- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-4731-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- F. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. G. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio F. G. mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2003 m. sausio 5 d. mirė jos sutuoktinis F. G., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vyro mirtis buvo staigi ir labai netikėta, o po dviejų savaičių dar mirė motina, todėl buvo labai sunku. Nurodė, jog sūnus tuomet dar mokėsi, todėl visos turto išlaikymo išlaidos teko jai. Pati prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, paėmė paskolą remontui atlikti, įsistatė naujus langus ir manė, jog yra teisėta buto valdytoja. Apie tai, jog nesutvarkė palikimo priėmimo, ir kad negali laisvai disponuoti butu, sužinojo tik nusprendusi pakeisti gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po F. G. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Paaiškino, jog neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie bendro ūkio išlaikymo, visus mokesčius mokėjo mama, todėl jokių pretenzijų į tėvo palikimą neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2003 m. sausio 5 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad F. G. mirė būdamas santuokoje su F. G., turėjo vieną vaiką – sūnų V. G.. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 1979 m. birželio 9 d. ir galiojo iki palikėjo mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų F. G. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš 40 notaro biuro notarės A. A. 2020 m. sausio 10 d. rašto matyti, kad po F. G. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotas pareiškėjos vardu, buvo įsigytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu, 1994 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 11-630 pagrindu.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių - pareiškėjos vardu, iki palikėjos mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir palikėjo nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jai ir palikėjui iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad palikėjo mirties dieną pareiškėja gyveno jai ir palikėjui priklausiusiame bute; sutartys dėl butui teikiamų paslaugų; aplinkybes apie palikto turto valdymą iš karto po F. G. mirties teismo posėdyje patvirtino liudytoja D. Ž.. Tokiu būdu pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja F. G. priėmė savo mirusio sutuoktinio F. G. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. sausio 5 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po F. G. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.