Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-19 · Byla Nr. ATP-615-113/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-19
Bylos Nr.
ATP-615-113/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-615-113/2012Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00540-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2012 m. liepos 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 1 d., 22.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,56 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta. Šiais savo veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. S. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. administracinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino teisėtam jo valdytojui.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinį areštą teismas paskyrė nepagrįstai, nes gyvena kartu su savo neįgaliu tėvu V. S., kuriam yra nustatytas vos 40 procentų darbingumo lygis, jam reikalinga nuolatinė pagalba. Šiuo metu apeliantas dirba atsitiktinius darbus ir prižiūri tėvą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad anksčiau paskirtosios baudos nesumokėjo, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes paskirtąją baudą M. S. moka dalimis. Apeliaciniame skunde nurodo, kad vietoje administracinio arešto paskyrus baudą, apeliantas ją susimokėtų dalimis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, teisme davė nuoseklius paaiškinimus. Pateiktų paaiškinimų nevertino. Todėl mano, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai. Apeliaciname skunde atkartoja ATPK 286 straipsnio nuostatas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 129 straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Taigi sankcija už M. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Pažymima, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 str. 1 d., ir todėl paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą konstatuoja, kad apelianto gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas deklaratyviu, siekiant švelninti administracinę atsakomybę, nes vienerių metų laikotarpyje už analogišką pažeidimą skundžiamu nutarimu nubaustas aštuntą kartą. Be to, apeliaciniame skunde teigia, kad kitiems eismo dalyviams jokios grėsmės nekėlė, nes eismas nebuvo intensyvus. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjas akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nors prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą, tačiau dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai nesigaili.

M. S. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti transporto priemones – yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. per metus septintą kartą padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, anksčiau ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus (b. l. 9-21). Tai aiškiai rodo, jog tokio pobūdžio pažeidimų darymas nėra atsitiktinis. M. S. piktybiškai nepaiso teisėto elgesio normų reikalavimų. Ir nors už anksčiau padarytus administracinės teisės pažeidimus M. S. skirtas baudas moka dalimis, tačiau iš ankstesnių baustumų matyti, kad M. S. neturi teigiamos įtakos švelnesnių nuobaudų, kaip piniginė bauda, paskyrimas. Jis neatsisako netinkamo elgesio, nekontroliuoja savo elgesio, nedaryti pažeidimų, nepadaro išvadų, jog privalu laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir turėdama omenyje apelianto jauną amžių, dėl ko nuobaudų prevencinis ir auklėjamasis poveikis ypatingai aktualus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad M. S. skirtinas administracinis 25 parų areštas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas administracinį areštą skyrė nepagrįstai, nes jis rūpinasi neįgaliu tėvu, kuriam reikalinga nuolatinė jo pagalba. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 29 straipsnio 3 dalis nustato, jog administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Į šias asmenų kategorijas M. S. nepatenka, todėl pagrindo jam neskirti administracinio arešto nėra. Be to, vertindama šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad turi rūpintis artimaisiais, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio arešto skyrimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, jog proceso šaliai nepalankaus procesinio veiksmo atlikimas ar nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas. M. S. savo kaltę pripažino, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 2), taip pat ir apeliaciniame skunde neneigė, kad padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Apeliantas nenurodė faktinių duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valentinas Janonis