Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pavaduotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. spalio 3 d. 21.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), girtavo bei būdamas neblaivus konfliktavo su savo sutuoktine A. R., grasino atimti vaikus bei pasodinti ją į kalėjimą, filmavo ją bei savo nepilnametes dukras I. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudaužė sekcijos stiklą, tokiu savo elgesiu kenkė savo nepilnamečių dukrų interesams, darė žalingą įtaką jų pasaulėžiūrai, nors jo kaip tėvo pareiga sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam vystymuisi, nesistengia formuoti darnios ir tarpusavyje sutariančios šeimos vertybių, neugdo nuostatos prieš alkoholinių gėrimų vartojimą, jo veiksmai prieštaravo 1996-03-14 Nr. I-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 punktą, 21 straipsnio 1 punktą ir 44 straipsnio 1 dalį.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja R. B. 2016-10-12 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad sutuoktinis naudoja psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, grasina jai susidorojimu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 181 straipsnį, bylos medžiagą persiųsti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriui (b. l. 2).

A. R. teismo posėdžio metu, apklaustas po liudytojų apklausos, su pažeidimu nesutiko. Nurodė, kad 2016-10-03 jis grįžęs iš darbo rado svečiuos šeimos draugą R.. Jis tą dieną alkoholio nevartojo. Alkoholį vartojo R., A. R. gėrė šampaną. Jis su draugu žiūrėjo muzikinius klipus ir kažkuriuo tai metu į kambarį užėjo A. R. ir kaip visada su provokacijomis. Kilo buitinis konfliktas, galvojo tegul ji kalba, jis filmavo, kad ji nenuteikinėtų vaikų, nes prasidėjus skyrybų procesui, ji jį apibūdina netinkamai, mano, kad yra tikslas ir siekis atimti turtą ir atriboti nuo vaikų. A. R. nuėjus pas dukras į kambarį, jis nuėjo paskui ją, kadangi viską filmuoju, nes nebespėja gintis, byla ant bylos. A. R. nuteikinėja vaikus prieš jį, dėl to nuėjo paskui, paklausyti ką ji ten šnekės. Įvykio vakarą jis susižalojo pirštą, darydamas sekciją, į sudužusį stiklą. Specialiai netrenkė stiklo, jis jau buvo pažeistas. Jam pagalbos jokios nereikėjo, bet A. R. iškvietė medikus. Atvykę medikai jam pirštą užklijavo ir išvažiavo. Atvyko policija, niekas jokių pretenzijų neturėjo. A. R. išėjo su policija. Taip pat pažymėjo, kad buvo ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ji prieš jį naudojo fizinį smurtą ir tik filmuotos medžiagos dėka galėjo būti teisus ir ji buvo įtariamoji. Jis filmuoja, nes nori apsiginti teisme skyrybų procese ir tikrai nepadarė jokio nusižengimo ar pažeidimo. Filmuoja ir dėl to, kad A. R. pastoviai provokuoja konfliktus. Šiuo atveju imitavo filmavimą. Žmonos sveikatos stovis yra sunkus, ne visada būna elgesys prognozuojamas, kartais daro konfliktą kurio net neturi būti. Skyryboms padavė žmona. Prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, nes jis jokio pažeidimo nepadarė.

