Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. D., jo gynėjai advokatei Dianai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2016 m. rugsėjo 28 d., 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. D. ir į jį atsitrenkė. Po susidūrimo automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V. ir jį apgadino, o automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio trenkėsi į šalikelėje stovėjusį automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K. ir į neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtą turėklą ir juos apgadino. D. D. po įvykdyto eismo įvykio pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės ir neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtas turėklas, padaryta bendra turtinė žala – 2650 eurų. Dėl automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 333,96 eurų išlaidas.

Nukentėjusioji K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tos dienos vakare pastatė savo automobilį prie jos namų esančio kelio bordiūro. Naktį išgirdo stiprų smūgį, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad į jos automobilį „Audi A3“ atsitrenkė kitas automobilis. Tada greitai nubėgo prie automobilio, pamatė, kad jis yra sudaužytas ir iškvietė policiją. Nurodė, kad tuo metu žmonių nebuvo. Eismo įvykio vietoje buvo likę keturi automobiliai, vairuotojų nebuvo (2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 30 sek. – 24 min. 40 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl administracinių nusižengimų kvalifikavimo

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Analizuojant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK D. D. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sankcijose numatytas nuobaudas, jas gretinant su ANK už tapačius teisės pažeidimus numatytomis nuobaudomis, matyti, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtis (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 434,00 Eur) atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalį (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 430,00 Eur), o ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 1303,00 Eur ir gali būti skiriamas turto konfiskavimas) atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtį (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 1175,00 Eur ir gali būti skiriamas turto konfiskavimas). Be to, D. D. taip pat traukiamas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 35,50 Eur) atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinis nusižengimo sudėtį (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 35,00 Eur), o ATPK 123 straipsnio 5 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 28,50 Eur) – ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 75,00 Eur).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog dėl trijų iš keturių galimai padarytų administracinių nusižengimų, kuriais kaltinamas D. D., ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, jog yra galimybė perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus pažeidimus pagal ANK. Darytina išvada, kad ANK kodeksas numato švelnesnę administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsakomybę (kaip tai numatyta 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje), todėl nagrinėjamu atveju šie D. D. galimai padaryti nusižengimai turėtų būti perkvalifikuojami pagal švelnesnę atsakomybę numatantį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, D. D. galimai padaryti nusižengimai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotini atitinkamai pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 5 dalis, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinių nusižengimų padarymo

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. visiškai prisipažino padaręs ANK 415 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 423 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtino administracinio nusižengimo protokole dėl šių nusižengimų nurodytas faktines aplinkybes, tačiau neprisipažino pasitraukęs iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį nusižengimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-63-1486/2010).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jis sukėlė eismo įvykį) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, t. y. ar toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, turi būti vertinama, ar asmuo pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, aplinkybės apie padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-19-942/2017 ir kt.).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. nurodė, kad suprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau nežinojo, jog reikia likti eismo įvykio vietoje. Pažymėjo, kad nuo smūgio į kitą automobilį, jis susitrenkė galvą ir norėdamas sustabdyti kraujavimą išvažiavo ieškoti medicininės pagalbos. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas vertina, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šie parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

2017 m. spalio 31 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole D. D. nurodė, kad su pažeidimais (įskaitant ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tuo metu kvalifikuotą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį) sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. D. nurodė, jog „išlipęs iš automobilio matė, kad automobilio „Audi A3“ buvo apgadintas visas kairės pusės šonas, po to pamatė, kad visi draugai bėga link Lekėčių miestelio centro, todėl jis nuplėšęs automobilio valstybinius numerius nuo automobilio galo, taip pat pradėjo bėgti. Kodėl jis pabėgo iš įvykio vietos, nežino.“ (b. l. 3-9). Teismo posėdžio metu D. D. taip pat patvirtino jog matė atsitrenkusį automobilį ir suprato, kad dėl jo smūgio A. D. automobilis atsitrenkė į turėklus (2018 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 30 sek. – 24 min. 40 sek.).

Taigi, akivaizdu, kad D. D. suprato jog įvyko eismo įvykis ir, kad yra su šiuo įvykiu susijęs, kas patvirtina, kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susižeidė kaktą ir iš įvykio vietos pasišalino norėdamas gauti medicininės pagalbos, nurodyta tik teismo posėdžio metu. Tačiau prieš tai, ši aplinkybė niekur nebuvo minima, t. y. tai nebuvo užfiksuota nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nei kitoje bylos medžiagoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad D. D. dėl sužeistos kaktos nesikreipė į medikus ir jo sveikatos sutrikdymas nėra nustatyta jokiais byloje esančiais faktiniai įrodymais. Teismas daro išvadą, kad jeigu asmuo ir būtų susižeidęs eismo įvykio metu, tokiu atveju jis galėjo išsikviesti medicininę pagalbą į eismo įvykio vietą. Tačiau D. D. sukėlęs eismo įvykį ne tik nesikvietė medicininės pagalbos, bet ir pats apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, D. D. į ją atgal negrįžo, kol jo nesurado policijos pareigūnai. Kas akivaizdžiai parodo, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą bei paslėpti kontakto pobūdį susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams. Taip pat D. D. teigė, kad iš įvykio vietos pasišalino ir į ją negrįžo, nes tiesiog nežino automobilio vairuotojo pareigų, nėra įgijęs teisės vairuoti. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, jog asmuo nėra išklausęs kursų, kuriuos baigus gali būti suteikta teisė vairuoti transporto priemonės, negali palengvinti jo padėties ir sumažinti atsakomybę. Nors D. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis savo iniciatyva ėmėsi jas vairuoti, atitinkamai pats prisiėmė visas galimas pasekmes, galinčias kilti už jo neteisėtus veiksmus.

