Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), moksleivio, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2015 m. sausio 5 d. 9.21 val. J. Tumo–Vaižganto g. 8, Mažeikių m. vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, todėl automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį, apgadino abu automobilius bei eismo įvykio vietoje nepasiliko ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku važiavo į mokyklą, buvo slidus kelias, todėl atsitrenkė į kitą transporto priemonę, labai išsigando, supanikavo ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

Motyvuojamoji dalis

M. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2015 m. sausio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-23874713-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; E. L. rašytiniu paaiškinimu; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; eismo įvykio vietos schema; foto lentele, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Iš foto lentelių matyti, kad apgadinimai padaryti kitam automobiliui yra akivaizdūs. Taigi, M. S., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui po eismo įvykio vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl teismas konstatuoja, kad M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. asmenybę – anksčiau nebaustas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. S. už padarytus pažeidimus skirtinos nuobaudos, kurių dydis mažintinas nuo straipsnių sankcijose numatyto vidurkio iki minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 30² straipsniai).

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Atsižvelgiant į tai, jog M. S. yra moksleivis, nedirba, savarankiškų pajamų neturi, į paskirtos baudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas (ATPK 313 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

M. S. paskirtos 868 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 12 d., įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 72,33 Eur (septyniasdešimt du eurus 33 euro ct), paskutinį mėnesį – 72,37 Eur (septyniasdešimt du eurus 37 euro ct).

Išaiškinti M. S., jog baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, baudos mėnesio įmokų mokėjimo kvitus pateikiant Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nustatytu laiku (iki 2016 m. sausio 12 d.) nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip du šimtai trisdešimt vienas euras, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.