Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. S. 2018 m. sausio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, D. S., gimusiam 1990 m. birželio 21 d., laikotarpiu 2017 m. liepos 13 d. nuo 8.00 val. iki 18.00 val.; 2017 m. liepos 1 d. nuo 8.00 val. iki 18.00 val.; 2017 m. liepos 15 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. bendrovėje leido dirbti mokiniu-pardavėju-konsultantu, su juo ne vėliau kaip dieną prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiu būdu A. K. leido D. S. dirbti bendrovėje mokiniu-pardavėju-konsultantu laikotarpiu 2017 m. liepos 13 d. nuo 8.00 val. iki 18.00 val.; 2017 m. liepos 1 d. nuo 8.00 val. iki 18.00 val.; 2017 m. liepos 15 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val., atlikti Bendrovės naudai atlygintinas darbino funkcijas, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, laiku nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą.

Be to, A. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, atliekamo patikrinimo metu, reikalaudamas, kad įmonės darbuotojai VDI pareigūnui neteiktų paaiškinimų žodžiu ir raštu kliudė jam, t. y. įstatymo įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jam pavestas pareigas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. su padarytu nusižengimu nesutiko. 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima mažmenine prekyba, dirba pagal „Senukai“ frančizę, UAB (duomenys neskelbtini) tvarka tokia, kokią yra nustatę UAB „Senukai“. Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2017 m. liepos 13 d., savaitės diena – ketvirtadienis, į UAB (duomenys neskelbtini) atėjo darbintis vaikinas. Tuo laiku jo įmonėje nebuvo, jis buvo kitoje jo vadovaujamoje įmonėje, todėl D. K. paprašė jo parašyti prašymą priimti į darbą ir jam buvo pasakyta ateiti kitą dieną. Negali pasakyti, ar buvo pasakytas tikslus laikas ateiti įsidarbinti. Penktadienį po pietų atėjusiam D. S. papasakojo apie darbo pobūdį, sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio, parodė materialiosios atsakomybės sutartį. Su D. S. buvo pasirašyta darbo sutartis, kurią pasirašė jis ir D. S., vieną sutarties egzempliorių atidavė darbuotojui. Buhalterei elektroniniu paštu nusiuntė darbuotojo duomenis, pasakė, kad jį įdarbintų nuo pirmadienio. Buhalterė VSDFV perdavė darbuotojo duomenis, o sekmadienį jam D. K. paskambinusi pranešė, kad darbuotojas neateis į darbą. Pagalvojo, kad jaunas asmuo galutinai neapsisprendęs ir pirmadienį ateis į darbą, tačiau į darbą D. S. neatvyko. Paskambinęs buhalterei liepė tikslinti VDSDFV duomenis. Paaiškino, kad D. S. matęs vieną kartą – penktadienį, daugiau D. S. į jį nesikreipė ir jo pinigų neprašė. Nurodė, kad kaip vadovas, dirbančio D. S. nematęs, jis tik atėjęs įsidarbinti vaikščiojo po parduotuvę. Parduotuvės pardavėjas yra materialiai atsakingas, todėl D. S. prie kasos prisijungus R. Č. kodu dirbti negalėtų.

2017 m. liepos 21 d. į įmonę atvyko darbo inspektorius, kuris neprisistatė iš kur atvyko, kad tai darbo inspekcijos atstovas suprato iš konteksto, kai parodęs vaikino nuotrauką atstovas paklausė, ar tas asmuo buvo atvykęs darbintis. Pasakęs, kad vaikinas įmonėje darbinosi, bet neatvyko į darbą, kitus klausimus paprašė jam pateikti raštu, nes tą dieną turėjo išvykti, kai bendravo su inspektoriumi, iki lėktuvo išskridimo buvo likę 3,5 valandos. Atstovui paklausus, ar parduotuvėje filmuojama, pasakė, kad filmuota medžiaga neišsisaugojo, nes buvo prasta filmavimo įranga, neišsaugomas įrašas darytas daugiau nei prieš dvi paras. Darbuotojos R. Č. neleido apklausti, jai parašyti paaiškinimo, nes buvo vienintelė kasininkė parduotuvėje ir reikėtų uždaryti parduotuvę. Neatsisakė bendrauti su pareigūnu, pasiūlė kitą bendravimo būdą – bendrauti raštu.

Paaiškino, kad tuo laikotarpiu parduotuvėje dirbo trys darbuotojai, reikėjo ketvirto darbuotojo. Kiek pamena, Darbo biržoje buvo skelbiama, kad reikalingas kasininkas-konsultantas, bet įmonei reikėjo kasininko. Tuo metu parduotuvėje dirbo kasininkė R. Č., kasininkas G. A., pavaduotoja D. K., kuri taip pat dirba ir prie kasos.

Nurodė, kad jam nežinoma, kad 2017 m. liepos 13 d. ar 2017 m. liepos 14 d. D. S. būtų dirbęs parduotuvėje, kadangi darbas susijęs su pinigas, įsitikinęs, kad jam nebuvo leidžiama prie kasos ir pinigų ar prie kitų prekių, 2017 m. liepos 13 d. jis negalėtų konsultuoti pirkėjų. Be to, UAB „Senukai“ yra slaptas pirkėjas, kuris vertina pardavėjo darbo kokybę, todėl pardavėjas privalo būti su specialia UAB „Senukai“ apranga, ant aprangos prisegtas darbuotojo pažymėjimas su vardu, pavarde, pareigomis ir tik tada pardavėjas gali konsultuoti ir aptarnauti pirkėją.

Paaiškindamas dėl prekių ženklinimo nurodė, kad prekės kode yra iš daugiau skaitmenų, BAR kodas – 13 skaičių, kasos čekyje būna mažiau skaitmenų, kadangi kasos aparatas dviem skaičiais apdoroja mažiau duomenų, todėl kvite nesimato paskutinių skaitmenų. Kasos čekyje trumpojo prekės kodo nesimato, jis matosi tik programose ir sąskaitose-faktūrose. FNTT pateiktame čekyje ir jų įmonės čekyje, paskutiniai BAR kodo skaičiai nesutinka su prekių. Visų prekių paskutiniai skaičiai neatitinka, pagrindas yra brūkšninis kodas. Brūkšniniai kodai yra tik ant prekių.

Paaiškindamas dėl darbuotojų aprangos ir bendrovėje nusistovėjusios tvarkos priimant naują darbuotoją nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai privalo dėvėti UAB „Senukai“ uniformą. Teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuota darbuotoja dėvėjo jai priklausančią liemenę, nes ji tuo metu laukėsi ir buvo šalta. Šiuo metu darbuotoja nedirba. Įmonėje priimta dirbti nauja darbuotoja, dirba dvi savaitės ir tik dirbant antrą savaitę jai leista dirbti su kasa. Pagal nusistovėjusią tvarką naujas darbuotojas į darbą priimamas su juo aptarus darbo sąlygas, tada jis parašo prašymą priimti į darbą. Tuomet pranešama buhalterei, nusiunčiami naujo darbuotojo duomenys ir su darbuotoju pasirašoma darbo sutartis ir materialios atsakomybės sutartis. Pradžioje darbuotojas apie savaitę laiko susipažįsta kur yra prekės, kaip jos atrodo. Atėjęs naujas darbuotojas prie kasos nedirba.

Byloje pateiktais duomenimis, kad darbuotoja R. Č. savo prisijungimo kodu buvo prisijungusi prie parduotuvės dviejų kasos aparatų, nes taip patogiau dirbti su klientas, D. K. tuo metu parduotuvėje buvo. Salėje visada turi būti du darbuotojai, o jis, kaip vadovas, atvažiuoja į darbo pabaigą. Jis prie kasos niekada nedirba.

Institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą VDI atstovas 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. liepos 18 d. gavo D. S. skundą dėl nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo tris dienas ir su juo nebuvo atsiskaityta. 2017 m. liepos 20 d. gavus pavedimą nuvyko apklausti D. S., nes jo pateiktas skundas buvo neišsamus. Apklausiamas D. S. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kokius darbus atliko, nurodė liudytojus. Bendraujant su nurodytais liudytojais jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, apklausė du liudytojus, kurie iš jo darytų nuotraukų atpažino D. S. ir kad šis asmuo juos aptarnavo parduotuvėje. Nurodė, kad darbo sutarties, sudarytos su D. S. nematė, matė tik prašymą dėl priėmimo į darbą, kurį parodė D. K.. Iš įmonės nebuvo paimti jokie dokumentai, nes buvo netikslinga, pagrindas yra VSDFV duomenys. Be to, jeigu būtų pateikta darbo sutartis, būtų ją nufotografavęs. O iš filmuotos medžiagos matyti, kad ne įmonės direktorius padavė vieną dokumentą. Nuvykę paprašė dokumentų, susijusių su konkrečiu asmeniu. Tyrimui paprašius pas A. K. reikalingų dokumentų, šis nurodė kreiptis į D. K.. Nuvykus į parduotuvę nebuvo minima apie parduotuvės uždarymą, su policijos pareigūnais laukė, kada galės apklausti darbuotojus ir gauti reikiamus duomenis. Pardavėjai R. Č. trumpai davus žodinius paaiškinimus, direktorius uždraudė duoti paaiškinimus raštu. Tuo metu salėje buvo ne tik R. Č., bet ir D. K.. R. Č. išreiškė valią duoti paaiškinimus raštu, bet vėliau ji pakluso direktoriui ir jo prašymui raštu neduoti paaiškinimų. Atliekant patikrinimą filmavimo galimybė reglamentuota VDI reglamente. Konkrečiu atveju pradėjo filmuoti pamačius, kad vyksta konfliktas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl filmavimo neperspėjo.

Paaiškino, kad VDI registruojami visi gaunami skundai, o vadovas priima sprendimą, ar juos tikrinti. Konkrečiu atveju patikrinus VSDFV duomenis, nerado, kad D. S. būtų dirbęs, todėl vyko tikrinti įmonės. Vadovo pavedime nurodoma, kad vienas darbo inspektorius negali atlikti patikrinimo dėl antikorupcinių dalykų, įmonės patikrinime turi dalyvauti du policijos pareigūnai.

