Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-780-503/2021

Civilinė byla Nr. e2-780-503/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00004-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Aldonai Migauskienei,

nedalyvaujant atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad A. G. yra S. R.,gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o S. R. yra A. G. biologinė dukra; nustatyti S. R. gyvenamąją vietą su ja; priteisti išA. G. dukrai S. R. materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, indeksuojant lėšas dėl infliacijos ir nustatant jai uzufrukto teise naudoti šias lėšas (2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 25 sek. – 08min 00 sek.); nustatytiA. G. bendravimo su dukra S. R. bendravimo tvarką; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 3–4).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra jos dukros S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ji su atsakovu susipažino internetu. (duomenys neskelbtini), atsakovo kvietimu, nuvyko į Angliją pas jį. Ten buvo iki (duomenys neskelbtini) Su atsakovu turėjo lytinių santykių. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad yra nėščia. Tuo laikotarpiu daugiau su niekuo lytinių santykių neturėjo, todėl yra tikra, kad dukros S. biologinis tėvas yra A. G..Atsakovas iš pradžių pripažino, kad gims jo dukra. Tačiau gimus dukrai, administracine tvarka tėvystės nepripažino, materialinio išlaikymo dukrai neteikia. Ji bendravo su atsakovo motina. Nusiuntė dukros nuotraukas. Ji pripažino, kad S. labai panaši į sūnų A., t. y. į atsakovą. Kreipiasi į teismą dėl tėvystės pripažinimo, nes kitokiu būdu nėra galimybės nustatyti tėvystę. S. R. gyvena su ja, yra labai maža ir jai reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Dukros išlaikymui kiekvienam mėnesiui reikalingos minimalios lėšos: maistui 100,00 Eur, drabužiams ir avalynei 60,00 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms 50,00 Eur, higienos priemonėms (sauskelnės, kremukai, aliejukai, vonios priemonės) 60,00 Eur, vaistams 50,00 Eur, būsto išlaikymui 40,00 Eur, laisvalaikiui (išvykoms) 50,00 Eur, iš viso 410,00 Eur. Jos pajamos per mėnesį 172,63 Eur, tai išmoka vaikui – 100,23 Eur ir socialinė pašalpa – 72,40 Eur. Ji gyvena pas senelius, jiems nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Ji nekilnojamojo turto neturi. Dirbti negali, nes augina mažametę dukrą. Dukrą išlaikyti padeda seneliai. Atsižvelgiant į tai, kad ji augina mažametę dukrą ir negali dirbti, tai yra, negali lygia dalimi su atsakovu prisidėti prie dukros išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, iš A. G. dukrai priteistinas materialinis išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, indeksuojant lėšas dėl infliacijos ir nustatant jai uzufrukto teise naudoti šias lėšas.Nustatytina A. G. bendravimo su dukra tvarka. Dukros interesai nebus pažeisti, jei atsakovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendraus tokia tvarka:

1. Iki dukrai sueis 1 metai 6 mėnesiai, kiekvieną sekmadienį nuo 15.00 valandos iki 17.00 valandos dukros gyvenamojoje vietoje.

2. Nuo 1 metų 6 mėnesių amžiaus iki 5 metų amžiaus, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 valandos iki 17.00 valandos.

3. Nuo 5 metų amžiaus iki 7 metų amžiaus, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 17.00 valandos.

4. Nuo 7 metų amžiaus iki pilnametystės, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos30 minučių iki sekmadienio 20.00 valandos.

5. Kai dukrai sueis 7 metai, iki pilnametystės su nepilnamete dukra tėvas, būdamas Lietuvoje, nepriklausomai, kuriam iš tėvų tenka bendrauti su dukra tuo metu pagal savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką, nepertraukiamai bendraus:

5.1. neporiniais metais Šv. Kalėdų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 valandą, iki gruodžio 28 d., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos;

5.2. Naujųjų metų laikotarpiu poriniais metais nuo gruodžio 29 d. 11.00 valandos iki sausio 2 d. 18.00 valandos ir Šv. Velykų laikotarpiu nuo šeštadienio prieš Šv. Velykas 11.00 valandos iki Šv. Velykų antros dienos (pirmadienio) 18.00 valandos;

5.3. Kai dukra lankys mokyklą, rudens atostogų metu poriniais metais nuo pirmos atostogų dienos 11.00 valandos iki paskutinės atostogų dienos 18.00 valandos, o pavasario (Velykų) atostogų metu neporiniais metais nuo pirmos atostogų dienos 11.00 valandos iki paskutinės atostogų dienos 18.00 valandos;

5.4. Kai dukra lankys mokyklą, žiemos atostogų metu poriniais metais pirmąją atostogų pusę, nuo pirmos atostogų dienos 11.00 valandos iki antros atostogų dienos 18.00 valandos, neporiniais metais bendraus antrąją atostogų pusę nuo trečios atostogų dienos 11.00 valandos iki atostogų paskutinės dienos 18.00 valandos.

