balkoną šaukdavo liepdama baigti dirbti, sakė, kad ji miega balkone, nes pas liudytoją bute triukšmas. Iš pradžių dar liudytoja atsiliepdavo į kaimynės kvietimus, po to jau nebekreipė dėmesio. Reta diena būdavo kai kaimynė nieko nedarydavo. Pareiškimus liudytoja rašydavo tik kai labai trūkdavo kantrybė, tada ji parašydavo per e-policija pareiškimą. Iš buto išsikraustė spalio 12 d. nebeapsikentusi B. G. elgesio.
Liudytoja E. T. parodė, kad B. G. yra parašiusi ne vieną pareiškimą dėl po ja gyvenančios moters. Šį kartą pareiškimą policijai pateikė po B. G. butu gyvenanti S. S., kad B. G. su prailgintoju daužė jos balkono langą, pateikė vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš balso, iš girdimų frazių, kad neleidžiama miegoti, buvo galima suprasti, kad su tuo prailgintojo laidu daužo B. G.. Tokią išvadą padarė, nes su kaimynais ne kartą buvo bendrauta apie tai, kad B. G. nuolat rėkauja per langus. Iš įrašo matyti, kad buvo suduotas ne vienas smūgis į stiklą, trankyta plastmasiniu galu, todėl padarė išvadą, kad kilo grėsmė svetimam turtui. Ji peržiūrėjo vaido įrašą, išsikvietė B. G. ir jai dalyvaujant surašė administracinio nusižengimo protokolą. B. G. protokole parašė, kad su pažeidimu nesutinka.
Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra B. G. sūnus, 2020 m. birželio 15 d. įvykyje nedalyvavo, tačiau apie situaciją mamos bute žino. Jis su mama kartu negyvena, tačiau yra ne kartą buvęs pas mamą ir jos bute girdėjęs iš buto, esančio po mamos butu, sklindančius garsus. Girdisi variklio, pneumatinio įrankio garsai. Tai prasideda vakare, vyksta ir naktį. Dėl to triukšmo naktį mama negali miegoti. Tai vyksta jau septyni metai. Yra kalbėjęs šia tema su apačioje esančio buto gyventojais, jie siūlė užeiti, apsižiūrėti, bet kai tik nuspręsdavo užeiti, jie niekada neįleidžia – durys uždarytos, skambutis išjungtas. Mamai visiškai neįmanoma tame bute gyventi. Policija nieko nedaro. Dėl šių garsų jo mama negali miegoti kambaryje, todėl jis įrengė balkoną, kad mama galėtų ramiai miegoti. Birželio 15 d. įvykis vyko tik dėl to, kad mama norėjo pasikalbėti su kaimynais, jokio pavojaus turtui nesukėlė.
Liudytoja A. L. parodė, kad yra B. G. pažįstama. B. G. gyvena 54 bute, o bute Nr. 51 vyksta triukšmas. Ji yra ir dieną ir naktį būdama pas Bronę yra girdėjusi iš apačios sklindantį triukšmą. Neapsikentusi kažkurią dieną B. G. tai padarė laidu. Paties įvykio liudytoja nematė.
Iš S. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuota, kaip baltos spalvos prailgintojo laidu, plastmasiniu galu, kuriame yra vietos laidų kištukams, laidas nuleistas iš viršaus į apačią, suduodama į balkono lango stiklą ne mažiau kaip penkiolika kartų, taip pat girdisi šauksmai – „žudike“, „ar leisi miegot per naktį, ar ne“ (b. l. 121, 133).
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jis priimtas laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, t. y. įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Svarbu ir tai, jog vertinant įrodymus bei nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog tiriant padarytą nusižengimą ir pripažįstant B. G. kalta padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, aukščiau minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nusižengimo sudėtis B. G. veikoje nustatyta ir įrodyta išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.
ANK 481 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina ir tai, jog padariniai nėra būtinasis šio nusižengimo požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Be to, anksčiau nurodyti veiksmai nebūtinai turi būti tikslingai nukreipti į viešosios tvarkos ar rimties trikdymą. Tam, kad minėti veiksmai būtų kvalifikuoti kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, jų motyvas ir tikslas nebūtinai turi būti tiesiogiai susijęs su siekiu pažeisti viešąją tvarką. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio konfliktus, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikto visuomenės rimtį ar tvarką.
Byloje B. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei nutarimas priimtas už tai, kad ji 2020 m. birželio 15 d. 20 val. adresu (duomenys neskelbtini) tyčia trankė kaimynams į balkono langus prailgintojo laidu taip sukeldama grėsmę suniokoti kitų asmenų turtą, taip pat pasikartojančiai trankė grindis.
Žemesnės instancijos teismas
Nors B. G. skunde teigė, kad protokole ir nutarime nurodytų veiksmų nepadarė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji iš tiesų beldė į kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto balkono langą prailgintojo laidu. Ši aplinkybė nustatyta ir įrodyta taip pat ir liudytojos S. S. parodymais, vaizdo įrašu bei iš dalies liudytojos E. T. parodymais, V. G., A. L. parodymais. S. S. parodė, kad jos buvusi kaimynė iš viršuje esančio buto nuolat belsdavosi, triukšmavo, kaltino liudytoją, kad jos bute vykstantis triukšmas neleidžia B. G. miegoti. Kadangi bandymai paaiškinti B. G., kad liudytojos bute jokie darbai nevyksta ir triukšmo ji nekelia, nedavė rezultatų, ji nustojo atsiliepinėti į Bronės kvietimus ir kaltinimus. 2020 m. birželio 15 d. ji savo telefonu užfiksavo kaip B. G. prailgintojo laidu daužė į jos buto balkono langą, šaukė „žudikai“ ir kt. Dėl tokio elgesio ji kreipėsi į policiją ir pateikė vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme, nustatyta, jog jame matyti, kaip ne mažiau kaip 15 kartų prailgintojo laidu smūgiuojama į balkono stiklą, laidas nuleistas iš viršaus į apačią, girdisi moteriškas balsas šaukiantis „žudike“, „ar leisi miegot per naktį, ar ne“, jokių kitų bildesių ar triukšmų vaizdo įraše nesigirdi. Liudytoja E. T. teisme taip pat parodė, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą nekilo abejonių, jog girdimas balsas yra B. G., nes pareigūnams ne kartą yra tekę vykti pagal B. G. iškvietimus, kalbėtis su kaimynais. Dėl to ji padarė išvadą, kad laidu daužo B. G., iškvietė B. G. ir jai dalyvaujant surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tai, kad B. G. dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą patvirtina ir pats administracinio nusižengimo protokolas, kuriame B. G. savo ranka parašė, jog atsisako nuo parašo dėl neteisingos interpretacijos, nurodė, kad ji tik norėjo, kad kaimynai atsilieptų, kalbėtų, paaiškintų apie garsus iš jų buto. V. G. bei A. L. taip pat parodė, jog jiems žinoma, kad B. G. trankė prailgintojo laidu į kaimynų balkono stiklą.
Įvertinus visus šiuos įrodymus, konstatuojama, jog byloje teisingai nustatyta, kad B. G. 2020 m. birželio 15 d. 20 val. adresu (duomenys neskelbtini) trankė kaimynams į balkono langus prailgintojo laidu.
Kaip jau minėta, šios aplinkybės B. G. iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad ji trankė tyčia, ir kad tokie jos veiksmai kėlė grėsmę svetimam turtui. Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Aplinkybę, kad veiksmai – trankymas laidu buvo tyčiniai, patvirtina jų skaičius, pobūdis, mechanizmas ir pačios apeliantės nurodytas tokių veiksmų tikslas. Pažymėtina, jog smūgiai buvo suduoti su prailgintojo laidu, jo sunkesniuoju plastmasiniu galu, smūgiai buvo suduoti ne į medinį, metalinį ar betoninį pagrindą, paviršių, sieną, tačiau į balkono stiklą, smūgių buvo ne vienas, o mažiausiai penkiolika, smūgiuota buvo užsimojant, iš toliau. Nuo smūgių stiklas nesudūžta, tačiau girdisi jo barškėjimas. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad smūgiai suduoti tikslingai, sąmoningai, t. y. tyčia. Smūgiai, kaip jau minėta, buvo gana intensyvūs, suduoti į stiklą, girdisi stiklo barškėjimas, todėl tokie veiksmai neabejotinai kėlė grėsmę svetimam turtui, nes stiklas galėjo ir sudužti. Tai, kad smūgiai buvo tyčiniai, patvirtina ir pačios B. G. aiškinimas, jog tokiu būdu ji siekė, kad išgirstų apačioje buvusi kaimynė ir su ja pakalbėtų.