Liudytoja R. Č. apklausta teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėja-konsultante, A. K. yra jos direktorius. Paaiškino, kad tiksliai datos neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis. Šią savaitės dieną būna prekių vežimas. Atvežus prekes jie turi atrakinti automobilį, nuimti plombą, nufotografuoti prekes, kad nepriimtų nekokybiškų prekių. Todėl kitos aplinkybės, nesusijusios su prekių priėmimu, jai buvo nesvarbios. Tą dieną parduotuvėje dirbo trise, salėje dirbo D. K., o ji su G. – prie prekių iškrovimo. Praeidama gal ir matė D. S., gal būt ir buvo tą dieną atėjęs, bet kokiu tikslu, pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu liudytojai parodžius D. S. nuotrauką, pastaroji paaiškino, kad šis asmuo jai matytas, galbūt jį yra mačiusi kaip pirkėją atėjusį į parduotuvę, kokioje parduotuvės vietoje jį matė, pasakyti negalėjo. Paaiškino, kad D. S. parduotuvėje nedirbo. Nurodė, jog naujo darbuotojo apmokymas užtrunka, per vieną dieną visko įsisavinti neįmanomo. Atėjus naujam darbuotojui parduotuvėje atliekama inventorizacija, su prekėmis naujas darbuotojas susipažįsta inventorizacijos metu. Suskaičiavus prekes su nauju darbuotoju pasirašoma materialiosios atsakomybės sutartis. Pradžioje naujas darbuotojas dirba kaip mokinys, nes jam negalima dirbti su pinigais, mokinys tik viską stebi. Kiek laiko naujas darbuotojas būna mokiniu, negali pasakyti. Paaiškino, kad Bar kodus pažinti sudėtinga, nes pagrindinis tiekėjas UAB „Senukai“, yra ir kiti tiekėjai, kurių prekės įvedamos kitaip, pagal atitinkamus skaičius, todėl reikia atskirti, kad vedamas atitinkamas skaičius. Tai naujam žmogui sudėtinga suprati, tam reikia laiko. Paaiškindama apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nusistovėjusią tvarką priimant naują darbuotoją, nurodė, kad darbo sutartis su ja buvo pasirašyta iš karto. Ji pati apie darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ sužinojo iš pažįstamos, atėjus į įstaigą paliko kontaktus, kitą dieną buvo pokalbis su D. K., kuri iškvietė A. K.. Ji parašė prašymą priimti į darbą ir pasirašė darbo sutartį. Kitą dieną buvo inventorizacija. Materialinės atsakomybės sutartį pasirašė po inventorizacijos. Paaiškino, kad kiekvienas darbuotojas turi asmeninius prisijungimo vardus, kurių niekas nežino. Prekę į kasą įmušus savo prisijungimo vardu, tenka visa atsakomybė. Yra žodžiu sutarę, kokia kasa koks darbuotojas tą dieną dirbs. Įvedant naują prekę kartoti slaptažodžio nereikia. Salėje paprastą dieną po pietų dirba du darbuotojai, išeinant pietauti iš kasos pasiima pinigus.

Liudytoja D. K. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotoja. Nuo 2017 m. birželio mėnesio įmonė ieškojo naujo darbuotojo, apie darbuotojo paiešką skelbė darbo biržos portale ir parduotuvėje ant durų buvo pakabintas skelbimas. D. S. į parduotuvę atvyko kai joje buvo priimamos prekės. Tuo metu ji buvo salėje, kiti darbuotojai krovė prekes. D. S. davė popieriaus lapą, kad parašytų prašymą priimti į darbą. Kadangi įmonės direktoriaus tuo metu darbe nebuvo, D. S. pasakė dėl darbo teirautis kitą dieną, bet jos žiniomis jos duotu telefono numeriu, direktoriui D. S. neskambino. Kalbantis su D. S. jam pasakė, kad įmonėje nebus didelis darbo užmokestis, nes bus įdarbintas mokiniu. D. S. numatytą dieną penktadienį atėjo kiek anksčiau, pasivaikščiojo po parduotuvės salę ir sulaukė direktoriaus, kuris atėjo po 10-15 min. Kol vaikščiojo, D. S. neliepė jiems padėti. Vėliau atėjusi ji rado pasirašytas darbo sutartis, vieną iš jų išsinešė D. S., o kitą įsegė į segtuvą. D. S. planavo priimti dirbti nuo pirmadienio, buhalterei elektroniniu pranešimu nusiuntė jo duomenis. Gali būti, kad buhalterė jau buvo išėjusi iš darbo, todėl VSDFV duomenis pateikė pirmadienį, tą pačią dieną sužinojo, kad D. S. nedirbs. Apie tai ji sužinojusi šeštadienį 9.30 val. atvažiavusi į darbą, kur kieme automobilyje buvo D. S., jis sakė, kad nedirbs, nes užsirašė į tolimųjų reisų vairuotojų kursus. Paaiškino, kad A. K. netrukdė atlikti inspektoriui tyrimo, ji pati inspektoriui atidavė visus dokumentus – D. S. prašymą priimti į darbą ir darbo sutarties popierinį variantą. Nurodė, kad parduotuvėje dirbant dėvi specialias liemenes, prisisegę korteles su vardu ir pavarde. Naujai priimtas darbuotojas neturi slaptažodžio prisijungti prie kasos nepasirašius materialinės atsakomybės sutarties.

Liudytojas Ž. V. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. pažįsta kaip buvęs Jiezno gyventojas. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, tai galėjo būti 2017 m. liepos mėnesį, savaitės dienos nepamena, apie 10.00 val. UAB “(duomenys neskelbtini) ” pirko pompą kanalizacijai, už prekę sumokėjo kasoje. Patvirtino, kad pinigus sumokėjo asmeniui, kurį atpažino parodžius nuotrauką – D. S.. Šis asmuo jį aptarnavo, paėmė pinigus, išmušė kasos čekį. Jam nekilo jokių abejonių, kad D. S. yra UAB “(duomenys neskelbtini) ” darbuotojas. Nepastebėjo, ar tuo metu D. S. buvo vienas, dėl grąžos atidavimo aplinkybių nepamena. D. S. pažįstamas iš matymo, bet jų jokie ryšiai nesieja, pas jį D. S. nebuvo atvykęs.

