Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ bei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad dėl važiuoklės sugadinimų buvo atlikta geometrinė patikra, kuri ir nustatė, kad yra važiuoklės pažeidimai. Ratlankių gamintojo rekomendacijomis ne visi ratlankių kosmetiniai pažeidimai gali būti pašalinami. Kadangi šiuo atveju buvo lieti ratlankiai, todėl jų išlyginimas yra neįmanomas. Nurodė, kad reikalaujant iš atsakovų žalos atlyginimo, ieškovo nukentėjusiam asmeniui išmokėta išmoka yra sumažinta 10 procentų, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. paaiškino, kad transporto priemonę vairavo vėlai vakare, nepastebėjęs duobių į jas įvažiavo ir apgadino transporto priemonę. Nurodė, kad jis įvykio metu turėjo 8 metų vairavimo stažą. Maršrutas, kur įvyko eismo įvykis, jam buvo įprastas, jis važiuoja juo kiekvieną vakarą, nurodė, kad jam žinoma, kad ta kelio dalis yra visa duobėta. Yra ir anksčiau įvažiavęs į duobę tik ne taip stipriai. Važiavo mieste leistinu greičiu. Automobilis po įvykio buvo perduotas administruojančiai bendrovei, kuri ir tvarkė visus draudimo ir remonto reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB APS Grupė 2011-03-10 sudarė savanoriškojo automobilių draudimo sutartį, draudimo poliso numeris 94530510, kuria apdraudė automobilį Mersedes Benz CLS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2012-03-09 (1t., b.l. 5-6). 2011-03-16, apie 22 val. 27 min., ieškovo apdraustas automobilis, vairuojamas A. R., pateko į eismo įvykį Žvalgų g. apie 50 metrų iki sankryžos su Trinapolio gatve Vilniuje, įvažiavo į 2 duobes esančias važiuojamojo kelio dalyje ir buvo apgadintas (1t. b.l. 9-12). Policijos pareigūnai nustatė, kad A. R. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo (1t., b.l. 8). 2011-03-16 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad duobės į kurias įvažiavo transporto priemonė kelio ženklais nepažymėtos (1t. b.l. 9). Policijos pareigūnų užfiksuoti duobių matmenys – 1 duobė 0,8 m. ilgio, 0,4 pločio ir 0,12 m gylio, kita duobė 0,4 m. ilgio, 1,1 m. pločio, 0,16 m gylio (1t., b.l. 10). Policijos pareigūnai įvykio metu užfiksavo šiuos išorinius sugadinimus: nuleista priekinio dešinio ir priekinio kairio rato padangos (1 t., b.l. 11). A. R. 2010-03-16 paaiškinimuose Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybai nurodyta, kad eismo įvykio metu važiuojamoji dalis sausa, vietomis apledėjusi, apnešta, važiavo antra juosta greitis buvo apie 50 km/h, įvažiavo į asfalto dangoje esančią duobę ir kliudė su dešinės pusės ratu, už keleto metrų kliudė dar vieną duobę su kairės pusės ratu, smūgis buvo pakankamai stiprus, išlipęs iš automobilio pamatė, kad visiškai nuleisti du priekiniai ratai (1 t., b.l. 12).

Nukentėjusio asmens UAB APS grupė 2011-03-21 išsamiame įvykio aprašyme nurodyta, kad transporto priemonei padaryti 3 žieminių padangų, 3 vienetų originalių ratlankių bei pakabos elementų sugadinimai (1 t., b.l. 13-14).

2011-03-21 ieškovo sudarytame Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti sekantys transporto priemonės sugadinimai: kairės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); dešinės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės priekinis ratlankis R18; dešinės pusės priekinis ratlankis R18; kairės pusės galinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės galinis ratlankis R18; kairės pusės priekinio rato šarnyras (tikslinti); kairės pusės priekinio rato vairo traukė (tikslinti) (1t., b.l. 15).

Po įvykio ieškovas išmokėjo 5763,36 Lt draudimo išmoką, ją pervesdamas remontą atlikusiai įmonei UAB „Vipauto“, remdamasis UAB „Vipauto“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 100213 bei 2011-04-07 remonto sąmata Nr. 11/03/28-1(1t., b.l. 17-18, 20-24).

