- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-356/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01140-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-40-798/2013 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Valdita“ dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Valdita“ prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2009 m. vasario 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 1.4 p., 4.4 p., 4.5 p. negaliojančiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš A. S. 20 UAB „Valdita“ akcijų. V. V. ir UAB „Valdita“ 2009 m. vasario 5 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui 20 akcijų. Vilniaus apygardos tesimo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „Valdita“ iškelta bankroto byla. 2011 m. spalio 5 d. bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš ieškovo priteisti 150 609,88 Lt skolos pagal 2009 m. vasario 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį motyvuodamas tuo, kad ieškovas sutarties 1.4 p. įsipareigojo asmeniškai apmokėti 115 500 Lt skolą, susidariusią atsižvelgiant į įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą iki 2009 m. sausio 31 d. Tačiau iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Valdita“ jokių reikalavimų V. V. dėl tariamos 115 500 Lt skolos nepareiškė ir minėtos sumos nereikalavo grąžinti.
Ieškovo teigimu, sutarties 1.4 p. prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 3 d., įtvirtinančiai, kad tik akcininkai, balsavę akcininkų susirinkime „už“ bendrovės nuostolių padengimą papildomais akcininkų įnašais, privalo padengti bendrovės nuostolius, o akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Sutarties 1.4 p., įpareigojantis vienintelį akcininką V. V. , net nebesantį BUAB „Valdita“ akcininku, padengti susidariusius UAB „Valdita“ nuostolius, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas, sudarydamas sutartį, suvokė, kad 1.4 p. nuostatos suteikia jam tik teisę atpirkti akcijas iš atsakovo. Savo laisva valia niekada nebūtų prisiėmęs tokio įpareigojimo, koks numatytas sutarties 1.4 p. Taigi ieškovas iš esmės suklydo dėl sutarties 1.4p., 4.4 p. ir 4.5 p. aiškinimo ir taikymo. Nurodė, kad jis niekada iš BUAB „Valdita“ jokių pinigų nesiskolino, jokių prievolių už BUAB „Valdita“ neprisiėmė bei dividendų negavo, todėl joks atidus ir protingas žmogus nebūtų prisiėmęs 115 500 Lt turtinio įsipareigojimo. Nurodė, kad ieškovo tikrieji ketinimai buvo parduoti UAB „Valdita“ akcijas ir jis neketino prisiimti jokių turtinių prievolių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovo V. V. ieškinį atsakovui BUAB „Valdita“ dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia atmetė; priteisė iš ieškovo V. V. atsakovo BUAB „Valdita“ naudai 4 500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo V. V. valstybės naudai 24,20 Lt pašto išlaidų.
Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai dėl ginčijamos Sutarties nuostatų (1.4. p.) prieštaravimo imperatyvioms ABĮ 14 str. 3 d. nuostatoms yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ABĮ 14 str. 3 d. neįtvirtinta imperatyvių teisės normų, t.y. nėra įtvirtinta kategoriškų elgesio taisyklių, nuo kurių teisinių santykių subjektai negali nukrypti. Todėl neegzistuoja sąlygų pripažinti ginčijamas Sutarties nuostatas prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas konstatavo, kad ginčijamomis sutarties nuostatomis sutarties šalys konstatavo ieškovo skolos atsakovui faktą bei įtvirtino ieškovo pareigą sumokėti susidariusią skolą.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad ginčijamos sutarties nuostatos buvo įtvirtintos atsižvelgiant į faktines nekilnojamojo turto projekto pagrindu susiklosčiusias aplinkybes – būtent jos sąlygojo ginčijamų sutarties nuostatų įtvirtinimą. Sąžiningas ir rūpestingas verslo teisinių santykių dalyvis analogiškoje situacijoje būtų prisiėmęs pareigą sumokėti sutarties 1.4 p. nurodytas pinigines lėšas ir neturėtų jokio pagrindo jos nepripažinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų (preliminarių sutarčių, protokolų, susitarimų ir pan.), kurie pagrįstų jo poziciją ir paneigtų nurodytąją atsakovo (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad nei 2009 m. vasario 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nei ginčijami sutarties punktai neįtvirtina jokių nuostatų, nustatančių sąlygas dėl teisės ir/ar galimybės atpirkti sutartimi perleistas akcijas (CK 1.5 str., 6.193 str.). Teismas įvertino, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo traktuoti ginčijamas sutarties nuostatas, kaip suteikiančias teisę ieškovui atpirkti akcijas. Teismas sprendė, kad nėra jokių požymių spręsti dėl ieškovo suklydimo sudarant ginčo sutartį ir todėl ši sutartis dalyje negali būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 str. 1 d. pagrindu.
