Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-446/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-27
Bylos Nr.
1-310-446/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30618-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-446/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30618-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 27 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Mintautienei, Raimondai Siriūnaitei,dalyvaujant prokurorei D. B.,kaltinamajam L. S., jo gynėjai advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. S. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)sukėlė eismo įvykį – kelio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. savo namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 11 val. 44 min nustatytas 2,30 promilių girtumas, antru tikrinimu 12 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas.

Kaltinamasis L. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. jis ruošėsi tvarkyti namus, į talką pasikvietė tris draugus, apie 11 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę nupirkti talkininkams maisto ir gėrimų. Važiavo žvyrkeliu, kuriuo važinėja daug metų, kiekvieną dieną juo važiuoja į darbą. Važiuodamas atgal namo lenkė kitą automobilį, kuris, jo manymu, važiavo apie 40 km/h greičiu. Jo automobilio ratai pagavo nesuvažinėtą žvyrą, todėl automobilį sumėtė, jis bandė išlaviruoti, tačiau nepavyko, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Jo manymu, eismo įvykis galėjo kilti ir dėl techninių automobilio gedimų, nes automobiliui buvo reikalinga techninė apžiūra. Atsitrenkus į medžius jo galvoje aptemo, nuo to momento jis neprisimena, kas vyko toliau. Neprisimena, kaip jis grįžo namo, kas jį parvežė, apie pokalbį su kitu vairuotoju, kuris sustojo įvykio vietoje, jis taip pat nieko nepamena. Vėliau iš draugo D. B. pasakojimų sužinojo, kad parvežtas namo jis tiesiog rėkė iš skausmo ir skausmui numalšinti išgėrė dvi stiklines degtinės. Jis neprisimena, ar prašė degtinės, iš D. B. pasakojimo žino, kad D. jam įpylęs ir davęs išgerti degtinės. Miglotai prisimena, kad į jo namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie tikrino girtumą, ir greitoji medicinos pagalba. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, vakarykščiai buvo išgėręs prieš miegą dvi skardines alaus. Jo įsitikinimu, alus nėra alkoholis, kada gėrė degtinę – neprisimena. Jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, eismo įvykis įvyko dėl žvyruotos kelio dangos, automobilį vairavo būdamas blaivus, degtinę po eismo įvykio jis išgėrė ne sąmoningai, o būdamas šoko būsenoje, apimtas skausmo, todėl jis nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, nepadarė, prašo jį išteisinti. Alkoholio jis nevartoja, nes rūpinasi neįgalia savo teta, jis negali būti apsvaigęs, nes bet kuriuo metu tetai gali prireikti pagalbos. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jo globojama teta buvo ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. kaltė įrodyta.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2021 m. rudenį, savaitgalį, važiuodamas žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini), pastebėjo dideliu greičiu artėjantį automobilį. Galinio matymo veidrodėlyje matė, kad automobilį kelis kartus sumėtė. Jis važiavo 50-60 kilometrų per valandą greičiu, tačiau automobilis jį lenkė, jo manymu, lenkiančio automobilio greitis buvęs apie 100 kilometrų per valandą. Lenkimo manevro metu, lenkiančiam automobiliui išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, žvyruotoje kelio dangoje sumėtė, lenkiančio automobilio vairuotojui nepavyko sugrįžti į savo eismo juostą, automobilio nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medžius. Jo įsitikinimu, smūgis buvęs stiprus, pasekmės galėjo būti sunkios, automobilis priekiu ir vairuotojo pusės šonu trenkėsi į medžius, todėl jis iš karto apie eismo įvykį pranešė pagalbos telefonu. Bėgdamas link automobilio, informavo tarnybas apie įvykio vietą ir galimas pasekmes. Vairuotojo durelės buvo prispaustos prie medžio, jų atidaryti ir pro jas išlipti nebuvo galima, jis atidarė priekines keleivio dureles. Vairuotojas buvo užsikniaubęs ant