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 d. numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.

CK 6.263 str. numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d., 2 d., 6.270 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir kelio dalis, kuriame įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovų 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties A72-50(3.1.36-UK) (1t., b.l. 42-44) 1 punktu gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas Vilniaus miesto savivaldybė pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovui UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą. Vykdydamas minėta sutartimi prisiimtą prievolę - sutartyje nurodytų gatvių priežiūrą, atsakovas UAB „Grinda“ privalėjo vadovautis ne tik šalių sudaryta sutartimi, tačiau ir teisės aktais, reglamentuojančiais gatvių priežiūros techninius reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašu, numatančiu kelius prižiūrinčio asmens prievolę užtikrinti, kad kelių būklė nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, neatidėliojant organizuoti remonto darbus, kad kliūtis eismui būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės. Atsakovų sudarytos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinė, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūros konkurso sąlygos yra neatskiriama sutarties dalis, kurios reikalavimai privalomi šalims. Minėto priedo 16 punkte nustatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti ir gatvių defektavimą, pagal kurį rangovas, užtikrindamas gerą gatvių būklę, ne planinio dangos remonto metu, t. y. nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., vieną kartą per savaitę 8 val. turi skirti gatvių apžiūrai ir dangos defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, nustatymui (1 t., b.l. 142-143). Sutarties 4.2.2 punktu UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti visus nuostolius tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų pagal šią sutartį atlikimo. Tokios sutarties sąlygos patvirtina, jog atsakovui, UAB „Grinda“, minėta sutartimi buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013), teismas daro išvadą, kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, nurodyto eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažintina UAB „Grinda“. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jai nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nekyla prievolė asmeniškai, nei solidariai su UAB „Grinda“ atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Remiantis išdėstytu, ieškovo reiškiami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini, kaip pareikšti netinkamam atsakovui.

CK 6.263 str. numato valdytojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio R. B. 2011-03-16 Tarnybinio pranešimo apie įvykį, nenustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybių pamatyti kelio ruože buvusių duobių (1t., b.l 9). Įvertinus transporto priemonę vairavusio asmens paaiškinimus, nustatyta, kad jam minėtas kelio ruožas buvo žinomas, jis juo važiuoja kiekvieną vakarą, jis žinojo, kad ta kelio dalis yra duobėta, pats nurodė, kad ne kartą buvo įvažiavęs į duobę. Įvertinus šias aplinkybes, , negalima pripažinti, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu, nors kaip pats nurodė paaiškinimuose kelio danga buvo vietomis apledijusi bei jam buvo žinomos aplinkybės, kad kelias yra duobėtas. Pažymėtina, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar transporto priemonės vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti kelyje esančių duobių. Į kurią ekspertas atsakė, kad jeigu automobilio Mercedes Benz CLS vairuotojas važiuodamas paties nurodomu maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pamatyti ant kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę didesniu nei 36 m atstumu, tai laiku pradėjęs apvažiavimo manevrą būtų turėjęs techninę galimybę išvengti įvažiavimo į duobę (2 t., b.l. 2-5). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo apdraustos transporto priemonės valdytojas, žinodamas, kad kelio dalis, kurioje įvyko autoįvikis, yra duobėta, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą įvertinti eismo sąlygas ir imtis priemonių žalai išvengti ar jai sumažinti, laikydamasis saugaus greičio ir stengdamasis apvažiuoti kelyje esančias duobes. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d. numato, kad eismo įvykio dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 133 punktas numato, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; 134 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis arba iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu jis gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį ar sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aplinkybė, jog transporto priemonės vairuotojas žinojo apie duobėtą kelio ruožą, patvirtina, jog jis atsižvelgdamas į kelio dangos būklę ir būdamas pakankamai atidus bei rūpestingas, turėjo imtis priemonių žalai išvengti arba jai sumažinti, t. y. pasirinkti saugų greitį, kad galėtų apvažiuoti kelyje esančias kliūtis. Toks ieškovo draudėjo elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jo didelį neatsargumą ir CK 6.828 str. pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį 30 proc.