Teismas įvertino, kad sutarties 4.5 p 7,5 proc. ir 15 proc. dydžio netesybos buvo įtvirtintos atsižvelgiant į tarp proceso šalių susiklosčiusius santykius, nes ieškovas iki pat sutarties sudarymo nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų investuoti į atsakovą, nors pagal Akcininkų sutarties 8.3 p. turėjo būti atlikęs šiuos iki 2009 m. sausio 1 d. ir analogiško dydžio palūkanas atsakovas įsipareigojo mokėti jo dalyviams, įskaitant ir ieškovą, už suteiktas paskolas (Akcininkų sutarties 8.8 p.) (b. l. 85). Todėl teismas sprendė, kad nurodyto dydžio netesybos buvo įtvirtintos paties ieškovo veiksmų ir aiškios jo valios pagrindu, jos jam buvo priimtinos ir tinkamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
I. V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 3 d. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime ar balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Negalima pripažinti teisėtu asmens sandorio dėl įsipareigojimo neatlygintinai perleisti turtą (pinigines lėšas) jei asmens valia dėl turto perleidimo (įmokos paskirties kaip prievolės) buvo suklaidinta.Nors vertindamas sandorį pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. 3 d. nuostatas teismas iš esmės traktavo ginčo sandorį kaip neatlygintinį (dovanojimą), tačiau aiškindamas nesivadovavo tokiam sandoriui būtinu realiniu pobūdžiu. Teismas neatsižvelgė, kad absoliuti asmens teisė (nuosavybės, valdymo) neatlygintinai perleisti turtą, negali būti ribojama net esant paties asmens išankstiniam įsipareigojimui iki šio turto perleidimo momento. Kaip neatlygintinis toks sandoris yra vienašalis ir sietinas tik su vienos šalies valia, todėl kita šalis negali reikalauti sandorio įvykdymo per prievartą, net jei buvo ir toks išankstinis įsipareigojimas, gali reikalauti tik žalos, atsiradusios dėl šio įsipareigojimo nevykdymo.Apeliantui buvo netinkamai įteiktas šaukimas. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaręs teisnių paslaugų sutartį su advokatų kontora. Sutartis dėl atstovavimo buvo nutraukta vienašališkai ir apie jos nutraukimą informuotas nebuvo. Apie paskirtą teismo posėdį pranešimų ar informacijos negavo. Nuo 2012 m. lapkričio 12 d. butas, nurodytas ieškinyje adresu Klinikų g. 4-4 Buivydiškėse, buvo parduotas iš varžytynių ir apeliantui nebepriklausė, apeliantas buvo deklaruotas Avižų g. 7, Avižieniai, Vilniaus rajone, tačiau procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Valdita“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Sutartyje nurodytos nuostatos nei vienu aspektu nesiejamos su ABĮ 14 str. 3 d. įtvirtintomis elgesio taisyklėmis. Apeliantas, kaip ir kiti atsakovo akcininkai, sudarydamas 2008 m. kovo 3 d. akcininkų sutartį, laisva valia prisiėmė įsipareigojimą investuoti į atsakovą ir paties apelianto inicijuotą nekilnojamojo turto projektą. Šis projektas nebuvo įgyvendintas ir nebebuvo intereso laikyti apeliantą atsakovo dalyviu. Todėl apeliantas sutarties pagrindu perleido turimas atsakovo akcijas pačiam atsakovui ir ginčijamų sutarties nuostatų pagrindu konstatavo skolos atsakovui faktą ir įsipareigojo šią skolą sumokėti – sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas yra skolinis įsipareigojimas, jis nėra susijęs su dovanojimo teisiniais santykiais.Sutartis buvo pasirašyta esant neabejotiniems apelianto įsipareigojimams atsakovo atžvilgiu, atsiradusiems nekilnojamojo turto projekto, tačiau ne ABĮ 14 str. 3 d. pagrindu. Apelianto pareiga dėl susidariusių atsakovo nuostolių padengimo yra teisėta ir pagrįsta, o ji numatyta siekiant įtvirtinti apelianto skolą atsakovo atžvilgiu. Be to, buvęs atsakovo akcininkas teismo posėdžio metu patvirtinto, kad sutartyje yra įtvirtintas išskirtinai apelianto skolinis įsipareigojimas, kuris nėra susijęs su akcininkų įnašais. Sutartis atitinka šalių valią, tikruosius šalių ketinimus, todėl yra teisėta ir galiojanti. Sutartis šalims turi įstatymo galią ir tiek apeliantas, tiek atsakovas privalo laikytis jos nuostatų.Apelianto teiginiai dėl procesinio pažeidimo – netinkamo teismo šaukimo jam įteikimo, yra deklaratyvaus pobūdžio – apeliantas nepateikė šių teiginių teisingumą patvirtinančių įrodymų. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja teismo procesinius dokumentus siųsti deklaruotu adresu. Taip pat dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2009 m. vasario 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 1.4 p., 4.4 p., 4.5 p. nuostatų aiškinimo. Ieškovas prašo pripažinti paminėtus ginčijamos sutarties punktus negaliojančiais tuo pagrindu, jog šie punktai prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 3 dalies normoms.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. V. 2007 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš A. S. 20 UAB „Valdita“ akcijų (t. 1, b. l. 10-13). Ieškovas V. V. ir UAB „Valdita“ 2009 m. vasario 5 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui 20 akcijų (t. 1, b. l. 14-17).
Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad V. V. sutartimi pripažįsta ir įsipareigoja asmeniškai apmokėti 115 500 Lt skolą, susidariusią atsižvelgiant į įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą iki 2009 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 14). Sutarties 4.4 p. numatyta, kad pardavėjo skola, aprašyta šios sutarties 1.4 dalyje gali būti apmokėta banko pavedimu į įmonės sąskaitą arba apmokėta atliekant raštu patvirtintus darbus iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ginčijamomis sutarties nuostatomis sutarties šalys konstatavo ieškovo skolos atsakovui faktą bei aplinkybe, kad ginčijami sutarties punktai neįtvirtina jokių nuostatų, nustatančių sąlygas dėl teisės ar galimybės atpirkti sutartimi perleistas akcijas. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas netinkamu Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 3 dalies aiškinimu.
Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Apeliantas, vadovaudamasis ABĮ 14 straipsnio 3 dalies ir ginčijamos sutarties nuostatomis, argumentuoja ieškovo teise laisvai disponuoti savo turtu, t.y. teise neatlygintinai perleisti turtą, kuri, anot apelianto, negali būti ribojama esant paties asmens išankstiniam įsipareigojimui iki šio turto perleidimo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių teisėje galiojantis pacta sunt servanda principas įpareigoja šalis laikytis sutarties sąlygų. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju ieškovas sudarė sutartį, atitinkančią tikruosius šalių ketinimus, bendruosius teisės principus, todėl sutartis šalims turi įstatymo galią ir tiek apeliantas, tiek atsakovas privalo laikytis jos nuostatų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paminėtos įstatymo normos neįtvirtina imperatyvių teisės normų, t.y. nėra įtvirtinta kategoriškų elgesio taisyklių, nuo kurių teisinių santykių subjektai nukrypti negali.
Kolegija, atsižvelgdama į ginčijamų sutarties nuostatų, kuriomis ieškovas įsipareigojo asmeniškai apmokėti 115 500 Lt skolą (susidariusią atsižvelgiant į įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą iki 2009 m. sausio 31 d.), turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamomis sutarties nuostatomis sutarties šalys konstatavo ieškovo skolos atsakovui faktą bei įtvirtino ieškovo pareigą sumokėti susidariusią skolą. Šią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į aiškų ginčijamų sutarties nuostatų turinį – nei 2009 m. vasario 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nei ginčijami sutarties punktai neįtvirtina jokių nuostatų, nustatančių sąlygas dėl teisės ar galimybės atpirkti sutartimi perleistas akcijas. Be to, 115 500 Lt dydžio suma paminėtuose punktuose aiškiai įvardinama kaip skola, kuri privalo būti sumokėta iki konkretaus termino. Apeliacinio skundo argumentais ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra paneigta - apeliantas nepaneigė atsakovo nurodomas nekilnojamojo turto projekto pagrindu susiklosčiusias faktines aplinkybes, t.y. aplinkybes, kurios sąlygojo ginčijamų sutarties nuostatų įtvirtinimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo skolos atsakovui faktą ir ieškovo pareigą sumokėti susidariusią skolą.
Nepagrįsti apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo – netinkamo teismo šaukimo apeliantui įteikimo. Apeliantas teigia, kad procesiniuose dokumentuose nurodytu jo adresu Klinikų g. 4-4, Buivydiškių k., Vilniaus rajone, nebegyvena. Nurodo, kad šis butas buvo parduotas, o jis pats buvo deklaruotas kitu adresu - Avižų g. 7, Avižieniai, Vilniaus rajone. Būtent šiuo adresu, anot apelianto, teismo procesiniai dokumentai ir turėjo būti siunčiami.
Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus (taip pat ir šaukimą į teismo posėdį) ieškovui siuntė jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu - Klinikų g. 4-4, Buivydiškių k. Vilniaus r. sav. (t. 2, b. l. 16-17). Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str.). Taigi adresas, kuriuo turėjo būti įteikiami procesiniai dokumentai, buvo nurodytas paties ieškovo procesiniuose dokumentuose, būtent kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus. Juo labiau, jokių įrodymų apie gyvenamosios vietos pasikeitimą apeliantas teismui nepateikė (CPK 121 str.). Esant nurodytam, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl dokumentų neįteikimo jo deklaruotu adresu. Dar daugiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, apelianto atstovo advokato A. K. pranešimas apie atstovavimo santykių pasibaigimą teisme buvo gautas 2012 m. gruodžio 19 d. (t. 2, b. l. 2). Tačiau apelianto atstovas advokatas teismo pažymą, kurioje buvo nurodytas paskirto posėdžio civilinėje byloje laikas, gavo 2012 m. spalio 30 d. (t. 2, b. l. 18). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas tinkamai buvo informuotas apie teismo posėdį.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija tokio poreikio nenustatė. Todėl ginčas apeliacine tvarka išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo prašymas priteisti jo naudai iš ieškovo 2 000 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 58). Nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų maksimalų 8.14 p. numatytą dydį, todėl prašomas priteisti užmokesčio dydis mažintinas ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 500 Lt šių išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valdita“ naudai 1 500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.