Liudytojas D. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2017 m. liepos 11 ar 12 diena, antroje savaitės pusėje, galėjo būti ketvirtadienis, jis pradėjo dirbti parduotuvėje, esančioje Vytauto g., Jiezne. Ant parduotuvės sienos uždėtas logotipas „Senukai“. Radęs darbo skelbimą internete paskambino nurodytu telefono numeriu, kiek pamena atsiliepė D. K., kuri liepė atvykti į įmonę pokalbiui. Tą pačią dieną apie 16.00-17.00 val. nuvyko į parduotuvę, jam pasakė, kad į darbą priima nuo kitos dienos. Pokalbis vyko su D. K. kabinete, suprato, kad ji priima į darbą. D. K. paaiškino darbo pobūdį, kaip ir ką reikės dirbti atliekant darbo funkcijas, kad reikia būti mandagiam su klientas, siūlyti prekes, iškrauti iš fūrų prekes, kad salėje reikės išdėlioti prekes, stovėti prie kasos, taip pat parodė salę, sandėlį. Sakė, kad pradžioje pirmą mėnesį mokės minimalų darbo užmokestį, vėliau jis kils, dėl bandomo laikotarpio nebuvo sutarta. Po pokalbio į darbą jis turėjo ateiti kitą dieną 8.00 val. Pradėjus dirbti specialios aprangos jam nedavė, dirbo apsirengęs savo rūbais, kiti darbuotojai turėjo liemenes su užrašu „Senukai“, o G. specialų kombinezoną. Antrą darbo dieną jį mokė dirbti su kasos aparatu, bet nieko neleido daryti pačiam. Parduotuvėje dirbo tris ar keturias dienas. Dieną, kai pasakė, kad išeina iš darbo, dirbo puse dienos. Paaiškino, kad prašymą priimti į darbą parašė tą pačią dieną, kai vyko pokalbis, daugiau nieko jam nedavė pasirašyti, visas dirbtas dienas klausdavo apie darbo sutarties pasirašymą, klausdavo pas A. K. ir D. K., tačiau vis būdavo randama kokių nors priežasčių. Nesulaukęs, kad su juo bus pasirašyta darbo sutartis, dėl to išėjo iš darbo. Jeigu būtų sudaryta darbo sutartis, būtų dirbęs, tolimųjų reisų vairuotoju dirbti negalėtų dėl amžiaus. Patvirtino, kad parduotuvėje dirbo, kiti darbuotojai jam rodė kokius darbus reikia atlikti, pirmą ar antrą darbo dieną padėjo iš fūros iškrauti prekes, jas rūšiuoti ir dėti į lentynas, tą pačią dieną likus kelioms valandoms iki darbo pabaigos, ant prekių klijavo kainas. Prie kompiuterio buvo su R. Č., kuri sakė kainas, o jis nustatydavo kodus ir ant prekės užklijuodavo lipduką. Kitą dieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasininkui konsultantui, kurio vardas G., buvo laisvadienis, tą dieną dirbo dviese su R. Č., kuri jam liepė dirbti prie vienos kasos, o pati dirbo prie kitos kasos. Jam R. parodė kaip ką spausti - kad kasos stalčius atsidarytų reikia spausti klaviatūros mygtuką „tarpas“ (angl. space), rankiniu būdu reikia suvesti brūkšninį kodą depozitinėms prekėms ir toms kurios „nenusiskanuoja“. Prie kasos aparato buvo prisijungęs R. Č. vardu, ji pati savo slaptažodžiu atidarė kasą ir paliko kasą naudotis. Su kasa atlikdavo visas operacijas - įdėdavo pinigus, atiduodavo grąžą ir kasą uždarydavo, kasos balanso, tarpinių ataskaitų neaiškino. Kasos aparatas atsidarydavo nuskanavus prekę ir paspaudus mygtuką „mokėti“. Jo vardu slaptažodžio jam nesuteikė. Kiek per dieną aptarnavo klientų, negali pasakyti. Pasakius, kad išeina iš darbo, nurodė banko sąskaitos duomenis. Po trijų dienų nesulaukus darbo užmokesčio, paskambino į parduotuvę, o D. K. pasakė, kad pas juos jis nedirba. Nurodė, kad D. U. pažįsta iš matymo, su ja jokie ryšiai nesieja. D. U. parduotuvėje yra pardavęs tris rulonus tapetų, dažų ir impregnantus. Kitą pirkėją Ž. V., kuris jam buvo matytas iš matymo, jo pavardę išsiaiškino tėvų pagalba, kuriam pardavė pompą kanalizacijai.

Liudytoja D. U. parodė, kad D. S. yra brolio sūnus, tačiau artimų ryšių jie nepalaiko. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 34, Jiezne, 2017 m. liepos 15 d. pirkusi tris rulonus tapetų ir dvi dėžutes medienos impregnanto „Pinotex“. Parduotuvės salėje ir prie kasos ją aptarnavo D. S., kitoje parduotuvės kasoje dirbo mergina, kuri aptarnavo kitą klientą. Už prekes padavusi 20,00 Eur, D. S. atidavė 4,00 Eur grąžą. Atėjus į parduotuvę, D. S. stovėjo parduotuvės salėje. Kad jis dirba šioje parduotuvėje, nežinojusi, o jo paklausus ką veikia, jis atsakė, kad dirba. Kadangi D. S. aptarnavo prie kasos, nekilo abejonių, kad jis parduotuvėje dirba. D. S. nebuvo su specialia apranga, kiti parduotuvės darbuotojai spec. drabužių taip pat nedėvėjo. Tą dieną įsiminė, nes tą dieną mirę tėvas ir pusbrolis.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas 304224536, generalinis direktorius A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrimo data 2016 m. balandžio 4 d. (tomas I., b.l. 16);

Teismo reikalavimu pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 2 d. 2017 m. liepos 13 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad darbo dienos pradžioje įdėta 100,00 Eur, pardavėjas A. G. (tomas I., b.l. 119-135);

Teismo reikalavimu pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 1 d. 2017 m. liepos 13 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad darbo dienos pradžioje įdėta 100,00 Eur, pardavėjas A. G. (tomas I., b.l. 136-163);

Teismo reikalavimu pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 1 d. 2017 m. liepos 14 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad darbo dienos pradžioje įdėta 100,00 Eur, pardavėjas R. Č.. Kvito Nr. 27243/41 pirkti durų lankstai (BAR kodas 200050617761), kaina 1,99 Eur (t. I., b.l. 164-198, 184);

Teismo reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 2 d. 2017 m. liepos 14 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad įdėta 100,00 Eur, pardavėjas R. Č. (tomas II., b.l. 2-19);