6. Kai dukra lankys mokyklą, vasaros atostogų metu, tėvas bendraus su dukra taip:

6.1. nuo pirmo vasaros atostogų pirmadienio keturiolika dienų dukra atostogaus su tėvu, po to keturiolika dienų su mama, taip keičiantis visą vasarą iki vasaros atostogų pabaigos. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį 11.00 valandą ir atveža ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 valandą;

6.2. jei dukra atostogaus stovykloje, stovyklavimo laikotarpis minusuojamas iš tėvų bendravimo su dukra laiko lygiomis dalimis;

6.3. nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų pagal nustatytą bendravimo tvarką tenka bendrauti su dukra, paskutinę vasaros atostogų savaitę dukra visada praleidžia su mama.

7. Jei šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku tėvas negali bendrauti su dukra, apie tai informuoja motiną ne vėliau kaip prieš 12 valandų.

8. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis ir transportu. Bendravimo laikotarpiu norint išsivežti dukrą už Lietuvos ribų, reikalingas motinos rašytinis sutikimas.

9. Kai dukra mokės bendrauti telefonu, Skype ar kitomis ryšio priemonėmis, galioja aukščiau nustatyta bendravimo tvarka (e. b. l. 1–4).

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad planavo su atsakovu bendrą ateitį. Planavo, kad grįš į Lietuvą pasiimti daiktus ir vyks į Angliją. Tuo metu sužinojo, kad laukiasi, pranešė atsakovui, šis liepė nutraukti nėštumą, ji nesutiko. Kurį laiką atsakovas nebendravo, vasarą (2020 m. vasarą) parašė, pripažino tėvystę, vėliau vėl nebendravo. Ji pagimdžiusi, apie tai informavo atsakovo mamą. Atsakovo mama pripažino, klausė, ar galės bendrauti, bet vėliau ir atsisakė bendrauti. Ji Anglijoje pas atsakovą buvo apie pusantros savaitės. Ji daugiau vaikų neturi, ar atsakovas turi kitų vaikų, ji nežino, atsakovas nevedęs. Atsakovas dirba pakrovėju. Dukra yra sveika. Dukrą leis į darželį nuo 2 metų, ten bus išlaidų. Ji gauna 267,00 Eur socialinę išmoką ir 111,00 Eur vaiko pinigus. Atsakovas jai yra sakęs, kad jo darbo užmokestis yra kas savaitę po 800,00 ar 900,00 svarų. Atsakovas turi Jungtinėje Karalystėje automobilį, šiuo metu atsakovas gyvena vienas atskirame būste. Patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį(2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Šalies argumentai

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma, 2021 m. sausio 25 d. ieškovės šeimoje buvo fiksuotas galimas vaiko teisių pažeidimas. Ieškovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinos tėvui.Bute gyvena 4 asmenys: ieškovė, jos dukra ir ieškovės seneliai (ieškovės motinos tėvai). Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, kad nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos yra apie 173,00Eur per mėnesį. Specialistams nepavyko sužinoti atsakovo nuomonės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, nes atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. S. R. dėl amžiaus savo nuomonės pareikšti negali(e. b. l. 18–21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tu o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kadieškovė S. R. ir atsakovas A. G. artimai bendravo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė svečiavosi pas atsakovą Jungtinėje Karalystėje, tuo metu jie turėjo lytinių santykių. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad yra nėščia (e. b. l. 1–4; ieškinio priedas – susirašinėjimas telefonu; 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra S. R., duomenų apie tėvą jos gimimo įraše nėra (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Byloje buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Apie ekspertizės paskyrimą, atlikimo vietą ir terminą atsakovas buvo informuotas (e. b. l.46–47, 51–53, 56–57, 60 – 61, 63, 76–79). Tačiau atsakovas DNR ekspertizės atlikimui nenuvyko į ekspertinę įstaigą (e. b. l.75). Tokį atsakovo elgesį teismas vertina, kaip ekspertizės atsisakymą. Todėl taikytini CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisiniai padariniai - atsakovui atsisakius ekspertizės, šis jo atsisakymas vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Be to, ieškovė ir kitomis CPK leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė tai, kad ji su atsakovu artimai bendravo ir turėjo lytinių santykių (duomenys neskelbtini)– tuo metu, kai ieškovėtapo nėščia (e. b. l. 1–4; ieškinio priedas – susirašinėjimas telefonu; 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.).Teismas sprendžia, jog byloje neginčijamai – atsakovo atsisakymu atlikti ekspertizę, ieškovės paaiškinimais, susirašinėjimo telefonu tarp ieškovės, atsakovo ir jo motinos kopijomis, nustatyta, kad atsakovas yra vaiko S. R. tėvas, o ši – jo dukra. Teismui nustačius atsakovo tėvystę, yra laikoma, jog vaiko kilmė iš atsakovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko S. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pagrindinis kriterijus, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, yra vaiko interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. nuo gimimo gyvena su ieškove (e. b. l. 1–4;Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad S. R. ikišiol gyveno kartu su savo motina, kad atsakovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nėra bendravęs su S. R., konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitinka jo interesus(CK 3.169 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu ar atskirai nuo vaiko, ar yra santuokoje su antruoju iš tėvų ar ne. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 468,00 Eur, atskaičius mokesčius. Todėl ieškovės nurodyta 410,00 Eur suma, kurią ji detalizavo, reikalinga per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti, laikytina pagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė turi teisę gauti kas mėnesį po 111,20Eur išmoką vaikui. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Todėl nustatytas 410,00 Eur reikalingo išlaikymo dydis mažintinas ir tarp tėvų dalintina likusi 300,00 Eur suma.