automobilio vairo, jį pakalbinus, pradėjo judėti, šaukti, kad skauda. Jis liepęs vairuotojui nejudėti, pranešė, kad iškvietė specialiąsias tarnybas. Automobiliui, važiavusiam pro šalį, sustojus, iš jo išlipusi moteris, taip pat priėjo prie jo ir automobilio, nuvažiavusio nuo kelio. Tuo metu vairuotojas sėdėjo savo vietoje, moteris jį atpažino, pavadino L. vardu, liepė jam nejudėti. Kadangi vairuotojo durelių nebuvo galima atidaryti, vairuotojas iš automobilio ėmė lipti per priekinę keleivio sėdynę. Jis ir moteris padėjo vairuotojui išlįsti iš automobilio, atsistoti. Vairuotojas buvo be batų, jį nuvedė iki moters automobilio ir pasodino priekinėje keleivio vietoje. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir vedamas prie moters automobilio, porą kartų teiravosi jo, ar iškvietęs policijos pareigūnus. Matė, kad ant kelio stovėjo senyvo amžiaus moteris ir vyriškis, kuriems sulipus į automobilį, moteris, atpažinusi eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotoją, pasakė, kad jie išvažiuoja. Jis liepęs niekur nevažiuoti, sulaukti tarnybų, nes į įvykio vietą važiuoja greitoji medicinos pagalba. Moteris, vairavusi automobilį, pasakė, kad greitąją medicinos tarnybą jie pasitiks kelyje, ir nuvažiavo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai ir policijos pareigūnams, jis papasakojo apie eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kuria kryptimi ir kokiu automobiliu iš eismo įvykio vietos išvyko eismo įvykį sukėlęs vairuotojas. Dėl pavojingo vairavimo – didelio greičio, esant žvyruotai dangai, lenkimo manevro, jam kilo abejonių dėl vairuotojo blaivumo. Priėjęs prie automobilio, jis jautė alkoholio kvapą, tačiau nuo ko jis sklido, nuo vairuotojo ar automobilio salone buvusių alkoholio butelių, negali pasakyti. Jis galėjo išsakyti pareigūnams savo abejones dėl vairuotojo blaivumo, tačiau tvirtinti, kad vairuotojas buvęs neblaivus, jis negali.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su L. S. susipažino, kai jis pradėjo globoti jos kaimynystėje gyvenančią moterį. Tą dieną, kai L. S. padarė eismo įvykį, ji kartu su savo tėvais važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Nuo kelio nuvažiavusį ir atsitrenkusį į medžius automobilį pamatė jos mama. Ji sustojo kelkraštyje. Eismo įvykio vietoje jau buvo sustojęs ir kitas automobilis. Priėjusi prie griovyje esančio automobilio, atpažino prie automobilio stovintį L., kurio veidas buvo kruvinas, aptaškytas maistu. Kaip L. išlipo iš automobilio, ji nematė. Kadangi automobilio variklis dirbo, ji ėmė rūpintis variklio išjungimu, tačiau to daryti jai neprireikė, nes į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai. Ji matė, kaip L. S. buvo priėjęs prie vyriškio, tačiau, ką su juo kalbėjo, negirdėjo. Ji palydėjo L. iki savo automobilio, L. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. L. S. jos nieko neprašė. Kadangi ji girdėjo vyriškio, kuris jai sustojus, jau buvo įvykio vietoje, pokalbį telefonu, suprato, kad vyriškis kalbasi su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais. Kadangi greitoji medicinos pagalba nesirodė, todėl ji nusprendė parvežti L. S. į jo namus, kad medikai pagal tikslų adresą greičiau jį surastų. Vedant L. prie jos automobilio, vyriškis, iškvietęs pagalbą, šaukė jai, kad L. girtas. Ji alkoholio kvapo neužuodė, L. paklausė, ar jis gėręs, tačiau L. jai nieko neatsakė. Vežamas į namus L. nekalbėjo. Įvažiavusi į L. S. kiemą, sodyboje pamatė besidarbuojantį jai nepažįstamą vyriškį, ji kvietė vyriškį prieiti prie jos. Tuo metu L. S. išlipo iš jos automobilio ir įėjo į namo vidų. Ji L. iš automobilio neiškėlė, jam nepadėjo nueiti iki namo durų. Tuo metu, kai L. išlipo iš automobilio, ji bendravo su vyriškiu, kuris darbavosi L. sodybos teritorijoje, kuris, kaip ir ji, buvo apklaustas teisme liudytoju. L. S. kieme jos tėvai iš automobilio nebuvo išlipę, eismo įvykio vietoje iš automobilio buvo išlipusi tik mama. Parvežusi L. į namus, ji paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė adresą, kuriuo parvežė L. S. iš eismo įvykio vietos. Apie tai, kad iškviesta greitoji medicinos pagalba, pasakė L. S. kieme buvusiam vyriškiui, iš L. S. namų išvažiavo nesulaukusi medikų.