Įvertinęs minėtus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus apie eismo įvykio aplinkybes teismas daro išvadą, jog kilusią žalą lygia dalimi sąlygojo netinkama kelio dangos būklė ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas: jeigu kelio dangos būklė būtų buvusi tinkama, ieškovo draudėjo kaip eismo dalyvio elgesys nebūtų sąlygojęs eismo įvykio, o tuo atveju, jeigu ieškovo draudėjas būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, eismo įvykio taip pat būtų galima išvengti arba sumažinti žalingų pasekmių mastą. Vertindamas nukentėjusio asmens neatsargumo įtakos žalingų pasekmių kilimui mastą, teismas atsižvelgia į tai, jog gatvių defektai nebuvo pažymėti specialiu įspėjamuoju ženklu, ką turėjo atlikti atsakovas UAB „Grinda“ pagal su kelio savininku sudarytą sutartį bei kelių priežiūros techninius reikalavimus numatančius teisės aktus, kas apsunkino nukentėjusio asmens galimybes iš anksto pastebėti kliūtį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1553,93 Eur (5365,43 Lt) žalos atlyginimui. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas reikalavimą grindžia transporto priemonės techninės apžiūros aktu, remonto sąmata, pateiktomis į bylą fotonuotraukomis (1 t., b.l. 15, 21-23, 129-141). Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų negalima padaryti neginčijamos išvados, kad visi transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Iš remonto sąmatos nustatyta, kad buvo pakeisti transporto priemonės priekinės pusės ratlankiai bei galinės pusės kairės pusės ratlankis, šių pažeidimų mąstas sudarė 2965,29 Lt. Tačiau pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kokio pobūdžio pažeidimai buvo padaryti aptariamiems ratlankiams, kad būtų buvęs būtinas jų keitimas naujais. Pažymėtina, kad autoįvykio metu transporto priemonės pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai iš viso nenurodė, kad būtų buvę pažeisti automobilio ratlankiai. Ieškovas techninės apžiūros akte, įvertindamas transporto priemonę, taip pat nėra konkrečiai nurodęs, kokie yra esminiai ratlankių sugadinimai, sąlygojantys jų keitimą. Teismo ekspertas, atlikdamas byloje ekspertizę nurodė, kad pateiktos spalvotos nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti automobilio ratai ir pakabos elementai, kuriose užfiksuotas apibrozdintas ratlankis (ratlankiai), kitų ženklių sugadinimų nuotraukose nesimato. Tokie nubrozdinimai būdingi lengvo lydinio ratlankiui slystamai kontaktuojant su abrazyvinių dalelių turinčiu objektu, kas galėtų būti bordiūras, asfaltuotos kelio dangos kraštas. Identifikuoti objektą su kuriuo buvo padaryti ratlankių nubrozdinimai iš nuotraukų nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokio gamintojo yra ratlankis (ratlankiai). Pažymėtina, kad transporto priemonę vairavęs autoįvykio metu asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis ir ankščiau yra įvažiavęs į duobes, tačiau jos nebuvo tokios didelės. Atsižvelgiant į tai, neatmetama galimybė, kad transporto priemonės ratlankiai galėjo būti pažeisti ankstesnių įvykių metu. Taigi byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu buvo sugadinti ratlankiai 2965,29 Lt suma išmokėta už ratlankių keitimą nelaikytina žala susijusi su draudiminiu įvykiu.

Teismas neturi pagrindo abejoti kitais remonto sąmatoje bei transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytais transporto priemonės sugadinimais ir išlaidomis skirtomis šiems sugadinimams šalinti. Teismo vertinimu ieškovo nurodyti važiuoklės (vairo traukės ir antgalių bei stebulės guolio) sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu transporto priemonei įvažiavus į duobę. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta ekspertizė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 695,12 Eur (2400,14 Lt). Teismas byloje nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį 30 proc. Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu ir ieškovui iš atsakovo priteistina 486,59 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovo reikalavimas priteisti šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2d.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (31 procentas), iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis 14 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro16 Eur, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo bei atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas šioje byloje patyrė 171,15 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų sumai. (LR CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 486,59 EUR žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 486,59 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-08-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, valstybės naudai 5 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, valstybės naudai 11 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, atsakovo UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, naudai 118 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui UAB „Grinda“, j.a.k. 120153047, iš teismo depozitinės sąskaitos 828,85 EUR sumokėto avanso už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.