Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

gynėjui Antanui Jonušui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Šilutės rajone, deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 11 val. 43 min., tikslesnis laikas nenustatytas, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, kaltinamasis S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventine J. B. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė J. B. į galvą, sučiupęs J. B. už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus trenkė jos galvą į klozetą. Šiuo smurtu nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje, sumušti galvos smegenys, dėl to pasireiškė ryškūs neurologiniai-židininiai požymiai (smegenų koma), po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl sužalojimo kilo pavojinga gyvybei būsena – smegenų koma. Taip S. L. J. B. tyčia nužudė, nes dėl patirtų galvos sužalojimų J. B. 2008 m. liepos 26 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Kaltinamasis S. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, jog pas J. B. atėjo gyventi, kai mirė jos vyras. Sugyveno gerai. Jeigu girti būdami susibardavo, tai begerdami ir susitaikydavo. 2008 m. liepos 15 d., iš ryto kaltinamasis su savo sugyventine J. B. išgėrė alkoholinių gėrimų ir susibarė. Abu buvo neblaivūs. Barnio metu lauke, prie namo, kumščiu sudavė sugyventinei du smūgius į galvos kairiąją pusę. Susipyko dėl to, kad kaltinamasis norėjo eiti pas ūkininkus dirbti, o nukentėjusioji jam eiti draudė. J. B. nuo smūgių parkrito, tačiau į nieką neatsitrenkė. Kai nukentėjusiąją parvedė į kambarį ir ši nuėjo į tualetą, tualete, paėmęs J. B. už plaukų, tris kartus trenkė jos galvą į klozetą. Po pavartoto smurto kraujosruvų nesimatė. Kai J. B. pasidarė silpna, paguldė ją į lovą, iškvietė medicininę pagalbą. Tikslo nužudyti sugyventinę neturėjo.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaltinamasis, būdamas girtas, jo motiną J. B. mušdavo dažnai. J. B. pareiškimą policijai rašyti atsisakydavo. Nukentėjusysis yra mušęs kaltinamąjį už tai, kad šis mušė nukentėjusiojo motiną, tačiau tai kaltinamojo elgesiui įtakos nedarė. Kai motina buvo išvežta į ligoninę, ją nukentėjusysis aplankė kitą dieną. Motina dėl nieko nesiskundė.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad tą dieną, kai motina J. B. buvo išvežta į ligoninę, jis iš ryto, apie 9 val. ar 9 val. 30 min., buvo užėjęs motiną aplankyti. Ji gulėjo lovoje, pasiskundė, kad sveikata bloga, sakė, jog tikisi, kad S. išvirs sriubos. Kaltinamasis tą rytą namuose buvo. Tą pačią dieną, po pietų, kaltinamasis S. L. pasakė, kad nukentėjusiojo motiną išvežė į ligoninę. J. B., nors ir turėdama ant kūno matomų kraujosruvų, niekada, kad ją muša sugyventinis, nesiskųsdavo. Jeigu nukentėjusysis ar kiti vaikai S. L. papriekaištaudavo dėl jo elgesio, motina būdavo nepatenkinta. Girtaudavo ir kaltinamasis, ir nukentėjusiojo motina.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad už netinkamą kaltinamojo elgesį su nukentėjusiojo motina J. B. jis yra kaltinamąjį mušęs, varęs iš namų, tačiau motina sakydavo, jog viena gyventi negali, kad kaltinamąjį myli.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad teko gyventi su motina J. B., kai ši gyveno su kaltinamuoju, viename name. Bendro gyvenimo pradžioje motina su kaltinamuoju sugyveno gerai, tik vėliau kaltinamasis pradėjo motiną mušti. Gyvendama antrame namo aukšte, nukentėjusioji pirmame aukšte girdėdavo kaltinamojo ir motinos barnius. Vėliau nukentėjusioji išsikraustė gyventi atskirai. Kai motina buvo paguldyta į ligoninę, nukentėjusioji buvo nuvykusi jos aplankyti. Motina skundėsi, kad svaigsta galva.

Liudytojas A. K., gydytojas, parodė, jog atvežta į Tauragės ligoninę J. B. buvo sąmoninga. Jokių paviršinių kūno sužalojimų nesimatė. Apie sužalojimą ligonė nieko nepasakojo, sakė, kad pailsės ir eis į namus. Iš pradžių ligonės būklė gerėjo, vėliau kairėje kūno pusėje pasireiškė paralyžiaus reiškiniai. Kai 2008 m. liepos 22 d. galvos trauma buvo aptikta tomografinio tyrimo metu, ligonė buvo išvežta į Klaipėdą.

Liudytoja S. R. parodė, jog J. B. ne kartą skundėsi, jog ją muša kaltinamasis, ne kartą pas liudytoją slapstėsi.