Teismo reikalavimu pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 2 d. 2017 m. liepos 15 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad darbo dienos pradžioje įdėta 100,00 Eur, pardavėjas R. Č. (t. II., b.l. 20-37);

Teismo reikalavimu pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 1 d. 2017 m. liepos 15 d. tarpinėje ataskaitoje atžyma, kad darbo dienos pradžioje įdėta 100,00 Eur, pardavėjas R. Č.. Kvito Nr. 27310/28 parduoti klijai Montaž (BAR kodas 474018270901), kaina 11,98 Eur, ir plastilinas Colo (BAR kodas 482403300005), kaina 3,90 Eur (t II., b.l. 38-83, 51.);

Prekes pirkęs asmuo D. U. pateikė įrodymus, jog pirko Pinotex Classic AE (BAR kodas 4740182709013) (t. II., b.l. 90);

Prekes pirkęs asmuo D. U. pateikė įrodymus, jog pirko Tapetus Gracia (BAR kodas 4824033000051) (t. II., b.l. 91);

Iš parduotuvėje parduodamos prekės informacijos matyti, kad prekė, kurios BAR kodas 000506177617 yra unitazų pompa (t. II., b.l. 93);

UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad 2017-07-13 bendrovėje dirbo R. Č., D. K., A. K., 2017-07-14 bendrovėje dirbo R. Č., 2017-07-15 bendrovėje dirbo G. A. (t. II., b.l. 111);

GS1 Lithuania pateiktoje informacijoje apie brūkšninį kodavimą ir prekių numeravimo GS1 sistemos standartus nurodyta, kad pagal pasaulinės GS1 organizacijos administruojamos sistemos nuostatas skirtingiems produktams/prekėms negali būti priskirtas/užregistruotas tas pats brūkšninis kodas. GS sistema remiasi unikalaus prekių identifikavimo pasauliniu mastu principu, kai vienas atitinkamas brūkšninis kodas duomenų bazėse susiejamas su vienos atitinkamos prekės apibrėžtais duomenimis. Patvirtina, kad GS1 sistemoje pagal brūkšninius kodus registruotos atitinkamos prekės 1. 04740182709013 PINOTEX, 2. 48240330000051 tapetai, 3. 0000506177617 unitazų pompa (t. II., b.l. 114-117, 121-124);

UAB „(duomenys neskelbtini) “ vidaus darbo taisyklėse, kurios pasirašytos direktoriaus A. K., aptartos pardavėjų, darbininkų-sandėlininkų pareigos, Vidau darbo taisyklių priėmimo data nenurodyta, atžymų, kad su taisyklėmis įsipažindinti darbuotojai, nėra (tomas I., b.l. 116);

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjo konsultanto pareiginėje instrukcijoje, kurią pasirašė susipažinęs asmuo R. Č., nenurodyta jos priėmimo data, R. Č. susipažinimo data, nepatvirtinta vadovo. Pagal šią instrukciją į šias pareigas skiria ir jį atleidžia įmonės direktorius, pardavėjas konsultantas pavaldus direktoriaus pavaduotojui (t. II., b.l. 137-139).

2015 m. gegužės 11 d. D. K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinio direktoriaus vardu pateikė prašymą priimti į darbą direktoriaus pavaduotojo pareigoms nuo gegužės 12 d. (t.II., b.l. 148);

2015 m. gegužės 12 d. D. K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinio direktoriaus vardu pateikė prašymą priimti į darbą kasininko pareigoms nuo gegužės 12 d. (t.II., b.l. 147);

UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotojo pareiginę instrukciją pasirašė D. K., suderinęs asmuo direktorius A. K., nenurodyta jos priėmimo data (t. II., b.l. 149-151).

Prekių pardavimo asmenims, finansuojantiems vartojimo kreditu, vartotojo instrukcijoje nurodyta darbo su kasos aparatu instrukcija (t.II., b.l.. 174-177).

FNTT 2018-03-30 duomenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 127, 142-144).

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01) numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 4¹³ straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl kurios taikymo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-805/2012).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti D. S. pardavėju-konsultantu-mokiniu 2017-07-13 8.00 – 18.00 val., 2017-07-14 8.00 – 18.00 val., 2017-07-15 8.00 – 12.00 val. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Liudytojų D. S., D. U. ir Ž. V. nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus rašytinius įrodymus apie tai, kad D. S. 2017-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini) “ generaliniam direktoriui pateikė prašymą priimti į pardavėjo-konsultanto-mokinio pareigas (t. 1, b. l. 14). Byloje pateikti vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimai visiškai atitiko D. S. nurodytus direktoriaus pavaduotojos D. K. apmokymus kaip elgtis parduotuvėje pardavėjui-konsultantui: papildyti vitrinas prekėmis iš atsargų, jas išpakuoti, išdėstyti; paruošti darbui kasos aparatus pagal jo darbo instrukciją; užtikrinti greitą ir kultūringą pirkėjų aptarnavimą; kadangi parduotuvė dirba be fiksuotos pietų pertraukos, tarpusavio susitarimu pasinaudoti pietų pertrauka; baigus darbo dieną, prekiavimo pajamas pateikti kasininkui pagal kasos ataskaitos parodymus (kasos aparato Z ataskaitą); ir kt.; (t. 1, b. l. 116). Teismo posėdžio metu D. S. patvirtino, kad pirmą ar antrą darbo dieną padėjo iš fūros iškrauti prekes, jas rūšiuoti ir dėti į lentynas, tą pačią dieną likus kelioms valandoms iki darbo pabaigos, ant prekių klijavo kainas. Kitą dieną dirbo dviese su R. Č., kuri jam liepė dirbti prie vienos kasos, o pati dirbo prie kitos kasos. Su kasa atlikdavo visas operacijas – įdėdavo pinigus, atiduodavo grąžą ir kasą uždarydavo, kasos balanso, tarpinių ataskaitų jam neaiškino. Kasos aparatas atsidarydavo nuskanavus prekę ir paspaudus mygtuką „mokėti“ (2018-03-16 teismo posėdžio garso įrašas).