Pripažinus, kad atsakovas yra S. R. tėvas, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nustatyta, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro kas mėnesį gaunamosišmoka vaikuiir socialinė išmoka. Ieškovės gaunama socialinė išmoka yra 267,00Eur per mėnesį,šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą priklausančių gauti ieškovei vaiko pinigų dydis yra 111,20 Eur per mėnesį (e. b. l. 26; ieškinio priedas – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini). pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.). Ieškovė nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi (ieškinio priedas – VĮ Registrų centro pažyma).Atsakovas Lietuvoje nedirba (e. b. l. 28). Atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje kroviku, jo pajamos per mėnesį yra apie 4 017,96 Eur, atskaičius mokesčius (atsakovas per savaitę uždirba vidutiniškai (800+900)/2=850 svarų sterlingų; pritaikius oficialų valiutų kursą 850 svarų sterlingų yra 1 004,49 Eur;atsakovo pajamos per mėnesį 1 004,49 Eur x 4 savaitės = 4 017,96 Eur) (2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.). Atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neturi (e. b. l. 27). Atsakovas turi Jungtinėje Karalystėje automobilį (2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.).

Ieškovė prašo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį ir iš atsakovo priteisti didesnędukters išlaikymo dalį.Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovo kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 15 kartų didesnės nei ieškovės (į ieškovės pajamas neįtraukiant vaiko pinigų). Ieškovė šiuo metu neturi galimybės pagerinti savo turtinės padėties dėl objektyvių priežasčių – ji negali pradėti dirbti dėl dukters, kuria reikia nuolat rūpintis, amžiaus. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas bei turtinę padėtį, į vaiko poreikius, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas S. R. periodinėmis išmokomis po 250,00Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. sausio11 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) (nuo dukters gimimo) iki dukters pilnametystės.Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ?2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347–393). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas laikytinas prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 10 d. ir išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 11 d. iki dukters pilnametystės.

Nustatyta, kad atsakovas išlaikymo S. R. niekada neteikė (e. b. l. 1–4; 2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 30 min. 14 sek.). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvų ar vieno kurio iš jų nėra teikiamas gera valia, nuo teisės į tokį išlaikymą atsiradimo, tai yra vaiko gimimo dienos, taip pat gali būti priteisiamas ir tokio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus (36 mėnesius) iki ieškinio teisme pareiškimo. Kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo jo gimimo – (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo) iki 2021 m. sausio 10 d. (imtinai) (civilinės bylos iškėlimo) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas 1 016,13 Eur įsiskolinimas (250,00 Eur x 4 mėn. ((duomenys neskelbtini)).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė, kadangi vaikas gyvena kartu su ja (CK 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus tėvų ar vaiko sveikatai, turtinei padėčiai, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį.

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas yra nutraukęs bendravimą su ieškove, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri atitiktų dukters poreikius pagal jos amžių ir sudarytų galimybes dukrai užmegzti ir plėtoti santykius su atsakovu, kurio ji šiuo metu nepažįsta. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma konkreti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Siūlomai bendravimo tvarkai atsakovas prieštaravimų nepateikė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pritarė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintinasir nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka.Atsakovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendraus tokia tvarka:

1. Iki dukrai sueis 1 metai 6 mėnesiai, kiekvieną sekmadienį nuo 15.00 valandos iki 17.00 valandos dukros gyvenamojoje vietoje.

2. Nuo 1 metų 6 mėnesių amžiaus iki 5 metų amžiaus, pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 valandos iki 17.00 valandos.

3. Nuo 5 metų amžiaus iki 7 metų amžiaus, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 17.00 valandos.

4. Nuo 7 metų amžiaus iki pilnametystės, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos 30 minučių iki sekmadienio 20.00 valandos.