Liudytoja Antanina Balienė, J. B. sesuo, parodė, jog girtas S. L. mušdavo J. B., kai norėdavo parūkyti, o ši eidavo ieškoti jam cigarečių. Kai liudytoja kurį laiką gyveno kartu su žuvusia seserimi, tai taip pat nukentėjo nuo kaltinamojo smurto. Nors S. L. J. B. mušdavo, ji dėl to nesiskųsdavo. Nors seseriai patardavo su kaltinamuoju negyventi, ši patarimų neklausydavo.

Liudytoja J. R., greitosios medicinos pagalbos stoties felčerė, parodė, jog 2008 m. liepos 15 d. 11 val. 43 min. gavo iškvietimą vykti į namus pas J. B.. Kai nuvyko, pasitiko kaltinamasis S. L.. J. B. namuose gulėjo lovoje su rūbais, niekuo nesiskundė. Sugyventinis S. L. paaiškino, kad J. B. bloga. Pati ligonė buvo vangi, aplinkoje nesiorientavo, galvoje jokių sužalojimų nesimatė. Kadangi negalavimo priežastis buvo neaiški, liudytoja ligonę nutarė vežti į ligoninę, bet prieš tai nuvežė į ambulatoriją.

Išrašas iš Pagėgių greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo patvirtina, kad greitąją medicinos pagalbą J. B. 2008-07-15 11 val. 43 min. kvietė J. B. sugyventinis S. L. (t. 2, b. l. 49–51).

Įvykio vietos – J. B. gyvenamojo namo – apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų nerasta. Iš pridėtų prie 2008-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų matyti, jog prieš įėjimą į gyvenamąjį namą yra betonuota aikštelė su laipteliais (t. 1, b. l. 7), tualeto klozetas yra keraminis, ant klozeto ar jo vandens bakelio jokių dangčių nėra (t. 1, b. l. 5–10).

Specialisto išvada Nr. M 630/08(03) patvirtina, jog J. B. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje ir suspaudus galvos smegenis. Tai sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, galvos smegenų kamienas įstrigo, ištiko smegenų koma. J. B. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2008 m. liepos 26 d. 13 val. 45 min. Specialistas nustatė tokius J. B. kūno sužalojimus: kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimo židinius kairėje pakaušinėje skiltyje. Sužalojimai padaryti paveikus dešinę kaktos sritį kietu buku daiktu arba sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį, arba atsitrenkus. Sužalojimai padaryti anksčiau negu 2008-07-15 15 val. 55 min. Galvos smegenų sumušimą su ryškiais neurologiniais-židininiais požymiais (smegenų koma), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje suspaudžiant galvos smegenis, sužalojimo sukeltą gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą – specialistas priskiria sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris baigėsi mirtimi (t. 1, b. l. 13–16). Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-07-30 kaltinamasis S. L. parodė, kad kambaryje sugyventinei kumščiu sudavė į galvą vieną smūgį, parodė tualetą, kuriame J. B. galvą į klozetą trenkė tris kartus, parodė vietą lauke, prie namo, kur J. B. į galvą sudavė vieną smūgį (t. 1, b. l. 71–75).

2008-07-31 teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, S. L. kaltu prisipažino, parodė, kad J. B. mušė, nors ją mylėjo (t. 1, b. l. 80–81).

Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažyma patvirtina, kad S. L. pas J. B. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, gyveno (t. 1, b. l. 93).