Kaip aplinkybę, paneigiančią, kad D. S. dirbo parduotuvėje, įskaitant, kad galėjo atlikti veiksmus su kasos aparatu, teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. nurodė, kad asmuo pirmiausia turi būti apmokama dirbti su kasa, o paskui yra pasirašoma materialinės atsakomybės sutartis. Šios nurodytos aplinkybės atitinka, tai, kad su R. Č. darbo sutartis buvo sudaryta 2016-05-24, o R. Č. materialinės atsakomybės sutartis sudaryta nenurodant datos (t. 1, b. l. 52-53, 111-115). Tačiau šios liudytojos nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad yra galimybė mokinti dirbti ir atlikti veiksmus su kasos aparatu iki materialinės atsakomybės sutarties sudarymo.

Papildomai byloje pateikta kasos aparato instrukcija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė tvirtino, jog kasos aparato valdymas sudėtingas (t. 2, b. l. 174). 2018 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu D. S. nurodė, kad jam parodė Rita kaip ką spausti; kad kasos stalčius atsidarytų reikia spausti klaviatūros mygtuką „tarpas“ (angl. space), rankiniu būdu reikia suvesti brūkšninį kodą depozitinėms prekėms ir toms kurios „nenusiskanuoja“; į atstovės advokatės klausimą kiek buvo pinigų kasoje, D. S. atsakė – man atrodo buvo 100,00 Eur ryte. Kasos aparatų tarpinės ataskaitos duomenis dienos pradžioje į kasos aparatą įdedami 100,00 Eur, ką nurodė ir D. S. (t. 1, b. l. 54, 119, 165, t. 2, b.l. 2, 21, 39, 2018-03-16 teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojos R. Č. parodymai ir atstovės paaiškinimai nepaneigė D. S. supažindinimo su elementariomis kasos aparato funkcijomis, šių elementarių funkcijų įsisavinimo ir atlikimo fakto.

2018 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu D. S. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) parduotuvėje yra du kasos aparatai. Šias aplinkybes patvirtina byloje teismo reikalavimu pateiktos Kasos Nr. 1 ir Nr. 2 tarpinės ataskaitos. 2017-07-14 Kasos Nr. 1 tarpinės ataskaitos duomenimis 12:47:17 val. parduota prekė (LANKST DUR) BAR kodas 200050617761 Č. R. vardu, kurią (UNITAZO POMPA) pirko liudytojas Ž. V. aptarnaujant D. S. (t. 1, b. l. 184, t. 2, b. l. 143). Tuo pačiu metu, t. y. 2017-07-14 Kasos Nr. 2 tarpinės ataskaitos duomenimis 12:46:43 val. parduotos prekės taip pat Č. R. vardu (t. 2, b. l. 10).

2017-07-15 Kasos Nr. 1 tarpinės ataskaitos duomenimis 11:38:29 val. parduotos prekės (KLIJAI MONTAŽ ir PLASTILINAS COLO) BAR kodai 474018270901 ir 482403300005 Č. R. vardu, kurias pirko (IMPREGNANT PINOT IR TAPET POPIER) liudytoja D. U. aptarnaujant D. S. (t. 2, b. l. 51, 144). Tuo pačiu metu, t. y. 2017-07-15 Kasos Nr. 2 tarpinės ataskaitos duomenimis 11:36:21 val. parduotos prekės taip pat Č. R. vardu (t. 1, b. l. 60).

Pagal 2017 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis parduotuvėje dirbo vienas asmuo 2017-07-14 – R. Č. ir 2017-07-15 – G. A.. Tai, kad galimai parduotuvėje dirbo vienas asmuo prieštarauja vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimams ir vadovo A. K. paaiškinimams, kad parduotuvės salėje negali būti vieno žmogaus. Dėl to D. S. parodymai, kad kitą dieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasininkui konsultantui, kurio vardas G., buvo laisvadienis, tą dieną dirbo dviese su R. Č., kuri jam liepė dirbti prie vienos kasos, o pati dirbo prie kitos kasos; prie kasos aparato buvo prisijungęs R. Č. vardu, ji pati savo slaptažodžiu atidarė kasą ir paliko kasą naudotis, atitinka nusistovėjusiai darbo tvarkai parduotuvėje. Be to, aplinkybę, jog D. S. galėjo dirbti prie kasos aparato prisijungęs R. Č. vardu patvirtina 2017-07-15 Kasos Nr. 1 ir Nr. 2 tarpinės ataskaitos duomenis (žyma, kad kasos aparatu naudojosi R. Č.), jog pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį neesant R. Č. darbo vietoje kasos aparatais jos vardu naudojasi ir kiti darbuotojai (t. 2, b. l. 109-111).

Atkreipiamas dėmesys, kad 2017-07-14 Kasos Nr. 1 tarpinės ataskaitos duomenimis ir 2017-07-15 Kasos Nr. 1 tarpinės ataskaitos duomenimis bei 2017-07-14 ir 2017-07-15 liudytojų pateiktuose paaiškinimuose ir fotonuotraukose pirktų prekių pavadinimai LANKST DUR – UNITAZO POMPA tuo pačiu BAR kodu ir KLIJAI MONTAŽ ir PLASTILINAS COLO – IMPREGNANT PINOT IR TAPET POPIER tais pačiais BAR kodais nesutampa. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau – FNTT) duomenimis į pareigūno elektroninį paštą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo išsiųstos Kasos Nr. 1 ir Kasos Nr. 2 2017-07-14, 2017-0715 kontrolinės juostos, pagal kurias 2017-07-14 iš Kasos Nr. 1 12:47:17 val. parduota liudytojo Ž. V. nurodyta prekė UNITAZO POMPA BAR kodu 200050617761, o iš 2017-07-15 Kasos Nr. 1 11:38:29 val. buvo parduotos liudytojos D. U. nurodytos prekės IMPREGNANT PINOT ir TAPET POPIER BAR kodais 474018270901 ir 482403300005 (t. 2, b. l. 127, 142-144).