Tokie veiksmai neabejotinai trikdė kitų asmenų rimtį ir tvarką, nes jie buvo atliekami iš lauko pusės, palydėti B. G. šauksmais, šie veiksmai trikdė ir S. S. rimtį, jai trukdė, nes ji šiuos veiksmus nufilmavo ir kreipėsi į policiją, prašė padėti.
B. G., būdama brandaus amžiaus moteris, turinti didelę gyvenimišką patirtį neabejotinai suvokė, kad tokie jos veiksmai – trankymas prailgintojo laidu į lango stiklą iš tiesų kelia grėsmę kitų asmenų turtui, suvokė, kad stiklas yra lengvai dūžtanti medžiaga ir nuo didesnio smūgio jis gali sudužti, be to, ji neabejotinai suvokė, kad tokiu būdu kelia triukšmą ir gali sutrikdyti tiek S. S., tiek ir kitų asmenų rimtį. Tokie apeliantės veiksmai siekiant pakviesti asmenį pokalbiui – neatitinka visuotinai priimtų bendro gyvenimo taisyklių, šie veiksmai atlikti viešoje vietoje, vasaros metu, nors dar esant šviesiam paros metui, tačiau jau vakarėjant, t. y. apie 20.00 val., todėl jie pagrįstai vertinti kaip trikdantys visuomenės rimtį.
Apibendrinant darytina išvada, kad B. G. veiksmuose pagrįstai nustatyti nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, todėl ji pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai.
Byloje B. G. buvo inkriminuota ir tai, kad ji pasikartojančiai daužė į grindis, tačiau ši aplinkybė byloje, teismo vertinimu, neįrodyta ir nenustatyta. S. S. teismo posėdžio metu nenurodė, kad būtent tuo metu kai buvo trankoma prailgintojo laidu buvo trankoma ir į jos lubas, t. y. B. G. grindis. Vaizdo įraše jokių kitų garsų, išskyrus lango barškėjimą ir B. G. šūksnius, nesigirdi. Iš S. S. pareiškimo (administracinio nusižengimo bylos lapas 10) matyti, kad jame pasikartojantis trankymas į grindis nekonkretizuotas, nenurodyta jo tiksli data ir laikas, tik bendrai nurodyta, kad B. G. tranko per grindis pasikartojančiai, tiek dienos, tiek nakties metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1372-2020 šalintina aplinkybė, kad B. G. 2020 m. birželio 15 d. 20 val. pasikartojančiai trankė grindis.
Kitoje dalyje nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir administracinio nusižengimo teisenos bylą nutraukti nėra pagrindo.
Administracinė nuobauda – bauda B. G. taip pat skirta teisingai.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pažymėtina tai, kad nors B. G. kaltės nepripažino, tačiau ji paties trankymo laidu fakto neneigė, ir tai administracinio nusižengimo protokole pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 30 eurų, todėl, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darytina išvada, jog B. G. skirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda yra teisinga.
Atsižvelgiant aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog B. G. atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį patraukta ir minimalaus dydžio pinigine bauda nubausta teisėtai ir pagrįstai, jos skundo argumentai nesuteikia pagrindo nutarimą vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas 2020 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-1372-2020 paliekamas galioti, pašalinant iš jo aplinkybę, kad B. G. pasikartojančiai trankė grindis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
B. G. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo A. G. 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1372-2020 palikti galioti, pašalinant iš jo aplinkybę, kad B. G. trankė per grindis pasikartojančiai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.