D. D. kaltę taip pat įrodo administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn (b. l. 2), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-9), eismo įvykio vietos planas (b. l. 10), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 11-12), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 14), D. D. apklausos protokolas (b. l. 15), A. D. apklausos protokolas (b. l. 16), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus tarnybinis pranešimas dėl patirtų išlaidų už automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą (b. l. 25-29), VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu (b. l. 54) ir kita administracinės bylos medžiaga.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, t. y. kai nustatomos dvi aplinkybės: 1) kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusižengimą, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytų veiksmų padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusižengimą yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuojamo nusižengimo faktines aplinkybes. Teismas pažymi, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su pažeidimais sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismo posėdžio metu duodamas parodymus D. D. tik iš dalies pripažino savo kaltę. Asmuo neigė pasitraukęs iš eismo įvykio vietos ir padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. D. visiškai pripažino tik tas įvykio faktines aplinkybes, kurios yra akivaizdžiai įrodytos byloje surinkta medžiaga. Taigi, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailėjimasis pripažįstant kaltę tik iš dalies yra deklaratyvus. Nagrinėjamu atveju, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pažeidėjas sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus, jam skiriamos nuobaudos teigiamos įtakos nedaro, nesustabdo jo nuo naujų nusižengimų darymo. Visa tai, leidžia neabejotinai tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai nesigaili padaręs nusižengimus. Prisipažinimas padarius inkriminuotus nusižengimus praktiškai buvo nulemtas policijos pareigūnų nustatytų ir surinktų duomenų, patvirtinančių pažeidėjui inkriminuotų nusižengimų padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, padaryto pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nors teismas konstatavo, jog šis nusižengimas buvo padarytas, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad D. D. iš dalies atlygino padarytą žalą.

Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį turi būti nuoširdžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. K. pareiškė ieškinį dėl 1100,00 Eur turtinės ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 55-56). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pažeidėjas atlygino 300 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. D. nusižengimai padaryti 2016 m. rugsėjo 28 d. Per šį laikotarpį, tai yra nuo nusižengimo padarymo dienos iki 2018 m. tam tikru metu D. D. (kaip pats nurodė teismo posėdžio metu) buvo dirbantis ir gavo pajamas, tačiau net ir praėjus gana nemažam laiko tarpui, jis atlygino nukentėjusiajai tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį prašomos turtinės žalos. Nukentėjusiajai J. K. atlyginus tik 300 Eur civilinio ieškinio, tai negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant D. D. nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kiekį – padarė keturis nusižengimus, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimus padarė būdamas nepilnametis, tai yra 16 metų, į pažeidėjo asmenybę - neteistas, administracine tvarka baustas šešis kartus, iš jų net tris kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, tai yra už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, iš jų du kartus tai darė neblaivus (b. l. 30-33), kas leidžia teigti, jog pažeidėjas linkęs daryti pakartotinius nusižengimus ir yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, į tai, kad nėra atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių ir už padarytus teisės pažeidimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės baudos artimos jų vidurkiui, kurios vadovaujantis ANK 44 straipsniu mažintinos per pusę.

Teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. (b. l. 54). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. neturi teisės vairuoti, tačiau to nepaiso ir nuolat pažeidinėja kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemones. Transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kad parodo, kad nusižengimą padarė iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę. Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, jai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, siekiant atimti ir apriboti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus bei atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų.

Teismo vertinimu, D. D. atžvilgiu išskirtinių sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį byloje nenustatyta. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, pridedant papildomą nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. nusižengimų padarymo metu, tai yra 2016 m. rugsėjo 28 d., buvo nepilnametis (16 metų), vadovaujantis ANK 44 straipsniu, skiriamos baudos lygios pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą.

Dėl civilinio ieškinio

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio (iš lotynų kalbos - savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos.

Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuojama civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinėje teisenoje įtvirtintais procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 str.). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymų numatytais būdais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 1100,00 Eur turtinės ir 300,00 Eur neturinės žalos atlyginimo, subsidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, juridinio asmens kodas 125709291 ir D. D. (b. l. 55-56). Byloje gautas D. D. atstovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad prašoma priteisti ieškinio suma yra nepagrįsta ir neįrodyta (b. l. 66-67). 2018 m. sausio 16 d. teisme gauta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro informacija dėl pareikšto ieškinio administracinio nusižengimo byloje, kurioje pateikta išvada apie nukentėjusiosios J. K. transporto priemonės likutinę bei rinkos vertę, AB „Lietuvos draudimo“ žalos samata ir kt. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras nurodė, kad išmoka mokama, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (b. l. 69-85).

ANK 665 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, tačiau teismas pažymi, kad toks žalos atlyginimo priteisimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinės ir neturinės žalos padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagristų abejonių. ANK 665 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesusitarus dėl žalos atlyginimo, teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad žala iš draudiko biuro dar nėra atlyginta ir neaiškus išmokos dydis, nukentėjusiajai J. K. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, ANK 635-636 straipsniais,

nutaria:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda;

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 17 Eur (septyniolikos eurų) bauda;

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 215 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) bauda;

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 587 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 587 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šiam nutarimui įsiteisėjus, transporto priemonę – automobilį „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės nuosavybėn.

Nukentėjusiajai J. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16062114117. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą per nutarimą priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.