Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 20.25 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui atvykusiam pagal jo skambutį dėl automobilio vagystės bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, prie namo Vilniuje, Justiniškių g. 27, melagingai pranešė apie automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, nors žinojo, kad automobilis tik registruotas jo vardu ir nepavogtas, o juo naudojasi tikrasis automobilio savininkas V. S., ir pasirašė pareigūno surašytą protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. 18.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. 07.20 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės prie namo Vilniuje, Justiniškių g. 27, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, patvirtino šiuos savo melagingus parodymus apklaustas liudytoju. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. M. parodė, kad pažįstamas V. S. norėjo pirkti automobilį už 300 Eur ir paprašė padėti išsirinkti. Abu rado skelbimą apie parduodamą raudonos spalvos automobilį Opel Corsa. Skelbime nurodytu telefono numeriu paskambino pardavėjui ir susitiko netoli autobusų stoties. Automobilį apžiūrėjo, pabandė pavažiuoti, automobilis jam ir V. patiko. Kiek pamena, sutarė automobilį pirkti už 250 Eur, visus pinigus už automobilį davė V.. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje kaip automobilio pirkėją įrašė jį , kadangi V. nepilnametis. Pardavėjas padavė du užvedimo raktelius, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Su V. susitarė, kad susitiks vakare ir pasivažinės automobiliu. Maždaug 17.00 – 18.00 val. susitiko su V., kuris pasakė, kad kažkas negerai su automobilio aušinimo sistema, nori automobilį parduoti. Jis V. pasakė, kad gali brangiau parduoti. Už tai, kad jis pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, V. žadėjo leisti kas antrą dieną naudotis automobiliu. 2016 m. rugsėjo 16 d. jis parašė per Facebook V., kad nori pasinaudoti automobiliu. V. atrašė, kad gali imti savaitgaliui, tačiau už tai paprašė 20 Eur ir pakelio cigarečių. Nupirko pakelį cigarečių ir kartu su 20 Eur padavė V.. V. pasakė, kad automobilis stovi šalia parduotuvės „Maxima“ netoli Skalvių autobusų sustojimo aikštelės. Nuvykęs į nurodytą vietą, ten nerado automobilio, skambino, ieškojo V. visą savaitgalį, tačiau susitikti su juo nepavyko. Tik per Facebook V. jam parašė, kad yra ne Vilniuje ir jam nesakė, kad automobilį pardavė. Supyko ant V., kadangi jis paėmė iš jo 20 Eur ir cigarečių pakelį ir nedavė automobiliu pasinaudoti , todėl 2016 m. rugsėjo 19 d. vakare paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad pagrobė jam priklausantį automobilį Opel Corsa. Atvykus pareigūnams, jis pasirašytinai įspėtas už atsakomybę dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei melagingų parodymų davimą, pranešė apie automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir apklausoje nurodė, kad, pasivažinėję automobiliu Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu D. D. B., pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo Vilniuje, Justiniškių g. 27. Taip pat nurodė, kad automobilį pirko jis, kad pirkimo metu gavo vieną užvedimo raktelį, nors žinojo, kad tai netiesa. Surašytą protokolą patvirtino pasirašydamas. Po to, kai V. jam pasakė, kad automobilį pardavė, su juo per Facebook susirašinėjo apie tai, kad gali surastą policijos pareigūnų automobilį atgauti, kadangi pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta jo vardu. 2016 m. rugsėjo 25 d. automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, automobilio nepardavė. Dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad automobilis būtų grąžintas sąžiningai įgijėjai (b. l. 132–134).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta D. M. ir N. P., kadangi kartu lanko Vilniaus geležinkeliečių transporto ir verslo profesinę mokyklą. Šią vasarą dirbo, užsidirbo pinigų, todėl norėjo įsigyti automobilį, kurį galėtų perparduoti ir užsidirbti pinigų. Draugas D. M. jam pasakė, jog jis yra nepilnametis ir negalės pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. D. M. jau yra 18 m. ir jis gali tai padaryti. 2016 m. rugsėjo mėnesį su D. įvairiuose internetiniuose automobilių pardavimų portaluose ieškojo pirkti automobilio maždaug iki 300 Eur. Pastebėjo skelbimą apie parduodamą automobilį Opel Corsa. D. iš jo mobiliojo ryšio telefono paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė su automobilio pardavėju susitikti. Su D. nuvyko į sutartą vietą, kur apžiūrėjo automobilį, išbandė jį. Pinigus už automobilį jis padavė pardavėjui. Pardavėjas paėmė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje jau buvo užpildyta pardavėjo grafa. Šioje sutartyje kaip pirkėjas įsirašė D. M., kadangi taip buvo sutarę, nes jam nebuvo 18 metų. Po automobilio nupirkimo jis pamatė, kad yra automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė ir du užvedimo rakteliai, kurių vienas buvo paprastas mechaninis raktas, prie kito tokio rakto buvo prikabintas pultelis. Vieną automobilio raktelį su pulteliu turėjo jis, o kitą raktelį jis davė D., kadangi jis turėjo vairuoti automobilį, nes pats jis nepilnametis. Pavažinėjus automobiliu suprato, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, kadangi, pavažinėjus 15 minučių, jis kaisdavo, rūkdavo dūmai. D. pasakė, kad nori automobilį parduoti. Apie tai, kad jis nori parduoti automobilį, skambindamas iš N. P. telefono, pranešė D. M. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir pasirašytų automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. D. pradžioje sutiko atvažiuoti, tačiau jo nesulaukus ir dar paskambinus jis nurodė, kad yra užimtas, o dar vėliau išjungė telefoną. Todėl jis nusprendė parduoti automobilį be jo pasirašytos automobilio pardavimo sutarties. Su N. per Google surado telefono numerį automobilius superkančio asmens, paskambino ir su juo susitiko. Supirkėjas apžiūrėjo automobilį, pasiūlė 100 Eur, patikrino automobilio dokumentus, matė, kad automobilį parduoda ne D., kurio vardu buvo pirkimo–pardavimo sutartis. Jis supirkėjui sakė, kad D. yra jo draugas, kad jis dabar negali atvažiuoti, pasakė, kad tikrasis automobilio savininkas yra jis, tik, kadangi yra nepilnametis, negali sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties. Supirkėjas sutiko pirkti ir nepasirašant automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, dar paklausė, ar automobilis nėra vogtas. Jis patikino, kad ne. Padavė jam 100 Eur ir taip išsiskyrė. Po automobilio pardavimo dar tą pačią dieną, lyg paskambinus, jis pasakė D., kad pardavė autombilį. D. jam pasakė, kad gali atgauti automobilį, kadangi jo vardu yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kad jam (V.) pinigai už automobilį sumokėti, todėl jokių pretenzijų į automobilį neturės, o D. gaus automobilį. Tai, kad D. M. parašė pranešimą policijos pareigūnams dėl automobilio , jis sužinojo iš N., kai jis pranešė, kad jį kviečia į apklausą. Jis tuomet parašė D. į Facebook žinute, klausdamas, ar D. taip pasielgė. Jam D. parašė, kad taip, ir nurodė, kad jis (V.) su N. P. policijos pareigūnams turi sakyti, kad vienas kito nepažįsta, kad automobilį 20 d. nusipirko iš nepažįstamų asmenų, ir pardavė supirkėjui. Jis D. atrašė, kad taip tikrai nesakys. Jis taip pat D. rašė, kad eitų pas policijos pareigūnus ir atsiimtų pareiškimą, kad jo tėvai nieko nežino, o dabar sužinos. D. prižadėjo, kad eis ir atsiims pareiškimą. D. už tai, kad savo vardu sudarys automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, jis nieko nežadėjo, gal sakė, kad galės pasivažinėti automobiliu. Mano, kad policijos pareigūnams apie automobilio vagystę D. pranešė norėdamas atgauti automobilį nieko už jį nemokėdamas. Jis jokių pretenzijų į parduotą automobilį neturi, kadangi jį pardavė (b. l. 62–65).