A. R. atstovas advokatas A. A. prašė jo atstovaujamojo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodė, kad pagal surašytą protokolą, jo atstovaujamasis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad girtavo ir būdamas neblaivus konfliktavo su savo sutuoktine. A. R. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jai kilusios turtinės ar neturtinės žalos, ar dėl grasinimo, ar dar dėl kažko. A. R. filmavimo aplinkybes paneigė, telefoną buvo pasėmęs tam, kad apsiginti prieš žmoną, nuo eilinių pareiškimų rašymo. Nei jis filmavo vaikus, nei kažkur viešino. To byloje nėra nustatyta. Atsakomybė už privačios savo erdvės filmavimą ATPK nėra numatyta. Iš garso įrašo nėra jokių grasinimų, atvirkščiai, jo atstovaujamasis elgiamasi taktiškai ir gražiai. Nemato jokio pagrindo traukti į tą bylą vaikus ir nemato jokio nusižengimo sudėties. Mažametė dukra nurodė, kad skambino mamai todėl, jog pamatė tėvą kraujuotą, natūralu išsigando, bet, ar dėl to yra pažeidimas. Kita apklausta dukra nurodė, kad jokių pretenzijų prieš tėvą neturi. Nurodė, kad ir jos mama tam tikrose situacijose netinkamai elgiasi. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-04 nutartyje Nr. 2 K-299, konstatavo „tokioje privačioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti. Teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje situacijoje proceso dalyviai ir nukentėjusieji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.“ Todėl mano, kad jo atstovaujamasis galėjo būti apkalbėtas ir jam buvo kerštaujama dėl to, kad A. R. buvo iškelta byla ir nutraukta pagal laidavimą. Be to, prokuroras kritiškai vertino duotus A. R. parodymus, nurodydamas, kad jos nurodomos aplinkybės visiškai neatitinka pašaliečio liudytojo parodymų, kad prieš ją buvo smurtaujama. Pati pareiškėja pripažino, kad turi problemų su savo psichine sveikata. Tai taip pat turi įtakos jos duodamų parodymų adekvatumui. Apklaustas policijos pareigūnas patvirtino, kad buvo toks iškvietimas ir į jį turėjo reaguoti, nuvykus smurtas nepasitvirtino. Pareigūnai atvyko ir išvyko, nereikėjo jo atstovaujamajam patikrinti blaivumo, nereikėjo jo sulaikyti. Be to, jo atstovaujamasis yra puikiai charakterizuojamas. Mano, kad ši byla iš esmės yra iškelta dėl to, kad norima kažkokiu neteisėtu būdu gauti naudą būtent užvestame santuokos nutraukimo procese. Jį apjuodinti, padaryti nebūtu smurtautoju, apriboti bendravimą su vaikais. Visgi šioje byloje yra daug abejonių, pačios pareiškėjos pozicija yra neaiški ir nenuosekli.

Liudytojas, policijos pareigūnas, M. B. parodė, kad smulkiai įvykio papasakoti negali, nes neatsimena nei laiko, nei datos, tik pamena iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, smurtas nepasitvirtino, operatyvinės grupės nereikėjo ir jie tik iš nukentėjusiosios paėmėme pareiškimą. Nebuvo jokio smurto ir jokių sužalojimų. Bute dar buvo kažkoks vyriškis. Blaivumo netikrino, bet vizualiai matėsi ir jautėsi alkoholio kvapas. R., kad būtų sužalota nesimatė. Jeigu nepasitvirtina iškvietimo aplinkybės, surašo tarnybinį pranešimą ir dar tarnybinis yra surašytas dėl priimto pareiškimo. Įvykio vietoje buvo medicinos darbuotojai, vyriškį apžiūrėjo, bet tiksliai aplinkybių pasakyti negali. Su piliete bendravo bute, ji teigė, kad jos vyro yra terorizuojamos dukros. Pilietis medikų pagalbos atsisakė. Pamenu, kad juos filmavo, jo elgesys buvo neadekvatus, uždavinėjo tokius klausimus į kuriuos jie atsakyti negali. Jis suprato, kad vyksta skyrybų procesas. Asmeniškai jiems filmavimas netrukdė, nes pilietis yra savo bute ir gali daryti ką nori. Negali pasakyti, ar namuose tuo metu buvo dukros, jų nematė.