Funkcijas, susijusias su prekių numeravimu ir kodavimu pagal GS1 sistemos reikalavimus, atliekančios Asociacijos „GS1 Lithuania“ duomenimis kasos aparatų Nr. 1 ir Nr. 2 tarpinėse ataskaitose aptariamu laikotarpiu parduotų prekių brūkšniniai kodai atitinka liudytojų D. U. ir Ž. V. pirktų prekių 2017-07-14 ir 2017-07-15 brūkšninius kodus pagal pateiktas impregnanto Pinotex Classic AE, tapetų Gracia, unitazų pompos brūkšninių kodų 4740182709013, 4824033000051, 2000506177617 foto nuotraukas ir GS1 sistemoje registruojamų prekių brūkšninius kodus.

Be to, kaip nurodyta Asociacijos „GS1 Lithuania“ rašte, skirtingoms prekėms negali būti priskirtas tas pats brūkšninis kodas (t. 2, b. l. 90, 91, 93, 114-117, 121-124, 129-134, 164-168). Dėl šių nustatytų aplinkybių, kiek tai susiję su parduotų prekių pavadinimais aptariamu laiku, teismas nesiremia teismo reikalavimu pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos Nr. 2 d. duomenimis, kad 2017-07-14 pagal kvitą Nr. 27243/41 pirkti durų lankstai (BAR kodas 200050617761), kasos Nr. 1 d. duomenimis, kad 2017-07-15 pagal kvitą Nr. 27310/28 parduoti klijai Montaž (BAR kodas 474018270901) ir plastilinas Colo (BAR kodas 482403300005), kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir dėl jų patikimumo teismui kyla abejonių (t. I., b.l. 184, t. II., b.l. 51.) Pradėjus šią administracinio nusižengimo bylą, FNTT 2018-03-30 duomenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 127, 142-144).

A. K. 2018-05-15 teismo posėdžio metu išdėstytais paaiškinimais, kad teismui pateiktose Kasos Nr. 1 ir Kasos Nr. 2 tarpinėse ataskaitose nurodyti trumpieji numeriai, o ne brūkšniniai kodai, dėl to jų paskutinis skaičius nesutampa (4740182709013, 4824033000051, 2000506177617), ir vėliau išdėstytas paaiškinimas, kad trumpieji kodai rašomi tik ant PVM sąskaitų, kad ant kasos čekio matosi BAR kodas, teismas nesiremia, kadangi šie paaiškinimai yra prieštaringi ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių.

Sudaryta su darbuotojais terminuota darbo sutartis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės darbuotojams atlyginimas buvo mokamas pagal Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, nenustatant išbandymo sudarant sutartį (t. 1, b. l. 111). Šis rašytinis dokumentas atitinka liudytojo D. S. paaiškinimus, kad buvo paaiškinta, jog iš pradžių gaus minimalų atlyginimą, o su darbo patirtimi atlyginimas didės. Taigi, šalys tarėsi dėl darbo santykių atlygintinumo.

Pagal pardavėjo konsultanto pareiginę instrukciją pardavėją konsultantą į pareigas skiria ir jį atleidžia įmonės direktorius, pardavėjas konsultantas pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kas patvirtina, kad dėl darbuotojų priėmimo sprendžia direktorius (1.2. p., 1.3. p.) (t. 2, b. l. 137-139, b. l. 147-151). Nors D. S. paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, jog suprato, kad į darbą jį priima D. K., teismo vertinimu, nustatant subjektą, kuris turėtų atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, šie paaiškinimai reikšmės neturi, kadangi svarbu, jog A. K. žinojo apie šio asmens atliekama darbą aptariamu laikotarpiu 2017-07-13 – 2017-07-15 ir jis priėmė sprendimą įdarbinti šį asmenį, priimdamas 2017-07-14 įsakymą dėl D. S. priėmimo į darbą nuo 2017-07-17 (t. I., b.l. 48). Be to, sprendžiant klausimą dėl subjekto tinkamumo, svarbi aplinkybė, jog D. S. 2018-03-16 teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog darbo santykius yra turėjęs anksčiau, dėl to žino, kaip yra įdarbinama, žinojo iš interneto, kad A. K. yra direktorius, kad parašė prašymą priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ generaliniam direktoriui, vėliau prašė tiek A. K., tiek D. K., kad būtų pasirašyta su juo darbo sutartis (2018-03-16 teismo posėdžio garso įrašas). Dėl šių argumentų D. S. paaiškinimus, kad suprato, jog į darbą priima D. K., teismas vertina, kad buvo suprantama, jog ne D. K. priima sprendimus dėl įdarbinimo, bet tik formaliai įgyvendina sprendimus dėl įdarbinimo sutvarkydama dokumentus.

2017-07-14 16.38 val. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė 1-SD pranešimą apie D. S. darbo pradžią nuo 2017-07-17, o 2017-07-17 8.28 val. pateikė elektroninį prašymą PT-1-SD pašalinti duomenis nuo 2017-07-17 (t. 1, b. l. 108). UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsakymų registre D. S. nepasirašė (t. 2, b. l. 157-158). 2017-07-18 d. 15.39 val. D. S. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, informuodamas, kad nesudarius darbo sutarties dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2017-07-13 iki 2017-07-15, ir su juo neatsiskaitė (t. 1, b.l. 105).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad toks D. S. realus darbo funkcijų vykdymas pagal konsultanto-pardavėjo-mokinio pareigas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui, darbuotojui paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, dirbant atlygintinai, vertinamas kaip realus darbas įmonės naudai ir traktuojamas kaip nelegalus darbas.

Teismas pažymi, kad DK 36 straipsnis numato galimybę darbdaviui su darbuotoju susitarti dėl išbandymo termino. Taigi, įstatymas numato galimybę darbdaviui ir darbuotojui, sudarius darbo sutartį, nustatyti išbandymo terminą vieno ar kito iniciatyva, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi net ir tada, kai asmeniui leidžiama išbandyti atlikti darbą siekiant įsitikinti, ar šis darbas jam tinka, turi būti sudaryta darbo sutartis ir būtent joje numatytas išbandymo terminas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas klausimas dėl liudytojų D. U. ir Ž. V. parodymų patikimumo vertinimo, kadangi šie asmenys su D. S. yra susiję giminystės ryšiais, o iš pradžių teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad jų jokie santykiai nesieja. Kadangi D. U. ir Ž. V. paaiškinimus ir jų parodymus papildo kiti byloje surinkti duomenys, teismas nenustatė, kad duoti paaiškinimai dėl siejančių giminystės santykių gali būti šališki ir neobjektyvūs, o tai, kad jie siekė nuslėpti giminystės ryšį, atsižvelgiant į miestelio parduotuvės aptarnaujamos teritorijos dydį ir jame sąlyginai nedidelį gyvenančių žmonių skaičių, ir dėl to didelę tikimybę sutikti pažįstamus asmenis, teismas vertina, kaip vengimą nurodyti aplinkybes, kurios galėtų padaryti įtakos išankstiniam nusistatymui jų paaiškinimus laikyti nepatikimais.

Apklausti liudytojai R. Č. ir D. K. dirba toje pačioje įmonėje, o D. K. yra A. K. mama, todėl jų parodymus vertinti kaip objektyvius nėra pagrindo dėl siekimo padėti išvengti sūnui ir direktoriui administracinės atsakomybės. Be to, teismo posėdžio metu duotus A. K. ir jo atstovės advokatės paaiškinimus, rašytinius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini) “ generalinio direktoriaus A. K. 2017-07-14 įsakymą dėl D. S. priėmimo į darbą Nr. 18, kuriuo įsakyta priimti dirbti D. S. konsultanto-mokinio pareigose nuo 2017-07-17 (t. 1, b. l. 48); 2017-07-17 įsakymą Nr. 19 dėl darbuotojo išėjimo iš darbo, kuriuo įsakyta D. S. atleisti iš darbo nuo 2017-07-17 (t. 1, b. l. 47), Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas atmestas ir Prienų rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutarimas, kuriuo A. K. atžvilgiu nutraukta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 81-52), 2018-04-09 skundą dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, Regionų apygardos administracinio teismo 2018-04-09 sprendimą dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos, pagal kurį A. K. priteistos administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepaisant to, jog neteisėti atsakovo veiksmai ir nenustatyti (t. 2, b. l. 153-156), teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį teisinančia pozicija kitų aukščiau nurodytų įrodymų kontekste.

Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis įrodyta, kad šioje byloje yra nustatyti visi nusižengimo sudėties požymiai: vadovas A. K. buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui D. S. būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad A. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad 1. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi šias teises: 1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų; 2) gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti; 3) gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį); <...> 10) laikinai – iki 7 darbo dienų – paimti iš darbdavio dokumentus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti, surašant ir pateikiant šių dokumentų paėmimo aktą, arba daryti šių dokumentų kopijas ar išrašus. Jei dokumentai yra paimami, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbdaviui atstovaujančio asmens prašymu privalo leisti šiam pasidaryti paimamų dokumentų kopijas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo turi teisę reikalauti minėtų kopijų tikrumą patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus žyma; 11) atliekant tarnybines pareigas prireikus pasitelkti policijos pareigūnus; 12) vykdydami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, nepažeisdami įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus; 14) gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais norminiais teisės aktais.

Teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį remiasi byloje pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad VDI pareigūnas vykdo pavedimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą pagal gautą skundą dėl nelegalaus darbo; vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu VDI atstovas reikalavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojos D. K. ir darbuotojos R. Č. pateikti paaiškinimus dėl D. S. darbo parduotuvėje ir įspėjo dėl atsakomybės už reikalavimo nevykdymą, tačiau vadovas A. K. liepė atsisakyti darbuotojoms D. K. ir R. Č. duoti paaiškinimus, nurodydamas, kad VDI pareigūnui galioja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, o jam šis įstatymas negalioja, dėl to pareigūnas teisės reikalauti pateikti paaiškinimus žodžiu neturi (vaizdo medžiaga, b.l. 30)

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir turėdamas pavaldumo santykius su darbuotojomis D. K. ir R. Č., kliudė valstybinės darbo inspekcijos įstatymo įgaliotam pareigūnams įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančio įstatymo 9 straipsnyje nustatytą teisę – gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą nuo 1 000,00 iki 5 000,00 Eur, už ANK 505 straipsnio 1 dalyje – numatyta skirti juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300,00 iki 1 000,00 Eur. Įvertinus ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus baudos skyrimo kriterijus, taip pat padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę, pažeidėjo asmenybę – tai, kad nėra baustas už analogišką nusižengimą (t. 1, b. l. 27-29), teismas laiko, kad ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į teisingumo, protingumo principus, minimalios sankcijoje numatytos baudos dydžiai atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir leis įgyvendinti nuobaudos paskirtį bei pasiekti jos tikslus.

A. K. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Įsiteisėjus nutarimui grąžinti byloje pateiktus daiktus: vieną impregnanto Pinotex Classic AE dėžutę, vieną tapetų Gracia ruloną savininkei D. U., gim. 1967-06-11.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.