Liudytojas N. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, jo draugas V. S. pirko automobilį Opel Corsa. Pirko automobilį už savo pinigus, žino, kad automobilį įregistruoti paprašė draugo D. M.. Kad tai V. automobilis, jam sakė ir V., ir D.. Po to V. sakė, kad automobilis techniškai netvarkingas, todėl norėjo automobilį parduoti. V. tuo metu neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl jo paprašė, kad jis paskambintų automobilių supirkėjams. Su pirkėju tarėsi V.. Automobilį pirkėjas apžiūrėjo, pasiūlė 100 Eur. V. sutiko ir pardavė už 100 Eur. Apie tai, kad D. parašė policijos pareigūnams pareiškimą apie pagrobtą automobilį, jam pasakė tėtis, kuriam paskambino pareigūnai kviesdami į apklausą. Tuomet jis paskambino D., klausdamas, kodėl jis tai padarė. D. pasakė, kad parašė pareiškimą policijos pareigūnams, tačiau neaiškino kodėl. 2016 m. spalio 15 d. jam V. į Facebook žinutę, kurią jam atsiuntė D., kurioje buvo parašyta: „Kad policijos pareigūnams sakytume, jog nepažįstam D., kad automobilį pirko apie 20.00 val. iš nepažįstamo asmens“ (b. l. 4951).