Liudytoja B. T. K. parodė, kad ji kartu su savo sutuoktiniu, važiuodama dukros vairuojamu automobiliu iš dukters sodybos į (duomenys neskelbtini), pamatė automobilį, nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į medžius. Toje vietoje jau buvo sustojęs ir kitas automobilis, kurį apvažiavusi sustojo ir jos dukra. Ji buvo išlipusi iš automobilio. Matė, kaip iš automobilio, nuvažiavusio nuo kelio, išlipo L. S., jis iš vienos automobilio pusės persiropštė į kitą ir išlipo. Išlipęs L. S. perėjo kelią ir atsisėdo į jos dukters automobilį. Sėsdamas į dukters automobilį, prašė parvežti jį namo, nes norįs persirengti. L. S., sėdėdamas jos dukters automobilyje ir vežamas namo, nieko nekalbėjo, alkoholio kvapo ji neužuodė. Dukra parvežė L. S. į jo namus, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į namo vidų, dukra savo mobiliojo ryšio telefonu pranešė greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kokiu adresu pristatė eismo įvykyje sužalotą asmenį.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis eismo įvykio vietoje nebuvo išlipęs iš automobilio, matė, kaip L. S. kalbėjosi su jo dukra D., pats atėjo į D. automobilį, be kitų pagalbos atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Dukros automobilyje jis su L. S. nekalbėjo, alkoholio kvapo jis neužuodė. Parvežus į kiemą, L. S. pats išlipo iš automobilio ir nuėjo į namo vidų.

Liudytojas D. B. parodė, kad jis gyvena tame pačiame kaime kaip ir L. S., kurį jis pažįsta apie metus laiko, nes kartu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną, kai L. S. pateko į eismo įvykį, jis, L. paprašytas, jo sodyboje tvarkė aplinką. Apie pietus L. S. savo automobiliu išvažiavo į parduotuvę. Namo L. S., sužalotą, parvežė jam nepažįstama moteris. Jis ir L. parvežusi moteris padėjo L. išlipti iš automobilio, prilaikydami už rankų, privedė prie namo durų. Kambaryje L. S. atsigulė į lovą, paprašė padėti nusirengti nešvarius rūbus. Jis padėjo L. S. nusirengti, atsigulti į lovą. L. S. rūbai buvo sutepti krauju, veidas sužalotas, kruvinas, aplipęs stiklais. Moteris, parvežusi L. S. namo, pasakė jam, kad L. pateko į eismo įvykį. Kambaryje L. S. dejavo, šaukė iš skausmo, tačiau prašė greitosios medicinos pagalbos nekviesti. Iš L. S. išvaizdos ir šauksmo jis suprato, kad jam labai skauda, nežinojo, kaip elgtis, pasimetė, todėl sugalvojo duoti išgerti degtinės. Jis ne kartą yra lankęsis L. S. namuose, žinojo, kur sekcijoje laikoma degtinė. Paėmęs butelį degtinės, jos įpylęs į taurę, davė išgerti L. S., po to iš tos pačios taurės degtinės išgėrė ir jis pats. Kokį kiekį degtinės išgėrė L. S., jis negali pasakyti, bet galėjo būti 150 gramų ir daugiau. Maždaug už pusvalandžio į L. S. namus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Medikams apžiūrint L. S., jis buvo paprašytas išeiti, negirdėjo, ką L. S. apie sužalojimus sakė medikams ir pareigūnams. Matė, kaip policijos pareigūnai kieme gulinčiam ant neštuvų L. S. nustatinėjo girtumą. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis sakė, kad L. S. paprašytas įpylė jam išgerti degtinės. Teisme jis duoda teisingus parodymus – degtinės L. S. jis įpylė ir davė išgerti savo iniciatyva. Degtinės butelis buvo 0,7 litro talpos, abu išgėrė apie pusę butelio.

Liudytojas M. T., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, parodė, kad, gavus pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu gali būti prispausti žmonės, vyko į įvykio vietą. Nuvykus į telefoniniame pranešime nurodytą vietą, kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), rado atvykusius ugniagesius gelbėtojus ir įvykio liudininką E. Ž., kuris paaiškino, kad eismo įvykį padaręs vairuotojas važiavo vienas, per keleivio pusę išsiropštė iš automobilio, „Subaru“ markės automobiliu į įvykio vietą atvažiavę du senyvo amžiaus žmonės ir moteris vadino vairuotoją vardu – L., iš įvykio vietos išsivežė jį, sakė, kad taip bus greičiau vairuotojas pristatytas medikams. Duomenų bazėje pagal automobilio valstybinį numerį buvo nustatyta, kad automobilio savininkas L. S.. Iš nuotraukos liudininkas patvirtino, kad tai tas pats asmuo, vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį. Liudininkas taip pat nurodė, kad automobilis už miško pasuko į kairę. Kartu su greitosios pagalbos medikais, kurie gavo papildomą pranešią, kad eismo įvykio metu susižalojęs asmuo yra savo namuose, vyko nurodytu adresu, kur rado lovoje gulintį asmenį, kuris dejavo iš skausmo, tačiau buvo sąmoningas, atsakinėjo į pateiktus klausimas, sutiko pasitikrinti girtumą, nurodė, kad jis yra L. S., kad automobilio jis nevairavęs, pasakojo, kad automobilį vairavo asmuo, kurio jis nepažįsta, asmenį, vairavusį jo automobilį, pavadino gaidžiu. Alkotesteriu patikrino L. S. girtumą. Jis pasakė, kad grįžęs iš eismo įvykio alkoholio negėrė, alkoholį vartojęs vakarykščiai. Grįžę į įvykio vietą apžiūrėjo automobilį, surašė įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolus. Prisimena, kad automobilyje buvo trys plastikiniai alaus buteliai, iš vieno butelio švirkštė nedidele srovele pro skylutę alus į automobilio saloną. Pareigūnams atvykus pašalinių žmonių kambaryje, kuriame buvo L. S., nebuvo. Lauke vyras ir moteris tvarkė aplinką, jų pasiteiravus apie eismo įvykį, nurodė, kad apie įvykį nieko nežino.

Liudytojas G. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, vyko į įvykio vietą, kur rado nuo kelio nuvažiavusį į griovį, apgadintą automobilį „Opel Zafira“. Pareigūnams atvykus įvykio vietoje buvo gelbėtojai ugniagesiai ir liudytojas E. Ž., kuris nurodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Pareigūnai kartu su greitosios medicinos pagalbos medikais važiavo į L. S. namus. L. S. buvo nustatytas girtumas, jis teigė, kad automobilio nevairavo, po eismo įvykio alkoholio negėrė.

Iš telefoninių pranešimų informacijos, užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 6), matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 03 min bendrajam pagalbos centrui paskambinęs E. Ž. pranešė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) „Opel“ markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį, iššovusi oro pagalvė, vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų, bėga kraujas iš nosies, yra prispaustas automobilyje. 15 val. 45 min pranešta, kad L. S. 12 val. 36 min greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jam diagnozuotas blužnies sužalojimas, girtumas – 1,41 promilių, jis paguldytas į chirurgijos skyrių.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 18-20), foto nuotraukos prie šio protokolo (b. l. 21), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 23) matyti, kad po E. Ž. telefoninio pranešimo į nurodytą eismo įvykio vietą vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie nustatė, kad eismo įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, kelio danga dengta žvyru. Automobilis „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į miško medžius. Eismo įvykio vietoje dešinėje kelio pusėje matomas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kuris stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukoje (b. l. 21) užfiksuota, kad automobilis priekiu ir vairuotojo pusės šonu atsitrenkęs į medžius.

