Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-736-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
e1-736-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kategorijos
Byla Nr. e1-736-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-44835-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 20 val. 52 min., namų svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu suagresyvėjo, sutuoktinei A. D.-K. lenkiantis pasiimti telefono, kad galėtų iškviesti policiją, spyrė savo dešiniu keliu į lūpą, taip sukeldamas A. D. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Parodymus duos lietuvių kalba. Nori parodyti, kad 2020-11-10 jis visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) mikrorajone su draugais, nenori nurodyti su kokiais ir kur tiksliai, kiek jis tiksliai išgėrė, pasakyti negali, nes neprisimena. Jis neblaivus grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini) kur kartu gyvena su sutuoktine ir mažamečiais vaikais. Nori patikslinti, kad konflikto metu vaikų namuose nebuvo. Jis, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su sutuoktine žodžiais, nes kai dieną buvo grįžęs namo, jos nebuvo namuose ir ji nepasakė kur buvo. Žodinio konflikto metu jis labai supyko ir, kiek prisimena, jai spyrė į koją, kad nekviestų policijos, bet gali būti, kad netyčia įspyrė į veidą, t. y. į lūpą, kaip sako sutuoktinė, kadangi buvo neblaivus, visų įvykio detalių gali neprisiminti. Sutuoktinei fizinio skausmo sukelti jis nenorėjo, viskas gavosi ekspromtu, iš emocijų. Dėl įvykio labai gailisi ir nori su sutuoktine susitaikyti. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 89).

2020-11-10 A. D. – K. pareiškime nurodoma, kad 2020-11-10, apie 20 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jos vyras A. K. būdamas neblaivus ėmė žodžiu konfliktuoti, jai jį įspėjus, jeigu neis miegoti, iškvies policiją, A. K. iš dešinio kelio spyrė A. D.-K. į lūpą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-9).

Liudytoja A. D. – K. apklausos metu parodė, kad 2020-11-10, apie 20 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai grįžus namo iš darbo, maždaug po 10 minučių grįžo namo jos vyras A. K.. Užėjęs į svetainę vyras pradėjo ieškoti alkoholio, radęs alkoholio, ėmė jį laistyti ant žemės, kadangi buvo neblaivus. Po kiek laiko jis A. D. – K. paprašė cigarečių, ji jam davė cigarečių ir pasakė, kad po penkiolikos minučių eitų į lovą miegoti, kadangi tiek vaikams, tiek jai reikia eiti ilsėtis. Po žodinio konflikto jos vyras ėmė agresyvėti. Ji jį perspėjo, kad iškvies policiją, jeigu jis nenusiramins, jis paaiškino, kad policijos nebijo ir nieko jam nebus. Ji lenkėsi link savo telefono, kad galėtų iškviesti policiją, o jos vyras spyrė jai dešiniu keliu į lūpą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Namuose buvo jų vaikai, J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) Anksčiau buvo 2012 metais taip pat įvykis, kuomet jos vyras prieš ją smurtavo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė (b. l. 2).

2020-11-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo paskambinta nukentėjusiajai A. D. – K. P. jos, ar ji planuoja kreiptis į VTMT ar kitas gydymo įstaigas, ji atsakė, kad jai buvo tik praskelta lūpa, nieko rimto. Ji niekur nesikreipė dėl to ir vėliau kreiptis taip pat neplanuoja. Sakė, kad tik dėjosi ledą prie lūpos, kad ji nebūtų ištinusi. Paklausus ar nori reikšti civilinį ieškinį savo vyrui A. K., atsakė, kad jokios žalos įvykio metu nepatyrė, taip pat nepatyrė ir neturtinės žalos, todėl reikšti civilinį ieškinį atsisako. Ji paminėjo, kad vyras šiuo metu nedirba, tik kartais dirba (duomenys neskelbtini), todėl nebūtų ir galimybės jam susimokėti. Toks įvykis pas juos šeimoje ne pirmas, dėl to nukentėjusioji nebenori jam atleisti. Atleistų tik su sąlyga, jeigu jis išeitų iš namų ir nebegyventų kartu (b. l. 29).

2020-12-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-12-10, 8.59 val., telefonu buvo apklausta nukentėjusioji A. D. – K.. Buvo atlikti 2 skambučiai. Pasiūlius papasakoti, kas vyko 2020-11-10, liudytoja papasakojo, kad tą vakarą ji grįžo namo po darbo apie 20.30 val. Po 10 min grįžo jos vyras A. K. išgėręs. Kadangi jinai žino koks jis būna išgėręs, neduoda ramybės, todėl ji jam pasakė, kad po 10 min jis eitų miegoti. Iš pradžių A. K. sutiko, bet po to pradėjo sakyti, kad jam reikia cigaretes, parūkyti ir pakalbėti su A. D. – K.. Ji atsakė, kad jie neturi apie ką kalbėti, nes jis yra išgėręs ir kad eitų gulti. Tada jis pradėjo vaikščioti po namus, ieškoti kuo prisidegti ir užsidegęs cigaretę pradėjo rūkyti namuose. A. D. – K. pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis neduos ramybės. A. D. – K. pradėjo jį filmuoti savo telefonu, kad iškvietusi policiją, jiems parodytų kaip jisai elgiasi. Dėl šios priežasties A. K. puolė ją, norėjo atimti telefoną, kad niekam negalėtų paskambinti, pasiskųsti. Tada tarp jų įvyko grumtynės, tarp jų bandė lysti jų dukra, A. D. – K. lenkėsi žemyn, kad pasiimtų telefoną ir iš A. K. kelio gavo į lūpą. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą. Dukros dėka jai pavyko išsilaisvinti nuo vyro, ji atsisėdo ant lovos ir iškvietė pareigūnus 20.53 val., o jis pabėgo. Lūpa buvo ištinusi, lūpa skaudėjo dėl to prie lūpos dėjo šaldytą mėsą, kad nuimtų patinimą. Kelias dienas jautė nemalonų jausmą lūpoje, sunkumų didesnių nepatyrė, tik rūkydama jausdavo nemalonumą. Pridėtas ledas padėjo nuimti skausmą ir patinimą. Civilinį ieškinį pateikti atsisakė. Kadangi A. D. – K. daugiau papildyti nieko neturėjo, pokalbis buvo baigtas (b. l. 35).

2020-11-13 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad A. D. –K. policijos pareigūnams nurodo, jog buvo suduotas smūgis į lūpą dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, rodo sužalotą lūpą (b. l. 18-20).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. savo sutuoktinei A. D. – K. spyrė savo dešiniu keliu į lūpą, taip sukeldamas A. D. – K. fizinį skausmą.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. K. savo artimajam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokurorės siūloma bausme bei jos dydžiu.

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 54-62), dirbantis pagal individualią veiklą, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgiant į A. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, jog jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Teismas sutinka su prokurorės siūlomu bausmės dydžiu, nemato teisinio pagrindo jo mažinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-11-10, 21 val. 30 min., iki 2020-11-11, 13 val. 31 min. (b. l. 72, 84).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesių laisvės apribojimo.

Įpareigoti A. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką A. K. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-11-10, 21 val. 30 min., iki 2020-11-11, 13 val. 31 min., 1 (vieną) dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad:Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski