- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- eI-475-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02829-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjai A. S. ir jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,
dalyvaujant atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus atstovams S. M. ir V. J.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr.S-244 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ ir kitų skundžiamų aktų panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr.S-244 „Dėl A. S. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SS-2375 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. DL-1469 ir perduoti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą teritoriniam skyriui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos A. S. skunde (I t., b. l. 1–4) nurodoma, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius 2016 n. gegužės 3 d., atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1469 nustatė jai 55 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. Nesutikdama su tokio didelio darbingumo lygio nustatymu bei teritorinio skyriaus vertinimo rezultatais, pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, tačiau šis teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Siekdama objektyvios savo fizinės sveikatos būklės įvertinimo, pasinaudojo išankstine ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ir pateikė skundą Ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2016 m. spalio 6 d. sprendimu Nr.S-244 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ pastaroji institucija pareiškėjos skundą atmetė ir paliko nepakeistą 2016 m. rugpjūčio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr.SS-2375 „Dėl A. S. darbingumo lygio“. Mano, kad tiek Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius prie LR SADM, tiek Ginčų komisija prie LR SADM tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundus dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) Šiaulių 1 teritorinio skyriaus bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtų sprendimų ir išsamiai nevertino pareiškėjos organizmo funkcinių sutrikimų bei rizikos veiksnių, motyvuojant tuo, kad Ginčų komisija yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir darbingumo lygio vertinimo neatlieka, o tik spręsdama ginčą nustato, ar skundžiamas NDNT sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, bei turi teisę įpareigoti NDNT pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą arba įpareigoti NDNT pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio, todėl buvo palikti galioti nepagrįsti sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinis skyrius ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR SADM Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjos darbingumo lygį vertino pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M48.06, M54.06, M54.1, R52.1, R32.0 ir M42 (TLK-10-Australijos modifikacijos kodai) aspektu, tačiau nevertino siuntime į NDMT nurodytos diagnozės J45.0 (dominuojanti alerginė astma), o Ginčų komisija prie LR SADM sprendime nurodė, kad alerginė astma bazinio darbingumo verte neįvertinta pagrįstai, nes nesukelia žymesnių sveikatos funkcijos sutrikimų, t. y. neįtakoja asmens darbingumo lygio (byloje nėra duomenų, jog forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEVl/difuzinis plaučių pajėgumas ir kt. rodikliai atitinka Kriterijų aprašo l priedo V dalies 37 punkto taikymo sąlygas). Institucijos, vertinusios pareiškėjos darbingumo lygį, neatsižvelgė į nurodytus kvėpavimo takų ligų simptomus, nusiskundimus, nors 2016 m. balandžio 19 d. siuntime Nr.10 į NDNT „kitos diagnozės“ nurodyta persistuojanti bronchinė astma, I laipsnio plaučių nepakankamumas. Nėra abejonės, kad ir kvėpavimo ligos turi įtaką bendrai fizinės sveikatos būklei ir faktiniam darbingumo lygiui. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Tuo pačiu minėtu įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y., bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Nors NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akte ir nurodyta, kad buvo atlikta pareiškėjos apžiūra, tačiau komisijos nariai jos neapžiūrėjo, tik pasiūlė atsisėsti, uždavė kelis klausimus. Institucijos, priėmusios sprendimus dėl pareiškėjos darbingumo lygio, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjos sveikatos būklė po 2014 m. patirtos stuburo traumos, atliktų chirurginių intervencijų bei reabilitacijos procedūrų ir medikamentinio gydymo nepagerėjo: pareiškėją vargina pastovūs skausmai, beveik visiškai negali pasilenkti, negali kelti jokio svorio, ilgiau išbūti sėdimoje padėtyje, o stovint įskausta nugara ir užtirpsta kojos, reikia vartoti daug nuskausminamųjų vaistų, nuo kurių