Liudytojas E. G. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. 09.00 val. prie „Halės“ turgavietės Vilniuje, Pylimo g. 60, susitiko su automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei, pirkėjais. Pirkėjas D. M., gim. 1997 m., nupirko automobilį už 250 Eur, buvo supildyta pirkimo–pardavimo sutartis. D. M. buvo su kitu savo draugu. Kai jis sumokėjo pinigus ir buvo užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis, jis vaikinams padavė automobilio dokumentus ir dvejus užvedimo raktelius. Šį automobilį jis išregistravo (b.l. 29–30).

Liudytojas R. V. parodė, kad jis retkarčiais perka ir parduoda automobilius. 2016 m. rugsėjo 16 d. jam į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino vaikinas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pirkti automobilį Opel Corsa, lyg 1998 m., už 250 Eur. Jį šis pasiūlymas sudomino ir sutarė netrukus susitikti prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Vaikinas priėjo prie automobilio ir parodė, kur stovi jo parduodamas Opel Corsa. Vaikinas buvo maždaug 16-17 metų amžiaus, jam sakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, maždaug 180 cm ūgio, lieknas, lyg šviesesnių rusvų plaukų, kurie sušukuoti į šukuoseną, kurios tiksliai nepamena, turėjo kuprinę, lyg dėvėjo džinsus, sportbačius. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo dar vienas vaikinas, kuris išlipo iš automobilio. Vaikinas jam sakė, kad parduodamą automobilį nupirko prieš kelias dienas, lyg Stoties ar Naujininkų mikrorajone. Automobiliu važinėjosi, tačiau, kadangi vos nesustabdė policijos pareigūnai, nusprendė automobilį parduoti. Jis automobilį apžiūrėjo, vaikinas pateikė automobilio registracijos dokumentą, techninės apžiūros kortelę, buvo užvedimo raktelis su pulteliu, tačiau, kiek vienetų, nepamena. Jis matė, kad registracijos liudijime yra nurodyta, kad automobilio savininkė yra moteris, tačiau vaikinas pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad moteris parduoda D. M.. Vaikinas jam sakė, kad D. M. yra jo draugas. Jis vaikinui pasakė, kad tegul atvažiuoja D.. Vaikinas skambino D., tačiau D. nekėlė ragelio. Už automobilį jis pasiūlė vaikinui 100 Eur. Automobilį nupirko už 100 Eur. Šį automobilį sugalvojo pasiūlyti nupirkti savo pažįstamui T. M.. Automobilį pardavinėjantys vaikinai įtarimų nesukėlė, kad automobilis yra vogtas, neįtarė (b. l. 37–38).

