Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-122-175/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
AN2-122-175/2018
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00182-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Pažeidėjas
I. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-122-175/2018Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00182-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties I. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. spalio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta 10 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 18 d., 18.20 val., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį Peugeot, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kuriai pradėjus stabdyti, pradėjo ją lenkti neįsitikinęs, kad paskui jį važiuojantis automobilis nepradėjo lenkti, sudarė lenkiančiai transporto priemonei kliūtį, kurios vairuotojas dėl staigaus ir nesaugaus manevro lenkimo metu neturėjo galimybės išvengti ir transporto priemonės susidūrė, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 136.1 punktų reikalavimus.Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. S. skundą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad faktinės įvykio aplinkybės yra aiškios, I. S. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, jo kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde I. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo nutartį, kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2017 m. spalio 25 d. nutarimą. Skunde pažymima, kad teisme nebuvo nustatinėjamas priekyje automobilio Peugeot važiavęs automobilis, jo greitis ir stabdymo faktas. Nei liudytojas P. J., nei liudytojas V. K. nepatvirtino, kad automobilis Peugeot buvo staigiai stabdomas. Taip pat šie liudytojai nepatvirtino matę automobilio Peugeot raudonos spalvos stabdymo žibintus. Skunde I. S. pažymi, kad nuo pirmos apklausos tvirtino važiavęs 90 km/h greičiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę du automobiliai, važiuojantys vienas kitam iš paskos tuo pačiu greičiu, susidurti negali. Teismo posėdyje automobilio BMW vairuotojas P. J. paaiškino, kad lenkimo metu jo vairuojamo automobilio greitis buvo 110 km/h, t. y. jis 20 kilometrų viršijo leistiną greitį toje kelio atkarpoje, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo, nors apelianto atstovas šią aplinkybę akcentavo baigiamojoje kalboje ir prašė ją įvertinti. Teismas, neįvertindamas tokios svarbios aplinkybės, kaip žymus greičio viršijimas, nepasisakė dėl visų baigiamosios kalbos argumentų, dėl to teismo nutartis laikytina nemotyvuota. Teismas pasisakė, kad nėra nustatyta aplinkybė, kad BMW automobilio vairuotojas lenkė pažeisdamas KET. Toks teismo pasisakymas, kai nepasisakoma dėl vienos šalies argumentų, tačiau pabrėžiami kitos šalies argumentai, laikytinas rungtyniškumo principo pažeidimu. Teisme taip pat nebuvo nustatinėjama, ar automobilio BMW vairuotojas rodė posūkio signalą, tačiau buvo nustatyta, kad minėtas automobilis viršijo greitį. Institucijos atsiliepime prašoma Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. I. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl visų skunde ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išsakytų argumentų, pažeidė rungtyniškumo principą. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, kuriais jis grindžia nesutikimą su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįsti.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios normos turinio seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju paminėtų reikalavimų nagrinėjant I. S. skundą pirmosios instancijos teisme buvo laikomasi, administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, dėl I. S. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pasisakyta išsamiai ir argumentuotai.Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta, byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad būtent I. S. padaryti KET pažeidimai lėmė tai, kad BMW vairuotojas P. J. nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į jam staigią kliūtį sudariusį apelianto vairuojamą automobilį Peugeot, t. y. I. S. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo abejonių nekelia. Liudytojų P. J. ir P. K. parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Minėti liudytojai kategoriškai patvirtino, kad automobiliui BMW, kurį vairavo P. J., lenkiant priešais važiuojančias dvi transporto priemones (pilnai išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir priartėjus prie lenkiamų transporto priemonių), automobilis Peugeot staiga suko (metėsi) į priešpriešinio eismo juostą, kelio danga buvo šlapia, dėl šių veiksnių BMW vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nors ir bandė stabdyti. Liudytojai taip pat nurodė, kad Peugeot automobilis į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavęs pilnai. Aplinkybę, kad BMW automobilio vairuotojo manevras buvo staigus, patvirtina ir kontakto tarp automobilių sąlygoti apgadinimai, jų lokalizacija: automobilis BMW priekine kaire puse atsitrenkė į automobilio Peugeot galinę kairę pusę. Tokia apgadinimų lokalizacija rodo, kad judėjimo krypties atžvilgiu automobilio Peugeot pozicija buvo nenatūrali (neįprasta) ir tuo pačiu patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad automobilis Peugeot buvo staigiai stabdomas ir į priešpriešinio eismo juostą staigiai įvažiavo slysdamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, vienu atveju teigė, kad susidūrimas įvyko jam pilnai išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kitu atveju – kad tik minimaliai išlindus. Taip pat skyrėsi ir I. S. paaiškinimai dėl jo veiksmų priekyje važiavusiam automobiliui pradėjus stabdyti. Iš pradžių I. S. teigė, kad priekyje važiavęs automobilis stabdė staiga, jis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę ir automobilį lenkė. Vėliau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad priekyje važiavusiam automobiliui pradėjus stabdyti, jis taip pat stabdė ir kartu pradėjo lenkti. Duodamas paaiškinimus apylinkės teisme I. S. nurodė, kad dėl priekyje važiavusio automobilio manevrų grėsmės į jį atsitrenkti nebuvo, staigaus artėjimo prie minėto automobilio jis nejautė. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas, taip pat tai, kad kiti byloje surinkti įrodymai yra neprieštaringi, sudaro pagrindą jo paaiškinimus vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad I. S. padaryti KET pažeidimai – saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio nesilaikymas, prieš pradedant lenkimą neįsitikinimas, ar nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti – buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios automobilio BMW vairuotojas nesuspėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį Peugeot. Apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad BMW vairuotojas lenkimą atliko pažeisdamas KET ir būtent jo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Skunde itin akcentuojamas automobilio BMW automobilio greitis lenkimo metu nagrinėjamoje situacijoje nelaikytinas faktoriumi, tiesiogiai sąlygojusiu eismo įvykį, kadangi BMW automobilio vairuotojas prieš I. S. išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, jau vykdė lenkimo manevrą (buvo lenkime priešpriešinėje eismo juostoje) ir šiuo atveju ne BMW automobilio greitis, o KET 136.1 punkte numatytos pareigos nevykdymas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios susidūrė abu automobiliai.Atsakant į apeliacinio skundo teiginius dėl rungtyniškumo principo pažeidimo pažymima, kad vien tai, jog skundžiamoje nutartyje įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos siūlo vertinti apeliantas, nereiškia, kad teismas buvo neobjektyvus ar pažeidė rungtyniškumo principą. I. S. skundas apylinkės teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, posėdžiuose I. S., taip pat ir jo atstovas, dalyvavo, teisė duoti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti naujus įrodymus suvaržyta nebuvo. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašyti visi betarpiškai ištirti įrodymai, kurie įvertinti laikantis ANK reikalavimų, pateikti išsamūs I. S. skundo atmetimo argumentai. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad minėto principo nagrinėjant I. S. skundą nebuvo laikomasi, pagrindo nėra. Iš skundo turinio matyti, kad šio principo tariamą pažeidimą apeliantas sieja išimtinai tik su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įrodymų vertinimo klaidų nenustatyta.Apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje I. S. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai, Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tinkamai, dėl visų esminių I. S. skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją panaikinti, kaip to skunde prašo I. S., pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys