Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi R. J. mokyklos 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 135 str.2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. V. 2009-11-13 d. apie 24 val., namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus ginčui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, broliui L. V. išbėgus į kiemą, jį pasivijo ir du kartus spyrė nukentėjusiajam į tarpkojo sritį padarydamas trauminį plonžarnės plyšimą, kraujosruvą mašnelėje, lytinės varpos ir dešinės sėklidės sumušimą, t.y. dėl plonžarnės trauminio plyšimo sunkiai sutrikdė šeimos nario - brolio - L. V. sveikatą.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. parodė, kad 2009 m. lapkričio 13 d. su broliu L. V., drauge K. M. ir brolio drauge L. U. namuose apie 21 val. gėrė alų ir vyną. Nepamena, tačiau brolis L. V. susipyko su savo drauge L. U. , nesimušė. K. M., norėdama nuraminti besiginčijančius L. V. su L. U., kažką jiems pasakė. L. V. buvo supykęs, K. M. išvadino necenzūriniais žodžiais. K. M. įsižeidė, pasiėmusi paltą išėjo, trenkdama durimis. L. V. pašoko ir nieko nesakęs išbėgo iš paskos Kadangi brolis L. V. buvo susinervinęs, o susinervinęs jis būna agresyvus, bijojo, kad brolis nesumuštų K. M., todėl bėgo iš paskos. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pagalvojo, kad L. V. muša K. M.. Išbėgęs į kiemą, matė L. V. stovintį prie namo kampo ir kalbantį su K. M.. Bėgdamas prie jų dešine ranka išdaužė namo lango stiklą. Jis norėjo, kad brolis L. V. daugiau neįžeidinėtų jo merginos, priėjęs prie brolio jį pastūmė, abu susistumdė, smūgių vienas kitam nesudavė, jis L. V. vieną kartą, kai šis buvo atsisukęs nugara, spyrė į užpakalį, tačiau tuo metu L. V. pasisuko, todėl pataikė į tarpkojį. Daugiau jokių smūgių L. nesudavė, spyrė vieną kartą. Sužaloti brolio L. V. nenorėjo. Įvykis įvyko apie 24 val. buvo išgėręs 2 litrus alaus, jautėsi apsvaigęs, tačiau, tai įtakos jo veiksmams neturėjo. Broliui L. V. iš vaikystės yra neišsivystę lytiniai organai, dažnai juos skaudėdavo. Jų tėvai yra mirę, broliui L. V. teismo nutartimi yra priskirta jo rūpyba. Brolio L. atsiprašė, jie susitaikė.

Nukentėjusysis L. V. parodė, 2009-11-13 namuose (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, jis, brolis A. V., K. M. ir L. U. gėrė alų. Tarp jo ir draugės L. U. įvyko konfliktas, vėliau jis įžeidė brolio draugę K. M., ši išėjo namo. Jis, norėdamas atsiprašyti, bėgo paskui K. M. į lauką, paslydo, griūdamas išdaužė lango stiklą, prie jo pribėgo brolis A. V. spyrė vieną kartą į tarpkojį, nuo smūgio nugriuvo ant žemės, daugiau įvykių nebeprisimena, sąmonę atgavo Radviliškio ligoninėje. Jų tėvai yra mirę, nepilnamečio brolio A. V. globa priskirta jam. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, prašo nutraukti baudžiamąją bylą.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2009-11-13 buvo pas draugą A. V.. Dar buvo L. V., jo draugė L. U.. Vaikinai gėrė alų, o ji su L. - vyną. Prie stalo L. U. apsižodžiavo su L. V.. Ji, norėdama užbaigti konfliktą, kažką pasakė L. Tada jis jai pasakė, kad ji gali eiti lauk. Ji apsirengė ir ėjo lauk. Išėjusi į lauką išgirdo dūžtantį stiklą L. V. ją vijosi. Lauke L. su A. susistumdė, A. ranka išdaužė savo kambario stiklą. Ji skambino į greitąją to momento, kai A. L. spyrė - nematė. Kai ji priėjo, L. gulėjo ant žemės susirietęs. Ji pagalvojo, kad L. skauda pilvą, nes jis nuo vaikystės turėjo problemų dėl lytinių organų. Kad L. sužalotas, ji sužinojo tik ligoninėje.

Liudytoja L. U. parodė, kad 2009-11-13 buvo pas draugą L. V., kartu buvo jo brolis A. su drauge K. M.. Visi gėrė. Prie stalo ji apsižodžiavo su L. V.. K. kažką pasakė L. ir išėjo lauk. Paskui ją išbėgo L. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Į laukąjį išėjo kartu su A. L. sakė, kad paslydo ir išdaužė stiklą. Vėliau pamatė ant žemės gulintį L. A. pasakė, kad netyčia įspyrė L. L. nuo vaikystės turi neįgalumą dėl lytinių organų.

Liudytojas L. S. parodė, kad 2009-11-13 dirbo Radviliškio rajono policijos komisariate. Apie 24 val. iš valdymo padalinio buvo gautas pranešimas, kad Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), namo kieme mušasi du asmenys. Nuvykus minėtu adresu, pamatė greitosios pagalbos automobilį. Lauke stovėjo vaikinas ir mergina. Jie paaiškino, kad susimušė su broliu. Kitas brolis gulėjo lovoje kambaryje. Medikai apžiūrėjo gulintį vaikiną ir paliko namuose, o kitą, jo brolį išsivežė, nes jam kraujavo ranka. Broliai vienas kitam pretenzijų neturėjo, pareiškimus rašyti atsisakė.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2009-11-13 dirbo Radviliškio greitojoje pagalboje. Dispečerė 23 val. 59 min. nurodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Kortelėje dispečerė nurodė, kad ligonis susimušė su broliu, užgauti lytiniai organai. Nuvykusi į įvykio vietą rado vyriškį, kuriam buvo supjaustyta ranka. Namo viduje buvo girta moteris. Namo viduje buvo stiklų. Girtas ligonis gulėjo lovoje. Pacientas nesidavė apžiūrimas ir atsisakė vykti į ligoninę. Ji norėjo suleisti nuo skausmo vaistų, bet jis atsisakė. Atsisakymą vykti patvirtino parašu iškvietimo kortelėje.

Liudytoja Z. Š. parodė, kad 2009-11-14 dirbo Radviliškio greitojoje pagalboje. Dispečerė 2 val. 45 min. nurodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Kortelėje, kurią išdavė dispečerė, buvo nurodyta, kad ligoniui sutino lyties organai. Kalbėjo, kad įvyko muštynės, kad ligonis nesėkmingai griuvo muštynių metu. Name buvo dar moteris ir vyriškis. Ligonis prisistatė L. V.. Ligoniui pasiūlė vykti į ligoninę. L. V. iš pradžių atsisakė, vykti nenorėjo. Tada jam davė pasirašyti kortelėje, kad jis atsisako vykti į ligoninę, paaiškino, kad gali būti blogos pasekmės. Tada ligonis sutiko vykti į ligoninę. Ligonį pristatė į priėmimo skyrių. Įvykio vietoje diagnozavo, kad L. V. sumušti lytiniai organai ir, kad ligonis neblaivus.

Ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino duota išvadą dėl nukentėjusiojo L. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 2 smūgių: 1 smūgio į pilvo sritį, kito smūgį į išorinį lytinių organų sritį.

Liudytoja Z. J. K. parodė, kad ji – A. V. klasės auklėtoja. Nurodė, kad gerai lanko mokyklą, jei praleidžia pamokas – visada pateisina. Mokykloje mandagus, paslaugus, geras, kaip klasės auklėtojos, pagalbininkas. Mokinys pergyvena dėl brolio sužalojimo, dėl to, kas įvyko gailisi. Mano, kad jam tai bus pamoka.

Motyvuojamoji dalis

Be paminėtų įrodymų kaltinamojo A. V. nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo broliui nukentėjusiajam L. V., įrodyta ir kitais įrodymais.

Įvykio vietos 2009-11-14 apžiūros protokolas (foto lentelėmis) rodo, kad įvykio vieta yra Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), namo durų bei lango bendras vaizdas, namo vidaus vaizdas (b. 1. 18-21).

Parodymų patikrinimo vietoje 2010-03-01 protokole įrašas liudija, kad A. V. patvirtino savo parodymus ir parodė kokiomis aplinkybėmis įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju broliu L. V., kaip jam įspyrė (b. 1. 89-92).

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-10-28 nutartis liudija, kad A. V. nuolatiniu rūpintoju ir visiško turto administratoriumi skirtas jo brolis L. V. (b. l.105-106).

Pateiktoje specialisto išvada Nr. G 16/10(04), nustatyta, kad L. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chirurginės operacijos metu nustatyto plonžarnės trauminio plyšimo. Nesant medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti ar L. V. vaikystėje sirgo lytinių organų liga (b.l.28).

Įrodymų analizė, vertinimas, nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija.

Teismas remiasi kaltinamojo A. V. nukentėjusiojo L. V., liudytojų K. M., L. U., L. S., R. D., Z. Š., Z. K., eksperto J. Sakalo parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės, liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšio su parodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. V. tyčia sužalojo nukentėjusįjį savo brolį L. V., tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. V. kaltę paneigiančių įrodymų ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė, teismas teisminio nagrinėjimo metu nenustatė.

Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis A. V. nukentėjusįjį L. V. sužalojo gindamasi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamasis nukentėjusįjį tyčia sužalojo staiga labai susijaudinus dėl pačio nukentėjusiojo L. V. neteisėto, ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kaltinamojo A. V. greitas atsakas į tai. Nors bylos aplinkybės rodo, kad tarp nukentėjusiojo L. V. buvo žodinis konfliktas su kaltinamojo A. V. drauge, liudytoja K. M.. Liudytojai K. M. išėjus iš buto, L. V. vijosi ją, tačiau pagal bylos duomenis jis jai ne grasino, nesmurtavo prieš ją. Tai rodo, kad kaltinamajam A. V. nebuvo pagrindo smurtauti prieš brolį nukentėjusįjį L. V.. Įvertinus visumą baudžiamojoje byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. tyčia spyrė nukentėjusiajam L. V. į gyvybiškai svarbias kūno vietą į pilvo sritį ir padarė trauminį plonžarnės plyšimą, kraujosruvą mašnelėje, lytinės varpos ir dešinės sėklidės sumušimą.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis L. V. buvo sužalotas tarpusavio ginčo metu (tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs). Tarp kaltinamojo A. V. nusikalstamos veikos ir L. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Aptartos aplinkybes leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. nes padarytas broliui L. V. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chirurginės operacijos metu nustatyto plonžarnės trauminio plyšimo.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas labai sunkus (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimas. Atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – A. V. teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto pirmą kartą, mokosi, charakterizuojamas labai gerai, tėvai mirę. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. V. iš karto prisipažino padaręs smurtinį veiksmą. Apie įvykio aplinkybes kaltinamasis A.V. aiškino iš dalies nuosekliai ( nepripažino smūgių skaičiaus), neklaidino teismo ir būtent jo nurodytos aplinkybės buvo pagrindu teismui galutinai nustatant faktines įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamasis sudarė sutartį dėl atlyginimo ligonių kasai už nukentėjusiojo L. V. gydymą, įsipareigojo žalą privalomajam sveikatos draudimo fondui atlyginti per 24 mėnesius (b. l. 179-180).

Įstatymo leidėjas už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3p. numatė tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nusikaltimą A. V. padarė būdamas nepilnametis, todėl

skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nepilnamečiams numatyti tokių bausmių vidurkiai (BK 91 str. 3 d.) .

Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas kaltinamajam A. V. už sunkų sveikatos sutrikdymą taikyti BK 92 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už

vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam A. V. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Kartu, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajam, teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą` atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. V. anksčiau neteistas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba jo atžvilgiu nusiskundimų neturėjo, kas rodo, jog iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, kad jis nusikalto atsitiktinai.

Esant tokioms aplinkybėms bei siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. teisinis pagrindas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam auklėjimo poveikio priemones.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros 2010-02-18 nutarimu A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 96-96a)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 90 str., Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p. LR CK 6.280 str. 1 d., BPK 66 str. 1 d., 70 str. 3 d., patenkinti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros pareikštą 2975,00 litų civilinį ieškinį, priteisiant Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo L. V. gydymą stacionare iš A. V..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: nesant turto neapribota.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepateikti(BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 302-305,307 str. 308 str. 2 d.

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. už brolio L. V. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą ir nuteisti laisvės atėmimo bausme (2) dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. A. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (2) dvejiems metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 p.; 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 5p. A. V. dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimus: įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti; atlikti 30 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį, priteisti iš A. V. 2975,00 litų gydymosi išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.