- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-7849-270/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- E. V. P.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. P., nukentėjusiajam D. P., išnagrinėjęs E. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2015-04-28 apie 14.00 val., Ateities g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. P. apklaustas teisme paaiškino, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant manevrą atbuline eiga, netyčia savo automobiliu prisilietė prie aikštelėje stovinčio automobilio „Volvo“. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo ranka automobilio „Volvo“ bamperį, nematydamas sugadinimų ir įsitikinęs, jog jokie sugadinimai nepadaryti, jis išvažiavo. Taip pat paaiškino, jog tuo atveju kuomet būtų matęs akivaizdžius šio automobilio sugadinimus, jis neišvažiuotų iš įvykio vietos, juolab, jog toje vietoje, aikštelėje, yra stebėjimo kameros. Jo vairavimo stažas yra virš 50 metų, žino reikalavimą kviesti policiją, tačiau šiuo atveju jis policijos nekvietė, nes nematė sugadinimų ir įsitikinės, jog sugadinimai nepadaryti, jis išvažiavo.
Iš esmės analogiškas aplinkybes E. V. P. nurodė savo paaiškinime tyrimo metu (b.l. 14).
Apklaustas teisme nukentėjusysis D. P. paaiškino, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, jis yra šio automobilio naudotojas. Įvykio dieną jis priparkavo automobilį stovėjimo aikštelėje, adresu Ateities g. 15, Vilniuje. Grižęs prie automobilio ir radęs paliktą raštelį dėl automobilio sugadinimo, jis iškvietė policiją. Be palikto liudininko raštelio, jis būtų pagalvojęs, jog pats būtų galėjęs įsiremti į kitą automobilį. Susisiekus su liudininku, šis patvirtino, jog matė, kaip automobilio „Mazda 3“ vairuotojas kliudė jo automobilį, po ko išlipęs iš automobilio apžiūrėjo jį, apsidairė ir išvažiavo. Mano, jog kaltininkas išlipo iš automobilio jusdamas kontaktą, o ar jis galėjo pamatyti sugadinimus, jis pasakyti negali, mano, jog padaryto sugadinimo galėjo nematyti, nepastebėti.
Teisme apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad jis matė, kaip Ateities g. 15, Vilniuje, vairuotojas vairuodamas automobilį „Mazda 3“ atbuline eiga bamperiu kliudė stovintį automobilį „Volvo“, t.y. jo priekinę dalį. Kadangi jo automobilio langai buvo uždaryti, jis garso negirdėjo, aplinkybės, jog automobilis nuo smūgio būtų sujudėjęs – jis nematė. Asmuo, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį, po ko sėdęs į savo automobilį išvažiavo. V. K. išlipęs iš automobilio apžiūrėjo automobilį „Volvo“, tačiau kategoriškai tvirtinti ar buvo koks įbrėžimas nuo šio kontakto – negali, nors įbrėžimas buvo.
Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas T. D. nurodė, kad 2015-04-28 iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Ateities g. 15, Vilniuje, apgadintas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams šio vairuotojas D. P. paaiškino, kad automobilį priparkavo aikštelėje, ir atėjęs prie automobilio apie 19.00 val. rado apgadintą automobilį, t.y. priekinės kairės pusės bamperį, bei paliktą liudytojo raštelį, kad automobilį apgadino automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 3).
Motyvuojamoji dalis
E. V. P. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); pažeidėjo paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 14); policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l. 3); eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis bei abiejų transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje, kuriais užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 2015-04-28, Ateities g. 15, Vilniuje, eismo įvykio metu automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, pašalinių dalelių nėra, automobiliui „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinis bamperis dešinėje pusėje, pašalinių dalelių nėra, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo aukščiai ir pobūdis atitinka (b.l. 5-7, 16-19); nukentėjusiojo D. P. bei liudytojo V. K. paaiškinimais tyrimo metu (b.l. 8, 9-10) bei teisme; kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių seka, jog E. V. P., 2015-04-28 apie 14.00 val., Ateities g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, pažeisdamas KET 9,126 punktų reikalavimus. Būtent šie E. V. P. padaryti pažeidimai ir nulėmė nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Pats E. V. P. šio pažeidimo neginčijo, nurodė jo padarymo aplinkybes.
Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš byloje esančių įrodymų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų E. V. P. paaiškinimų matyti, jog automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas sugadinimas (apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, kuris pateiktose fotonuotraukose beveik neįžiūrimas) nėra žymūs, eismo įvykis savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pats E. V. P. nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog policijai nepranešė apie eismo įvykį, nes, apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį, nematydamas akivaizdžių sugadinimų (ką patvirtina fotonuotraukos) manė, kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio jis neapgadino. Nukentėjusiojo paaiškinimas tyrimo metu nepaneigė aplinkybės, jog sugadinimas buvo ypač mažareikšmis, dėl ko darytina išvada, jog E. V. P. tokio sugadinimo galėjo nepastebėti. Nukentėjusiojo, liudytojo parodymai bei policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime nepaneigė E. V. P. teiginių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu, atsižvelgiant į kontakto pobūdį bei padarytą sugadinimą, E. V. P. galėjo nepamatyti automobilio ypač nežymaus sugadinimo ir išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, objektyviai nežinant ir nesuprantant apie įvykusį eismo įvykį. Aplinkybė, jog E. V. P., pajutęs automobilių susilietimą, išlipo apžiūrėti galimų sugadinimų (o jų nematydamas išvažiavo), tik patvirtina, jog E. V. P. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, todėl teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu E. V. P. veiksmuose tyčios pasišalinti nebuvo, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių jo kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, byloje nėra, jo teiginiai nepaneigti, todėl byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina E. V. P. veiksmuose nenustačius minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, į padarytą žalą. E. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą, dėl turto sugadinimo, jis pripažino ir gailisi, šį pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į tai, jog E. V. P. pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, ankščiau buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą, jam už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirtina bauda didesnė už minimalią.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas
nutaria:
E. V. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
E. V. P. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).