vargina pykinimas, vėmimas, tad sveikatos būklė prastėja, dėl to negali susirasti jokio darbo, be to, yra persirgusi plaučių tuberkulioze, serga bronchine astma. Taip pat neatkreiptas dėmesys ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, esant tai pačiai sveikatos būklei kaip ir šiuo metu. Institucijos, sprendusios pareiškėjos darbingumo lygio klausimą, turėjo taikyti Kriterijų aprašo 1-o priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XV dalies 81.4 papunktį, kadangi pareiškėja gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, yra labai priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos (šiuo metu apsigyveno pas dukrą Šiauliuose, nes savo namuose Pataičių kaime Šiaulių rajone negali gyventi dėl buities sąlygų, kadangi reikia kasdien pasirūpinti gyvenamojo namo šildymu, atsinešti malkų, vandens iš šulinio, kūrenti krosnį, atlikti kitus namų ūkio darbus ir t. t., negali kelti visiškai jokio svorio, negali lankstytis, nes net menkiausią svorį pakėlus prasideda dideli nugaros skausmai, o visiškai skausmas nepraeina niekada), tačiau neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo specialistai į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.1.3 papunktį, nustatantį didesnį bazinio darbingumo procentą. Viešojo administravimo įstatyme yra numatyti bendrieji principai, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, nustatantys viešojo administravimo subjekto pareigą išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kiekvieno piliečio skundą ir tik atlikus išsamų tyrimą priimti teisės aktais pagrįstą sprendimą. Minėtame įstatyme numatyti objektyvumo, proporcingumo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, „vieno langelio“ principai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, tirdamas asmens skundą ir matydamas, kad kitų institucijų pateiktų duomenų ar dokumentų nepakanka, kad patikrintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir priimtų įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą, privalo, vykdydamas teisės aktais jam priskirtus uždavinius ir funkcijas, aktyviai naudotis jam suteiktomis teisėmis, taigi ir pareikalauti informacijos ar papildomų dokumentų iš kitų viešojo administravimo subjektų, Įstatyme numatytos atsakovo vienos iš pagrindinių funkcijų darbingumo lygio nustatymo vykdymas negali būti atliekamas vien tik kaip formalus institucijai pateiktų asmenį gydančio gydytojo dokumentų įvertinimas, bet visų pirma kaip besikreipiančio asmens nurodomų aplinkybių ištyrimas, atsakant į skunde nurodytus argumentus bei atsižvelgiant į visus pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi darbingumo nustatymui. Iš NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos prie LR SADM sprendimų matyti, jog darbingumo lygio vertinimas neapėmė darbingumo vertinimo pagal pareiškėjos paaiškinimus ir medikų išvadas. Skundžiami NDNT Šiaulių 1 teritorinio skyriaus ir NDNT prie LR SADM Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai priimti neištyrus visų faktinių duomenų, todėl kreipiasi, kad atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba būtų įpareigotas iš naujo įvertintų visus jos pateiktus medicininius dokumentus, paaiškinimus dėl ligų simptomatikos bei fizinę būklę ir nustatytų faktinį pareiškėjos darbingumo lygį.
Pareiškėja A. S. teismo posėdyje nurodė, kad neurochirurgai sakė, jog ji gali kelti po pusantro kilogramo, o ne dešimt, kaip nustatė neįgalumo komisija. Nenori atsisėsti į invalido vežimėlį. Komisija neįvertino operacijos, jog pareiškėja sunkiai kelti negali, nes varžtai gali lūžti. Neįgalumo procentas nustatytas ne pagal pareiškėjos ligas. Klausimus uždavinėjo griežtai, ne į visus klausimus galima atsakyti „taip“ ar „ne“. Jie žymėjo, kad pareiškėja viską gali padaryti pati, tada būtų kitoks vertinimas, kitoks būtų koeficientas. Pareiškėjos manymu, koeficientas turėtų būti 0,8.
Pareiškėjos A. S. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdyje nurodė, kad galbūt pareiškėja nesupranta pagrindo, kodėl suteikta trečia grupė. Kai atstovė su pareiškėja ėmė rengti skundus, tada išsireikalavo kitus dokumentus. Sunku pasakyti, kokio turinio buvo pačios pareiškėjos skundai. Atliekant vertinimą, užduodant klausimus pareiškėjai, netinkamai buvo sužymėti pareiškėjos atsakymai. Buvo pateikti klausimai, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“, tarpinių atsakymų nebuvo. Pareiškėjai sunku atsisėsti, atsistoti – beveik visada. Pati pareiškėja būtų kitaip užpildžiusi klausimyną. Yra neatitikimų dėl savarankiškumo kriterijaus. Pareiškėja mano, kad klausimyno užpildymas sąlygojo netinkamą darbingumo lygio įvertinimą. Pareiškėja nurodė, kad jos darbingumo lygis turėtų būti 40 proc. Jai tik pateikta pasirašyti klausimyne, susipažinti su užpildytu klausimynu neleista.