Liudytoja A. R. parodė, kad įvykio vakarą įvyko eilinės išgertuvės vyro ir jų šeimos draugo. Pasikvietė ją prie stalo išgerti šampano ir eilinio pokalbio, kai draugas buvo išėjęs į balkoną parūkyti, metu jis jai pradėjo grasinti, kad pasodins ją į kalėjimą, padarys neveiksnia. Jai norint išeiti iš kambario, jis jai įspyrė į užpakalį. Supratusi, kad bus nuskriausta, ji nuėjo pas mergaites į kambarį. R. atlėkė paskui ir pradėjo filmuoti mergaites. Vyresnioji dukra pradėjo šaukti, kad nefilmuotų, jis dar norėjo ant jos pulti ir suduoti, bet kaip mergaitė sušuko, jis nieko nepadarė. Mergaitės pradėjo verkti. Pateiktame garso įraše tai yra užfiksuota. Tą vakarą vyras grūmėsi su draugu, sudaužė sekcijos stiklą, susižalojo pirštą, buvo iškviesti medikai, kurie iškvietė policiją. Atvykus policijai, mergaitės buvo savo kambaryje. Pareiškimą parašė, kad sustabdyti vyrą nuo psichologinio smurto prieš ją ir vaikus. Vyras visada filmuoja ir ji buvo priversta daryti garso įrašą. Ji su vyru nenori jokių konfliktų, jam yra reikalinga psichologinė pagalba. Jis turi meilužes, bet ji nelenda į jo asmeninį gyvenimą. Ji buvo daug metų psichologinė auka, kodėl jis jai keršija, nežino. Jis prieš ją smurtauja jau trys metai. 2015 metais buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ji jam atleido, parašė susitaikymą. Ji visada juo tikėjo. Ji yra ligonis, visam laikui paskirtas invalidumas, depresinis tipas nustatytas. Ji vartoja antidepresantus, jai padaryta psichologinė ekspertizė, ji yra sąmoninga ir pilnai atsako už savo veiksmus, ką rašo ir ką sako. Prašo A. R. nubausti.

Liudytoja J. R. parodė, kad įvykio dieną tėtis buvo su savo draugu, kabinėjosi prie jos, trukdė ruošti pamokas. Tėtis norėjo filmuoti mamą, ji juos varė iš kambario. Viso įvykio nematė ir nenori matyti. Jie kalbasi tarpusavyje, ką kalbasi, ji nežino. Žino, kad tėvas susižalojo ranką, buvo policija, medikai. Tėtis tą vakarą buvo išgėręs. Negirdėjo, kad tėtis mamai būtų grasinęs, jog pasodins ją į kalėjimą. Dėl visų įvykių jie abu yra kalti. Tėvai vienas kitą filmuoja, kodėl, nežino, gal kerštauja. Jai su abiem tėvais nesaugu, kai jie būna kartu, saugu, kai jie būna atskirai, tiek su mama, tiek su tėvu. Nemano, kad dėl šio įvykio reikia tėvą bausti.

Liudytoja I. R. parodė, kad įvykio vakarą tėtis gėrė su draugu. Atėjo pas jas į kambarį mama, nežino, ar mama bėgo nuo tėčio, ar šiaip atėjo pas jas. Po to pas jas į kambarį atėjo tėtis, grasino prie Jurgitos, kad atims telefoną. Ji tėtį šiaip ne taip išvarė iš kambario ir užrakino duris. Mama išėjo į automobilį. Ji su sese ruošė pamokas ir išgirdo dužimo garsą. Ji nubėgo pažiūrėti, pamatė tėvą stovintį prieš draugą ir jo kruviną ranką. Atėjusi mama iškvietė medikus, tėtis norėjo pabėgti, bet ji jį sulaikė. Jai toks tėčio elgesys trukdo. Tėtis elgiasi netinkamai, bet negali pasakyti, kad mama elgiasi tinkamai. Mama leidžiasi provokuojama tėčio, galėtų nekreipti dėmesio. Gal neįmanoma tai pakęsti, bet mano, kad mama galėtų kažkaip kitaip elgtis šiose situacijose. Tėvai vienas kitą filmuoja. Tėtis specialiai mamai leidžia suprasti, kad filmuoja. Šiuo atveju, tėtis filmavo mamą ir sesę. Mama alkoholio mažai vartoja, kartais išgeria vieną taurę šampano per šventes. Mama serga, kartais blogai jaučiasi, bet ji su sese yra labai savarankiškos. Mama nėra pikta, agresyvi, tik gal mažiau aktyvi. Tėtis dažnai neišgėrinėja, gal kas dvi, tris savaites. Visus konfliktus sukeldavo dažniausiai girtas, o ji tada jų ypač vengia ir būna pikta. Nori, kad tėvas būtų nubaustas.