Liudytojas T. M. parodė, kad jis retkarčiais perka ir parduoda automobilius. Jam paskambino pažįstamas R. V. ir pasiūlė pirkti automobilį Opel Corsa už 220 Eur. Jį šis automobilis sudomino. Susitikęs su R. V., automobilį apžiūrėjo, tiko, todėl nupirko. Su R. V. jokios pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, kadangi jis neplanavo automobilio pasilikti sau. R. V. jam padavė vieną automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilio savininkė, nurodyta registracijos liudijime, parduoda automobilį D. M., taip pat 2 vnt. automobilio Opel Corsa pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose buvo užpildyta tik pardavėjo grafa. Kitą dieną jis įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį į interneto portalą ir maždaug po savaitės jis automobilį pardavė pagal skelbimą pasiskambinusiai moteriai. Automobilį pardavė už 300 Eur. R. V. klausė, iš ko jis pirko šį automobilį, jam R. V. sakė, kad pirko šį automobilį iš „vaikų“, kaip jis suprato – jaunuolių (b. l. 34–35).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. automobilių pardavimo portale rado skelbimą apie parduodamą automobilį Opel Corsa. Ji paskambino automobilio pardavėjui ir susitarė susitikti apžiūrėti automobilį. Pardavėjas pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo užpildyta pardavėjo grafa, ji pati užpildė automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo grafą. Taip pat pardavėjas parodė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad vyriškis nuperka automobilį iš moters. Taip pat pardavėjas pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę, visuose dokumentuose sutapo valstybiniai numeriai su prie automobilio pritvirtintais. Visus dokumentus, vieną automobilio užvedimo raktelį su pakabuku pardavėjas atidavė jai. Ji sumokėjo pinigus ir nupirktu automobiliu išvažiavo. 2016 m. spalio 1 d. atvyko į VĮ „Regitra“ Vilniuje, Lentvario g. 7, įregistruoti automobilį savo vardu. Kai automobilis buvo patikros aikštelėje, jai pasakė, kad automobilis yra ieškomas. Ji neįtarė, kad automobilis gali būti pagrobtas (b. l. 73–74).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2016 m. rugsėjo 19 d. 19.58 val. užregistruotas įvykis, jog nakties laikotarpiu iš kiemo, iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas pranešėjo automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo pirkimo–pardavimo sutartis, techninis pasas ir techninės apžiūros lapas. Giminaičiai paimti negalėjo (b. l. 13).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , paieška paskelbta 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 15).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad pranešimas apie automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš savininkės J. B. gautas 2016 m. rugsėjo 17 d., naujas savininkas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. D. M. (b. l. 14).

Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. matyti, kad D. M. iš J. B. nupirko automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad D. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, jis tai patvirtino parašu (b. l. 12).

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad D. M. pareiškė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. 18.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. 07.20 val. Vilniuje, Justiniškių g. 27, buvo pagrobtas automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Iš D. M. pareiškimo matyti, kad dėl automobilio pagrobimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44595-16 ir jis pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant pareiškėjui D. M. buvo apžiūrėta vieta Vilniuje, Justiniškių g.27, kurią nurodė pareiškėjas, kad čia stovėjo iki vagystės automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20).

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos D. M. išaiškintos, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, jis tai patvirtino parašu (b. l. 21).

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 20.55 val. iki 21.20 val. užfiksuota, kad D. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. jis www.autogidas.lt portale rado skelbimą apie parduodamą automobilį Opel Corsa. Tą pačią dieną jis automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko. Pasirašė su automobilio pardavėju pirkimo-pardavimo sutartį, gavo automobilio registracijos dokumentus ir vieną užvedimo raktelį. Automobilį atvarė į kiemą Vilniuje, Justiniškių g. 27, automobilį pastatė D. D. B., kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį paliko tvarkingai užrakintą. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, registracijos dokumentai buvo palikti automobilyje. 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 07.20 val.. išėjęs į kiemą jis pastebėjo, kad automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogtas, dėl ko jam padaryta 250 Eur žala. Prie pareiškimo pateikė vieną automobilio raktą (b. l. 22).

Iš ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad ieškomas automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš 2017 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vokas, kuriame yra D. M. pateiktas automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis (b. l. 24–27).

Iš 2016 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas N. P. pateikė 3 A4 formos lapus, kuriuose užfiksuotas susirašinėjimas su D. M., kuriuos jam persiuntė V. S. (b. l. 52–58).

Iš 2016 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86–90).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui, atvykusiam pagal jo skambutį dėl automobilio vagystės, melagingai pranešė apie automobilio Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, nors žinojo, kad automobilis tik registruotas jo vardu ir nepavogtas, o juo naudojasi tikrasis automobilio savininkas ir pasirašė pareigūno surašytą protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 151–153).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 143), baustas administracine tvarka (b. l. 145–148), nedirbantis (b. l. 149). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 6 MGL dydžio (225,96 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 140–141) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti galutinę bausmę – 4 MGL dydžio, t. y. 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties ir 64 ct), baudą.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.