- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2071-1051/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00452-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo mamos Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. Z. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. Z. paveldimo turto priėmimą valdyti. Taip pat nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 33-35).
3. Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau pareiškėjas prie pareiškimo yra pridėjęs suinteresuoto asmens S. J. rašytinį pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad su pateiktu G. L. pareiškimu sutinka ir pareiškia, jog neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Papildomai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. J. senelė Z. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. J. motina E. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., kuri buvo vienintelė Z. Z. dukra (b. l. 7, 8, 9, 10, 11, 20). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Z. Z. (duomenys neskelbtini) d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o kita ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė E. L. (b. l. 21). Iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namų knygos kopijos matyti, jog tiek Z. Z., tiek E. L. gyveno ir buvo registruotos minėtame bute (b. l. 22-23, 24-25).
5. Byloje nustatyta, kad Z. Z. (pareiškėjo močiutė) mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. L. po savo motinos Z. Z. mirties nuo (duomenys neskelbtini) d. priėmė jos turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, nagrinėtinas, vadovaujantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
6. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl Z. Z. (pareiškėjo močiutės), mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo motina E. L. po savo motinos Z. Z. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) d., iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. bute liko gyventi, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, neišskirdama atskirų buto dalių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. L., būdama bendraturte, paveldėta buto dalimi naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis su įmonėmis, tiekiančios butui šilumos energiją, gamtines dujas ir t.t.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad toks po Z. Z. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
8. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. L. po motinos mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusiosios motinos Z. Z. palikimą, nes perėmė visus palikėjos turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdamas gyventi tame pačiame bute, todėl nagrinėtinu atveju, darytina išvada, jog palikimą E. L. priėmė, pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.
9. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad E. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo motinos Z. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė visą po motinos mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
10. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog E. L. po motinos Z. Z. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo motinos Z. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.