Perklausius pateiktą A. R. garso įrašą, iš kurio girdimi balsai tiek A. R., tiek A. R. yra ramūs, buitinis konfliktas.

Išklausius garso įrašą liudytoja J. R. nurodė, kad tėtis visaip lindo, grasino atimti telefoną, provokavo, filmavo, nes mama buvo pas jas kambaryje, ji norėjo, kad tėtis išeitų iš kambario, jis buvo išgėręs. Kambaryje buvo apie 5-10 min. Liudytoja I. R. nurodė, kad jos nuomone, tėtis elgėsi netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

- administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1);

- A. R. pareiškimas, kad 2016-10-03 namuose, (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. R. girtuokliavo, kumščiavosi su šeimos draugu R. M., naudojo prieš ją psichologinį smurtą, grasino ją pasodinti į kalėjimą už kažkokius melagingus parodymus, ją filmavo gąsdindamas, puolė mergaites mušti, bet jį sulaikė, filmavo ir mergaites ir jas žodžiais gąsdino. Konflikto metu sudaužė sekcijos stiklą, susižalojo ranką. Girtuokliavimai jo namuose ir psichologinis smurtas prieš ją ir vaikus vyksta dažnai (b. l. 3);

- tarnybinis pranešimas dėl priimto A. R. pareiškimo (b. l. 4);

- A. R. apklausos protokolas (b. l. 5);

- I. R. paaiškinimas (b. l. 6);

- tarnybinis pranešimas (b. l. 7);

- 2016-10-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo įtariamoji A. R., padariusi nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą. Nutarime nurodyta, kad A. R. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ji kalta prisipažino ir parodė, kad vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinio A. R. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia sudavė jam smūgius (b. l. 14-15);

- 2016-11-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes A. R. nepadarė nusikalstamų veikų, numastytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 18-22);

- A. R. charakterizuojanti medžiaga (b. l. 23-25);

- pranešimas dėl atsiliepimų civilinėje byloje pagal A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo (b. l. 26);

- Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016-06-17 pranešimas dėl būtinumo skirti ekspertizę, iš kurio matyti, kad A. R. nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 30-31).

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. A. R. protokole nurodyta padaryta veika atitinka ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Įvertinus ATPK 181³ straipsnio 1 dalies ir ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad abiejose straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir A. R. byla nagrinėtina remiantis ATPK normomis.

ATPK 181³ straipsnio ,,Vaiko teisių pažeidimas“ 1 dalyje (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) numatyta, jog neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal šį straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia specialus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 1996 m. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnis, kuriame inter alia įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Įvertinus surinktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų pagrindžiančių A. R. kaltę administracinio teisės pažeidimo padaryme.

Įvertinta, kad A. R. su A. R. yra sutuoktiniai, nors santuoka nenutraukta, tačiau ruošiasi skyryboms. Tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi sutuoktiniai, jų santykiai įtempti, todėl jų parodymai vertinami atsargiai. Tiek administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo, tiek nukentėjusioji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti nevisai teisėtų motyvų.

Konfliktai šeimoje neretas reiškinys visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tokiose situacijose nukenčia jų vaikai. Tačiau tai nereiškia, kad administracinė teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisnių santykių.

Vertinant nukentėjusios pateiktą garso įrašą, įrašytą jos įvykio metu dukters kambaryje konstatuotina, jog A. R. įbėga į dukters kambarį, įeina A. R., tačiau elgiasi adekvačiai. Skirtingai, negu jų dukra, reikalaudama tėvams pasišalinti iš jos kambario. Greitoji medicininė pagalba buvo kviečiama nepilnametės dukters prašymu ne konfliktui raminti, o A. R., susižalojusiam ranką į sekcijos stiklą, pagelbėti. Atvykę policijos pareigūnai nenustatė smurto artimoje aplinkoje, šeimos nariai pretenzijų vienas kitam neturėjo.

Todėl vertinant visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. R. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.