Atsiliepimas
Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus atsiliepime (I t., b. l. 45-48) nurodoma, kad pareiškėja, nurodydama skundo dalyką ir pagrįsdama reikalavimą, nurodo tik faktines darbingumo lygio vertinimo aplinkybes, remiasi bendraisiais teisės principais, tačiau nepateikia jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidą suabejoti skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja, jog skunde be kitų būtinų turinio elementų turi būti nurodytos ir aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, bei pridėti tai patvirtinantys įrodymai. Įrodinėjimo priemones, jų turinį ir pateikimo tvarką reglamentuoja 24 straipsnis. Ignoruodama savo pareigą procese, pareiškėja apsiribojo tik bylos aplinkybių išvardijimu ir nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių suabejoti priimtų sprendimų pagrįstumu. Pažymėtina, kad ginčo sprendimą priėmė specialų išsilavinimą ir žinių turintys NDNT specialistai, o pareiškėjos nurodyti argumentai, kad atsakovas „tik formaliai išnagrinėjo mano skundus“ ir tai, kad ankstesniu darbingumo lygio vertinimo laikotarpiu nepasikeitus sveikatos būklei buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, yra tik deklaratyvūs, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nelaikytini teisiškai reikšmingais ir vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad sąvokos „asmens sveikatos lygis“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali būti tapačios. NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. NDNT kaip viešojo administravimo įstaigai yra suteikta kompetencija nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį bei priimti sprendimus dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, jų priežasčių, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo ir kt. Kadangi NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali vertinti sveikatos būklės ar atlikti kitokių su sveikatinimo veikla susijusių funkcijų. Papildomai pažymėjo, kad NDNT nėra susaistyta ir ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja galimą darbingumo lygio kitimą atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamu laikotarpiu. Todėl tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam atitinkamam laikotarpiui negali mažėti ar didėti. Paaiškino, kad asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. NDNT Šiaulių l teritorinis skyrius, išnagrinėjęs asmens byloje esančius duomenis dėl siuntime į NDNT nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – ILK-10-AM) kodus: M48.06 stuburo stenozė, juosmens sritis (būklė po 2015 m. vasario mėn. atliktos stuburo fiksacijos dėl Ll slankstelio lūžimo); M54.06 panikulitas, pažeidžiantis kaklo ir nugaros sritį, juosmens sritis; M54.1 radikulopatija; R32 šlapimo nelaikymas, nepatikslintas (kodas koreguotas, nes siuntime nurodyto ligos kodo R32.0 nėra klasifikatoriuje); R52.1 lėtinis nenumalšinamas skausmas; J45.0 dominuojanti alerginė astma – vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, asmeniui nustatė 50 proc. bazinį darbingumo lygį. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus M48.06, M54.06, M54.1, R52.1 ir R32, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.1.3 papunkčiu, kuris taikomas dėl griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusių funkcijų sutrikimo (šiuo atveju stuburo funkcijos sutrikimas) ir vertinamas 50 proc. bazinio darbingumo verte. Šis papunktis reglamentuoja stuburo funkcijos sutrikimą, kai yra didelis judesių apribojimas ar labai riboti judesiai (kai stuburo judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas) yra 0/0/15°), kai yra dideli pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas didesnis nei 5 balai pagal VAS skalę. Taikytas šis punktas dėl būklės po stuburo Ll srities slankstelio lūžimo 2014 m. ir Thl2-L2-L3 srities fiksacijos metalinėmis konstrukcijomis: išlieka lokalaus skausmo sindromas (skausmas juosmens srityje, intensyvėjantis judesių, fizinio krūvio metu, vaikštant), ryškus judesių ribotumas (judesiai riboti ¾ apimties), kartais nesulaiko šlapimo. Radiologinių tyrimų metu nustatyti išliekantys pakitimai: Ll slankstelio kompresinis lūžimas su poslinkiu į kanalą, stuburo kanalo deformacija ir stenozė, Thl2-L2-L3 fiksacija metaline konstrukcija ir varžtais. Sveikatos funkcinis sutrikimas patvirtintas 2016 m. vasario 2 d. neurologo konsultacijos ir siuntimo į NDNT duomenimis. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais, buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas (kadangi nėra kitų organizmo funkcinių sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentai yra mažesni ar lygūs 80 proc., mažinantis koeficientas nebuvo taikytas). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju užpildyto ir asmens patvirtinto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 17. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1,1 (kai balų suma 4–18 balų). Todėl buvo taikytas koeficientas 1,1 ir (suapvalinus) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (DL = 50 x 1,1). Pažymėtina, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėtas sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį 2015 m., įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.4 papunktį, kuris taikomas esant sunkiam funkciniam sutrikimui, kai asmuo gali atlikti tik lengvus labai ribotus veiksmus, kai kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, minėtas kriterijus pritaikytas negali būti. Toks sprendimas motyvuojamas aplinkybe, kad ankstesniu darbingumo lygio vertinimo periodu Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.4 papunktis buvo pritaikytas dėl būklės po 2015 m. vasario 25 d. atliktos operacijos, kuomet buvo atlikta stuburo fiksacija. Papildomai pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies kriterijai taikomi būtent pooperacinėms būklėms įvertinti, kuomet dar nėra aiškus išliksiantis sveikatos sutrikdymo mastas, o Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies (Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai) kriterijai taikomi, kuomet yra baigiamas gydymo procesas. NDNT Šiaulių 1 teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą patvirtina ir 2016 m. liepos 22 d. NDNT Sprendimų priežiūros skyriaus gauti papildomi medicininiai dokumentai (VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro papildomai pateiktos 2016 m. birželio 16 d. neurologo ir 2016 m. birželio 14 d. radiologo konsultacijų išvados), kurie buvo gauti priimant sprendimą. Skirtingai, nei teigia pareiškėja, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą 145.0 (dominuojanti alerginė astma) buvo vertinta, tačiau nebuvo įvertinta bazinio darbingumo lygio balais, nes nesukelia pastovaus sveikatos sutrikdymo, dėl to spręstina, kad neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo punktų ir asmens darbingumo lygiui įtakos nedaro. Paaiškina, kad NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų atsiradę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių diagnozuoto sunkumo ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis, jo įvertinimui parenkant labiausiai sveikatos sutrikimo mastą atitinkantį kriterijų, kuris yra išreikštas bazinio darbingumo lygio procentine išraiška. Todėl, esant diagnozuotai tai pačiai ligai, atsižvelgiant į sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumą, nustatyti darbingumo lygio procentai gali būti skirtingi. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu ir 88 straipsnio 1 punktu, teismo prašo pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus atstovas V. J. nurodė, kad darbingumo lygis buvo nustatytas 2015 metais po traumos, kai buvo lūžęs stuburas. Siūlyta operuotis, ji atsisakė. Buvo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Per metus stuburas sugyja, lieka liekamieji reiškiniai. Pirminis buvo nustatytas 45 proc., po metų nustatyta 50 proc. Nurodė, kad posėdis trunka penkiasdešimt minučių, pareiškėja buvo susikaupusi, nekeitė padėties. Dėl astmos – yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Ramybės būsenoje rodikliai atitiko normos ribas. Buvo vertinta astma, nustatyta, kad neturi įtakos, nustatant darbingumo lygį. Vertina, ką mato, kad stovėti trisdešimt minučių jai bus sunku, reiks atsisėsti ar atsiremti. Jai nuolatinių pagalbinių priemonių nereikia. Klausimynas pasirašytas pareiškėjos, ji iki šiol dėl to klausimų nekėlė. Vertintojas pildo klausimyną pagal tai, ką mato, ką sako pareiškėjas. Pabaigoje vertintojas gali išsakyti nuomonę dėl kriterijų. Vertintojas gali pažymėti ne tokį atsakymą, kokį sako pareiškėjas. Neįgalumo nustatymo tarnyba nėra medicininė įstaiga. Darbingumo lygis nustatomas remiantis dviejų ministrų įsakymais. Dėl klausimyno vertinimo – vertinama, ar žmogus atlieka pats ar su kitų pagalba.