Visuma ištirtų įrodymų nustatyta, jog kaltinamasis S. L. J. B. sužalojo 2008 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 11 val. 43 min., tikslesnis laikas nenustatytas. Tikslinant nukentėjusiosios J. B. sužalojimo laiką remiamasi kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo R. B. parodymais, kad tą dieną, kai motina J. B. buvo išvežta į ligoninę, jis iš ryto, apie 9 val. ar 9 val. 30 min., buvo užėjęs motiną aplankyti, matė, kad jau tuo metu ji gulėjo lovoje, skundėsi bloga sveikata, remiamasi liudytojos J. R. parodymais, jog 2008 m. liepos 15 d. 11 val. 43 min. gavo iškvietimą vykti į namus pas J. B., ir Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo duomenimis. Kaltinamasis J. B. mušė jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, ir lauke, prie namo. Nustatyta, kad kaltinamasis S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventine J. B. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė J. B. į galvą, sučiupęs J. B. už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus trenkė jos galvą į klozetą, ant kurio jokio plastikinio dangčio nebuvo. Šiuo smurtu nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje, sumušti galvos smegenys, dėl to pasireiškė ryškūs neurologiniai-židininiai požymiai (smegenų koma), po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl sužalojimo kilo pavojinga gyvybei būsena – smegenų koma. S. L. J. B. tyčia nužudė, nes dėl patirtų galvos sužalojimų J. B. 2008 m. liepos 26 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, nes S. L., suprasdamas, kad savo veika kėsinasi į J. B. gyvybę, numatydamas, kad gali atimti J. B. gyvybę, ir, nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tai, kad kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios atimti gyvybę, patvirtina aplinkybė, jog, supratęs savo smurto pasekmes, kaltinamasis ėmėsi priemonių iškviesti medicininę pagalbą. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies ir Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažymos turinys patvirtina, jog kaltinamasis S. L. ir nužudytoji J. B. gyveno bendrai kaip sugyventiniai apie ketverius metus (t. 1, b. l. 48), santuokos įregistravę nebuvo, vedė bendrą ūkį, todėl laikytini šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo S. L. veika dėl tyčinio sugyventinės J. B. nužudymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų, labai pavojingą žmogaus gyvybei nusikaltimą netiesiogine tyčia, neturėdamas tam jokių rimtų, reikšmingų motyvų. Kaltinamasis buvo įpratęs žuvusiąją žaloti ir anksčiau, o už tokį elgesį atsakomybės išvengdavo. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, būdamas girtas, kaltinamasis sugyventinę mušdavo dažnai, naudojosi tuo, kad ji dėl smurto nedrįsdavo niekam pasiskųsti. Nusikaltimas baigtas. Tai, kad medicinine pagalba nepavyko išgelbėti žuvusiosios gyvybės, kaltinamojo atsakomybės nemažina. Atsižvelgiama ir į tai, kad S. L. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnija, kur kaltinamasis gyveno, gyventojų nusiskundimų dėl jo gavusi nebuvo (t. 1, b. l. 86, 87, 91). Kaltinamasis nuolatinio darbo ir pajamų šaltinio neturėjo, nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau šią aplinkybę atsveria kaltinamojo atsakomybę švelninančios aplinkybės – kaltininkas aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkių padarinių (kvietė medicininę pagalbą), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.), todėl kaltinamajam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė.

Nužudytosios J. B. vaikai nukentėjusieji R. B., R. B., A. B., J. B. pareiškė kaltinamajam civilinius ieškinius, prašydami dėl motinos žūties iš kaltinamojo priteisti po 20000 litų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. B. prašo priteisti ir 3226,48 Lt motinos J. B. laidojimo išlaidų. Dalis tų išlaidų patvirtinta dokumentais (t. 1, b. l. 30, 31, 36, 41, 46). Laidojimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl prašoma suma priteistina. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymųnustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Kaltinamasis S. L. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, todėl padarytą žalą privalo atlyginti. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nužudytosios vaikų dvasinius išgyvenimus, tai, kad vaikai dėjo pastangų, kad motina su kaltinamuoju dėl jo agresijos, fizinio smurto su juo negyventų, to pasiekti jiems nepavyko, negalėjo motinos apginti ir dėl jos pačios nenoro, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų dvasinį sukrėtimą, bendravimo su motina galimybių praradimą, nors ir atsižvelgiant į skurdžią kaltinamojo turtinę padėtį, dvidešimties tūkstančių litų sumos iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinos, nes ir teismų praktika, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tokio dydžio pinigų sumas, kaip neturtinės žalos atlyginimą tyčinio nužudymo bylose, didelėmis nelaiko.

5000 litų neturtinės žalos prašo priteisti ir nužudytosios J. B. motina J. Š. (t. 1, b. l. 50). Ji teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties – yra senyvo amžiaus (gim. 1925 metais) ir blogos sveikatos, bijojo, kad dalyvavimas teisiamajame posėdyje jos sveikatą dar daugiau pablogins (t. 2, b. l. 19, 20, 21). Kaltinamasis su visais jam pareikštais ieškiniais dėl žalos atlyginimo sutiko, neprieštarauja ir tam, jog prašoma suma būtų priteista ir nukentėjusiajai J. Š.. Kolegija mano, kad dukters praradimą ir ryšium su tuo atsiradusius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo su dukra galimybės atėmimą nužudytosios motina įvertino labai minimalia pinigine išraiška, todėl jos prašoma suma jai iš kaltinamojo priteistina.

Byloje yra pareikštas 9319,56 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nužudytosios J. B. gydymo išlaidų ligoninės stacionare (t. 1, b. l. 19, 20–21, 22). Šią žalos dalį, palaikydamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį, prašė priteisti valstybinis kaltintojas. Ieškinys pagrįstas, todėl prašoma suma iš kaltinamojo priteistina (BPK 119 str. 1 d.).

Byloje nukentėjusiajam R. B. ir liudytojai J. R. teismas išmokėjo 131 Lt 90 ct kelionės į teismą išlaidoms atlyginti. Šios teismo išlaidos laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.) ir priteistinos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija nusprendžia :

S. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam vienuolikos (11) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti S. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).

Kol nuosprendis įsiteisės, S. L. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš S. L. R. B. 3226,48 Lt J. B. laidojimo išlaidų.

Priteisti iš S. L. R. B. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, R. B. – 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, A. B. – 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, J. Š. – 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 9319,56 Lt J. B. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo S. L. 131 Lt 90 ct proceso išlaidų į valstybės pajamas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.