Transporto priemonės apžiūros protokole (b. l. 24-26), foto nuotraukose (b. l. 27-32) užfiksuoti įvykio vietoje automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalių apgadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, kairės pusės lonžeronas, abi kairės pusės durelės, bagažinės dangtis, galinis stiklas, stogas, abu kairės pusės durelių stiklai, suveikė abi priekinės oro pagalvės, galinis kairės pusės žibintas, galinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas kairės pusės priekinis žibintas. Transporto priemonės viduje ant keleivio bei vairuotojo sėdynės išmėtyti duonos gabaliukai, suveikusios abi oro pagalvės. Ant vairuotojo suveikusios oro pagalvės matosi kraujo dėmės, ant keleivio oro pagalvės kraujo dėmių nėra. Ant keleivio grindų 0,5 talpos stiklainis su raugintais pomidorais, prie rankinio stabdžio sudužęs krienų stiklainis, ant galinių grindų už vairuotojo 3 vieno litro talpos pilni plastikiniai alaus buteliai „HERKUS“.

Iš registracijos liudijimo (b. l. 50), VĮ „Regitra“ informacijos (b. l. 56) matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. S..

Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. neblaivumo nustatymo akto (b. l. 51) matyti, kad L. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. L. S. nurodė, kad alkoholį jis vartojo prieš 1 dieną, prietaisu „Alcotest 7510, ARKB-0210“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 11 val. 44 min nustatytas 2,30 promilių girtumas, antru tikrinimu 12 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šių taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (219.4.). Kelių eismo taisyklių 221 punktas nurodo, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus – nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas žvyruota kelio danga nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į medžius, ko pasėkoje buvo apgadinta jo vairuojama transporto priemonė ir susižalojo jis pats, tokiu būdu jis padarė eismo įvykį. Kadangi eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, todėl privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija ar greitoji medicinos pagalba. Tačiau kaltinamasis L. S., sukėlęs eismo įvykį, nesulaukęs policijos pareigūnų, greitosios medicinos pagalbos, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamojo L. S. elgesys po eismo įvykio suteikia pagrindo manyti, kad jis automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Liudytojas E. Ž. parodė, kad L. S., išlipęs iš eismo įvykio metu stipriai apgadinto automobilio, liudytojui pranešus, kad yra iškviestos tarnybos, teiravosi, ar pranešta policijai. Liudytoja D. K. taip pat patvirtino, jog klausė L. S., ar jis yra vartojęs alkoholio, tačiau jis į tokį jos klausimą nieko neatsakęs. Nors buvo sužalotas, jam buvo pranešta, kad į įvykio vietą vyksta greitoji medicinos pagalba, kuri jam buvo reikalinga, jis iš įvykio vietos pasišalino. Į kaltinamojo namus atvykusiems pareigūnams, ką patvirtino pareigūnai M. T. ir G. K., nurodė, kad jis automobilio nevairavęs, kad automobilį vairavęs jam nepažįstamas žmogus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad L. S. bet kokiomis priemonėmis bandė išvengti atsakomybės, kuri jam galėjo kilti eismo įvykio vietoje patikrinus jo blaivumą ir nustačius, kad jis vairavo automobilį neblaivus, priklausomai nuo apsvaigimo laipsnio – administracinė arba baudžiamoji. Įvertinus E. Ž. skambučio bendrajam pagalbos centrui laiką (11 val. 03 min) ir L. S. blaivumo patikrinimą (pirmas tikrinimas 11 val. 44 min), darytina išvada, kad nuo eismo įvykio padarymo iki blaivumo patikrinimo parėjo apie 40 minučių. Kaltinamasis, būdamas savo namuose, turėjo galimybę išgerti alkoholio. Liudytojas D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad L. S., grįžęs namo iš eismo įvykio vietos, gėrė degtinę, kurios jis kaltinamajam įpylęs. Neginčijamų įrodymų, paneigiančių liudytojo D. B. parodymus dėl L. S. degtinės vartojimo namuose, nėra. Kaltinamojo tvirtinimas, kad jis dėl patirtų sužalojimų, didelio skausmo, sukelto šoko neprisimena, kas vyko po eismo įvykio, veikė nesąmoningai, būdamas šoko būsenoje, paneigia visų liudytojų parodymai, paties kaltinamojo elgsena įvykio vietoje. Jis pats sugalvojo būdą išlįsti iš stipriai apgadinto automobilio (liudytojų E. Ž. ir D. K. parodymai), jo klausinėjimai apie policiją (liudytojo E. Ž. parodymai), prašymas nekviesti greitosios medicinos pagalbos (liudytojo D. B. parodymai), pasakojimas pareigūnams apie kitą asmenį, padariusį eismo įvykį (liudytojų M. T. ir G. K. parodymai), rodo, kad L. S. puikiai suvokė galimas neigiamas savo vairavimo pasekmes ir šių pasekmių siekė išvengti. Tvirtinimas, kad jis po eismo įvykio nesuvokė savo veiksmų, yra jo gynybinė taktika, mėginimas išvengti atsakomybės. Kokiu tikslu kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio – skausmo numalšinimui, atsipalaidavimui ar dėl bet kokių kitų priežasčių, tuo momentu atėjusių į galvą kaltinamajam, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nemenkina L. S. įvykdytos veikos pavojingumo. Įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Šioje byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad L. S. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai girtumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą ribą (1,51 promilių ir daugiau). Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesulaukęs greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų, girtumas jam nustatytas jo namuose, liudytojo D. B. parodymai dėl L. S. alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams nepaneigti. Nustačius aplinkybę, kad L. S. po eismo įvykio savo namuose gėrė degtinę, kai girtumas patikrintas po išgertos degtinės, nėra galimybės nustatyti L. S. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio automobilio vairavimo momentu. Nesant neabejotinų įrodymų, kad vairuojant automobilį L. S. girtumas buvo 1,51 promilių ir daugiau, iš kaltinimo ši aplinkybė šalinama.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis L. S., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę – ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių girtumas (pirmu tikrinimu 2,30 promilių, antru tikrinimu 2,01 promilių), todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 172), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 177-179), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo (b. l. 180), darbovietėje charakterizuojamas kaip stropus ir darbštus darbuotojas, patikėtas užduotis atliekantis sąžiningai ir laiku (b. l. 181). Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikaltimus, jo neteisėtas elgesys atsitiktinis, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis (b. l. 216), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (b. l. 258). Jis kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina didesnė nei minimali bauda, įstatymo numatyta už nesunkaus nusikaltimo padarymą. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad jo neteisėta veika yra susijusi su alkoholio vartojimu, dalyvavimu viešame eisme, todėl siekiant ne tik apginti įstatymo saugomas vertybes, nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir prevencinių tikslų, jam skirtina 80 MGL dydžio bauda. Tokio dydžio bauda yra ženkliai mažesnė nei šios bausmės vidurkis už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, kaltinamajam kaltės nepripažįstant, ypatingai mažinti skiriamą baudą todėl, kad po paties sukelto eismo įvykio ir jame patirtų sužalojimų yra laikinai netekęs dalies darbingumo, netikslinga. Juolab, kad bauda mokama ne iš karto, kaltinamojo sutikimu gali būti pakeista viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Kaltinamasis L. S. šiurkščiai pažeidė KET, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas girtumas ženkliai viršijo ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaltės nepripažino, todėl jam skirtinas ilgesnės nei minimalios trukmės šių teisių atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 3 d. (b. l. 169-170).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis L. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgus į tai, kelių transporto priemonė nepripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl nekonfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio – 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) - bauda.

Nustatyti, kad paskirtą baudą L. S. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 3 d.

Automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus

Teisėja Vilma Raščiuvienė