Teismo posėdyje atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus atstovas S. M. teismo posėdyje nurodė, kad jeigu asmuo nesutinka su klausimyno užpildymu, jis kviečiamas dar kartą į posėdį, klausimynas pildomas iš naujo. Nustatant darbingumo lygį, asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pareiškėja klausimyną pasirašė, klausimų nebuvo. Buvo pildyta prieš dvejus metus, dabar neaišku, kodėl taip įvertinta. Vertinama ne taip, kaip norėtų pareiškėja, o pagal realią padėtį. Konkrečiai darbo vietai darbo vietoje gydytojas nurodo, kiek galima kelti. Nuo 45 iki 50 proc. būtų ta pati trečia grupė. Ji – savarankiška, viską pasidaro, tik kažkiek lėčiau. Dėl finansinės paramos – nuo 0 iki 25 proc. yra pirma grupė. Ji kelia klausimą, kad nenustatyta 40 proc., kad atitiktų antrą grupę. Skundas nepagrįstas, prašo jį atmesti. Skundžia ne sprendimą, o tai, kad darbingumo lygis nustatytas ne toks, kokio norėtų pareiškėja. Dėl klausimyno klausimas iškilo tik posėdžio metu. Tai galima buvo išspręsti ikiteismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr.S-244 „Dėl A. S. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr.SS-2375 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) Šiaulių I teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. DL-1469 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti NDNT Šiaulių I teritorinį skyrių darbingumo lygio nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo.
Darbingumo lygio nustatymo pagrindus nustato Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (aktuali nuo 2014 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) (toliau – Įstatymas). Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Šios nuostatos (apibrėžiančios darbingumą procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, nenumato.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (3.1–3.2 punktai). Aprašas apibrėžia medicininius kriterijus kaip bazinį darbingumą, vertinamą atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 punktas). Šiame apraše nustatyti koeficientai, iš kurių dauginami bazinio darbingumo procentai, esant Apraše nustatytoms sąlygoms (5–6 punktai), ir galutinio bazinio procento nustatymas (7 punktas). Bazinis darbingumas vertinamas procentais (7 punktas) ir, kaip nurodyta Aprašo 3.1 punkte, pagal šio Aprašo 1 priedą, kuris taip ir pavadintas ,,Bazinio darbingumo procentai“. Šiame priede išvardintos konkrečios ligos, traumos, įvairūs sutrikimai, kurie įvertinti atitinkamo dydžio procentais. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, šio vertinimo įforminimą bei suinteresuotam asmeniui išduodamo dokumento formą.
Svarbu pažymėti, kad darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (Įstatymo 18 str. 1 d., 18 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl šių aplinkybių byloje nebus pasisakyta.
2016 m. balandžio 19 d. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu Nr.10 (I t., b. l. 137–139) pareiškėja buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygio nustatymui baigiantis terminui. Siuntime nurodyta, kad išlieka netaisyklinga laikysena, skausmingi priešstuburiniai taškai; pacientė negali ilgai sėdėti, dešinėje kojoje pasilpusi raumenų jėga; yra dalinė dubens organų kontrolės funkcija; konsultuota neurochirurgo, skirtas gydymas NVNU, ligonę vargina bronchinis dusulys nedidelio fizinio krūvio metu. Siuntime nurodytos pagrindinės diagnozės: M48.06, M54.06; kitos diagnozės: M54.1, R52.1, R32.0, J45.0.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr.R-2120 (I t., b. l. 132) kreipėsi į VĮ Šiaulių r. pirminės sveikatos priežiūros centro Ginkūnų šeimos gydytojo kabinetą prašydamas pateikti neurologo išvadą nurodant stuburo-judėjimo org. sistemos FN laipsnį. Taigi negalima teigti, kad tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.).
2016 m. gegužės 2 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologas E. G. parengė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (I t., b. l. 130–131).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrius 2016 m. gegužės 3 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.DL-1469 (I t., b. l. 120) parengė atsižvelgdamas į specialistų, konsultantų išvadas (neurochirurgo, pulmonologo, reabilitologo, neurologo), parengtas 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. gegužės 2 d. (I t., b. l. 21).
Vienas iš pareiškėjos skundo motyvų yra tas, jog šio skundžiamo akto 21 punkte numatyta, kad taikomas 79.1.3 punktas dėl skausminio sindromo, ryškaus stuburo judesių ribotumo po 2015 m. atliktos fiksacijos dėl L1 lūžimo.
Pareiškėjos manymu, turėjo būti taikomas ne Aprašo 1-ojo priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XIV dalies 79.1.3 papunktis (didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai, dideli pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas >5 balai pagal VAS skalę), o Aprašo 1-ojo priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XV dalies 81.4 papunktis (sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos).
Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė būtent 81.4 papunkčio taikymą patvirtinančių sveikatos priežiūros specialistų išvadų, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad priimant 2016 m. gegužės 3 d. aktą ir kitus skundžiamus aktus, revizavus šio akto teisėtumą, būtų nepagrįstai neatsižvelgta į specialistų, konsultantų išvadas, galėjusias patvirtinti, kad turėjo būti taikomas ne XIV dalies 79.1.3 papunktis (didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai, dideli pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas >5 balai pagal VAS skalę), o Aprašo 1-ojo priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XV dalies 81.4 papunktis (sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos).
Taip pat nepagrįstas pareiškėjos skunde nurodytas motyvas, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad po 2014 m. patirtos stuburo traumos, reabilitacijos, medicininio gydymo jos būklė nepagerėjo. Kaip jau buvo minėta, 2016 m. gegužės 3 d. vertinimo akte buvo vertinamos 2015 m. rugsėjo 28 d.–2016 m. gegužės 2 d. specialistų, konsultantų išvados. Buvo atsižvelgta į 2016 m. balandžio 11 d. reabilitologo išvadą, kurioje nurodoma, kad 2016 m. vasario 23 d.–2016 m. kovo 3 d. atliktas I medicininės reabilitacijos etapas; juosmens-dubens skausmas nuolatinis, riboti skausmingi juosmens judesiai.
Skundžiamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1418 (I t., b. l. 93–100) parengtas vertinant papildomai gautas 2016 m. liepos 22 d. neurochirurgo ir radiologo konsultacijų išvadas.
Pažymėtina, kad nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, nei Komisijai nėra suteikta kompetencija verifikuoti asmeniui nustatytas diagnozes – Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.
Taip pat pareiškėja mano, kad nepagrįstai nevertinta dominuojančios alerginės astmos diagnozė.
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo V dalyje „Kvėpavimo sistemos ligos“ numatyta, kad kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Funkciniai kvėpavimo mėginiai atliekami prietaisais, kurie atitinka diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus pagal Amerikos krūtinės sąjungos (toliau – ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (toliau – ERS) 2005 m. rekomendacijas, bei griežtai laikantis tyrimų atlikimo metodikos, 2005 m. rekomenduotos ATS/ERS. Tyrimų rezultatai lyginami su 1993 m. ERS pateikiama procentine išraiška. Tyrimo duomenys turi būti pateikti atspausdinti bei saugomi kartu su asmens medicininiais dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Kvėpavimo sistemos funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija. Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchodilataciniu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar esant kitoms būklėms, sąlygojančioms plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas. Fizinio krūvio mėginys atliekamas, kai dusulio intensyvumas ramybėje ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimu nustatomas sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 39 ir 40 punkte), fizinio krūvio mėginio atlikti nereikia. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar ypač sunkus. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus.
Teisėjų kolegija mano, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą konstatuodama, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės kodas J45.0 (TLK-10-AM), nes išnagrinėjus byloje Nr. 49921 esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjai yra diagnozuota dominuojanti alerginė astma lengva eiga, IP -0?; 2016 m. sausio 27 d. atliktoje spirogramoje ( I t., b. l. 135) su broncholitikais: VC – 84 % , FEVI – 87%, FEVI/FVC – 895 neatitinka Darbingumo lygio nustatymo kriterijų.
Kriterijų 37 punkte numatyta, kad lengvas kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas turi atitikti šiuos rodiklius: forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) > 60 proc. normos, bet mažiau už apatinę normos ribą (ANR), kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba difuzinis plaučių pajėgumas (DLco) > 60 proc. normos, bet mažiau už ANR, V0₂max > 20 ml/(kg/min), bet < 25 ml/(kg/min). Priimant skundžiamus aktus aukščiau nurodytų duomenų visetą (dėl lengvo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo pagal Kriterijų aprašo 37 p.) patvirtinantys duomenys, kuriuos galima būtų įvertinti nustatant pareiškėjos darbingumo lygį (darbingumo lygio netekimą proc.), nebuvo pateikti.
Taigi vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas (atsižvelgiant į Kriterijų aprašo XIV 79.1.3 punktą).
Kaip jau buvo minėta, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pareiškėjos atveju nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.
Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2.
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad klausimyną pildęs darbuotojas klausimus uždavinėjo griežtai, ne į visus klausimus galima atsakyti „taip“ ar „ne“. Į klausimus atsako asmuo (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti negali, atsako asmens atstovas). Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo paaiškinta, kad pildant klausimyną reikia atsakyti vartojant sąvokas „niekada“, „kartais“, „dažnai“. Klausimyną pildęs asmuo žymėjo, kad pareiškėja viską gali padaryti pati, tada būtų kitoks vertinimas, kitoks būtų koeficientas. Pareiškėjos manymu, koeficientas turėtų būti 0,8, o ne 1,1. Pareiškėja teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad pildant klausimyną netinkamai buvo pažymėtas pareiškėjos savarankiškumo įvertinimas.
Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 25 d. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (I t., b. l. 127–129) tinkamą užpildymą pareiškėja kvestionavo tik teismo posėdyje. Šis klausimas nebuvo keliamas ginčijant nustatytą darbingumo lygį išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja nei teismui pateiktame 2016 m. gruodžio 7 d. skunde, nei 2016 m. gegužės 16 d. skunde NDNT Sprendimų kontrolės skyriui dėl sprendimo peržiūrėjimo (I t., b. l. 110) neteigė, kad jos atsakymai Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne buvo užfiksuoti klaidingai ar netiksliai, nenurodė, kurie atsakymai neatitiko tikrovės, todėl negali būti paneigtas skundžiamų aktų pagrįstumas ir teisėtumas remiantis, pareiškėjos nuomone, argumentu dėl netinkamai užpildyto klausimyno.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos darbingumo lygį atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 3 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1469 nustatė nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos darbingumo lygio nustatymo tvarkos ir apskaičiavo teisingai, pareiškėjos 2016 m. gegužės 16 d. skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo (I t., b. l. 110) vertinęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. darbingumo lygio vertinimo aktą (I t., b. l. 93–100) parengė atsižvelgdamas į papildomai gautus 2016 m. birželio 16 d. neurologo ir 2016 m. birželio 14 d. radiologo konsultacijos duomenis, skundžiamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr.SS-2375 (I t., b. l. 90–92) priimtas atsižvelgiant į pareiškėjos 2016 m. gegužės 16 d. skundo motyvus, aptariant ir medicininių kriterijų vertinimą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimą.
Ginčų komisija ginčijamu 2016 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-244 (I t., b. l. 5–11) pareiškėjos skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-2375 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ atmetė nustačiusi, kad pareiškėjos darbingumo lygis (55 proc.) nustatytas pagrįstai. Minėtame sprendime Ginčų komisija išsamiai ir motyvuotai, atsižvelgdama į turimus rašytinius įrodymus NDNT Nedarbingumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr.49921, išanalizavo ir įvertino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą atsižvelgdama į pareiškėjos išsakytus motyvus dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.1.3 punkto/XV dalies 81.4 punktų taikymo/netaikymo, dėl diagnozės J45.0 nevertinimo, nurodydama kitus ginčo sprendimui svarbius aspektus, ginčui taikytinas teisės normas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant skundžiamus aktus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-244 „Dėl A. S. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SS-2375 „Dėl A. S. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. DL-1469 atmestini kaip nepagrįsti.
Kadangi pagrindiniai pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamus aktus netenkintini, išvestinis skundo reikalavimas perduoti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą teritoriniam skyriui nagrinėti iš naujo taip pat atmetamas.
Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, dėl jos išsakytų motyvų, jog jos sveikatos būklė prastėja, jog pareiškėja negali susirasti jokio darbo pagal sveikatos būklę. Kita vertus, pažymėtina, kad asmuo gali kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo ir iki nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos, be kita ko, jeigu pasikeičia jo sveikatos būklė ar nedarbingumo priežastys arba jeigu jis nesutinka su NDNT nustatytu darbingumo lygiu (Tvarkos aprašo 35 punktas). Šia nuostata vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-21/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1026/2014, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-2034-525/2016). Taigi pareiškėja, nesutikdama su jos diagnozių vertinimu ar norėdama pateikti papildomą informaciją apie savo sveikatos būklę, galėjo (gali) pakartotinai kreiptis į NDNT dar iki 2018 m. balandžio 24 d. Tvarkos aprašo 36 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai asmens pakartotinis darbingumo lygis vertinamas pasikeitus jo sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. NTP-7-4629 (II t., b. l. 1–2), kuria prašoma iš viso valstybės naudai priteisti 208 Eur 44 ct.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. prašymas priteisti valstybės naudai antrinės teisės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2016 m. spalio 27 d. sprendimus Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-3461-17872 atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą negali būti tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia: