- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-339-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18309-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“
- Trečiasis asmuo
- S. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-475/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Longlita“, trečiajam asmeniui S. V. dėl nuostolių atlyginimo, į bylos nagrinėjimą išvadai duoti įtraukta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–7) prašė priteisti iš atsakovės 6 386,33 Eur (22 050,72 Lt) nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal 2014-04-25 krovinio važtaraštį Nr. BP 0584488 įsipareigojo kaip paskutinis vežėjas nugabenti ieškovei priklausantį 834 kg surimio ir žuvies produktų krovinį į Graikiją (siuntėjas: Vichiunai Europe N.V., gavėjas: AB Vassilopolous, vežėjo užsakovas: ieškovė). Pagal važtaraščio sąlygas krovinys turėjo būti gabenamas ne aukštesnėje nei 0 - +4 C° temperatūroje bei maisto produktams skirtomis gabenimo sąlygomis. Atsakovė krovinį priėmė vežti, jokių pretenzijų ar pastabų dėl galimybių tinkamai transportuoti maisto produktus nepareiškė. 2014-05-07 atvykus kroviniui į Graikiją ir krovinio gavėjo atstovams atidarius atsakovės transporto priemonę krovinio priėmimui bei patikrinus pristatyto krovinio temperatūrą, buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra neatitinka tokio pobūdžio kroviniams taikomų transportavimo ir temperatūros, nurodytos važtaraštyje, sąlygų. Nustatyta apie +8 C° temperatūra, vietoj privalomos pagal važtaraštį 0 - +4C° temperatūros. Temperatūros neatitikimus taip pat patvirtino ir atsakovės pateikta temperatūros išklotinė. Taip pat atsakovė kaip vežėjas šiurkščiai pažeidė maisto produktų gabenimo sąlygas, kadangi kartu su maisto produktais gabeno akumuliatorius ir kitas ne maisto prekes. Dėl šių atsakovo veiksmų, t. y. reikiamos temperatūros neužtikrinimo ir kartu su maisto produktais gabentų pavojingų ne maisto prekių, krovinio gavėjas atsisakė priimti ieškovės krovinį. Krovinio gabenimo neatitiktys buvo pažymėtos važtaraštyje, apie neatitikimus atsakovės vairuotojas nedelsiant buvo informuotas žodžiu, tačiau ant važtaraščio pastabų vairuotojas pasirašyti atsisakė. Kadangi atgabentų maisto produktų krovinio gavėjas nepriėmė ir atsisakė pateikti į rinką kaip nesaugius, ieškovei priklausantis krovinys tuo metu buvęs Graikijoje buvo utilizuotas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovė neįrodė nuostolių dydžio ir visiško krovinio sugadinimo fakto, kuriuo iš esmės grindė ieškinį. Tiek įrašas važtaraštyje, tiek faktinės aplinkybės patvirtina, kad krovinį gavėjas išsikrovė, priėmė ir negrąžino vežėjui ar siuntėjui. Ieškovė neįrodė, kad kitas kartu gabentas krovinys ieškovės krovinį užteršė. Jokie maisto saugos pažeidimai vežimo metu padaryti nebuvo, todėl gavėjas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti krovinio dėl kartu gabentų kitų krovinių. Atsakovė priešieškiniu (t. 1, b. l. 71–75) prašė priteisti 6 610,73 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas, 320 Eur kompensaciją, 8,3 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad po to, kai gavėjui buvo pristatytas ieškinyje nurodytas tariamai sugadintas krovinys, ieškovė sulaikė mokėjimus už atsakovės suteiktas vežimo paslaugas. PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos ieškovei bei įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, todėl jokio ginčo dėl jose nurodytų sumų ir suteiktų paslaugų tarp šalių nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Longlita“ priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atsakovei UAB „Longlita“ 6 610,73 eurų skolos, 320 eurų kompensaciją, 8,3 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 879,71 eurų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ valstybei 17,68 eurų išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2014-04-25 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. BP 0584488 (toliau - CMR važtaraštis) įsipareigojo kaip paskutinis vežėjas nugabenti ieškovei priklausantį 834 kg surimio ir žuvies produktų krovinį į Graikiją (siuntėjas: Vichiunai Europe N.V., gavėjas: AB Vassilopolous, vežėjo užsakovas: ieškovas) (t. 1, b. l. 9, 17, 132–137). CMR važtaraštis buvo surašytas 2014-04-25 Plungėje, o atsakovė krovinį pervežimui priėmė Kaune 2014-05-01, praėjus 6 paroms po prekių išsiuntimo iš Plungės. Krovinį iš Plungės į Kauną atgabeno vežėjas UAB „Vičiūnai“, transporto priemone valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 53684, 53683. Atsakovė krovinį į Graikiją gavėjui AB Vassilopolous pristatė 2014-05-07, gavėjas graikų kalba CMR važtaraštyje pažymėjo, jog produktas rastas subadytas (praplėštas, suplyšęs), temperatūra 7,6 C° (t. 1, b. l. 10). 2015-05-08 krovinio gavėjas AB Vassilopolous pareiškė pretenziją krovinio siuntėjui Vichiunai Europe N.V., nurodydamas jog krovinys gautas per šiltas ir buvo vežamas šalia ne maisto prekių, tokių kaip akumuliatoriai (t. 2, b. l. 174–175). 2014-05-12 ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl krovinio sugadinimo ir pareikalavo atsakovę sumokėti 6 386,33 Eur nuostolių sumą iki 2014-05-19. 2014-05-14 atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, jog nesutinka su ieškovės nurodytais krovinio vežimo pažeidimais, paprašė duomenų apie ieškovės produkcijos laikymo vietą Graikijoje. 2015-05-19 ieškovė pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 6 386,33 Eur nuostolių atlyginimo iki 2014-05-26. 2014-05-21 atsakovė, atsakydama į pakartotinę ieškovės pretenziją, nurodė, kad su ja nesutinka, siūlė parvežti krovinį krovinio siuntėjui, kad būtų galima nustatyti žalos priežastis ir apimtis. 2014-06-12 krovinio gavėjas AB Vassilopolous ieškovei pateikė ataskaitą apie faktus, nustatytus 2014-05-07 „Oinofyta“ sandėlyje, pristatant „Vichunai Europe NV“ gaminius, kurioje nurodė, kad buvo aptiktas svarbus nuokrypis nuo gaminių temperatūros, kad maisto gaminiai buvo gabenami kartu su automobilių akumuliatoriais, todėl gaminiai buvo grąžinti (t. 1, b. l. 20–31). Po ginčo krovinio pervežimo ieškovė ir atsakovė laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-10-27 bendradarbiavo krovinių pervežimo srityje. Atsakovė už vežimo paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras viso 6 610,73 Eur sumai (t. 1, b. l. 77–84), kurių ieškovė neapmokėjo, motyvuodama tuo, jog atsakovė neatlygino ieškovės patirtų nuostolių dėl ginčo krovinio pervežimo. Teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog ieškovės krovinys buvo vežamas kartu su kitais dalykais, nesudaro pagrindo konstatuoti krovinio sugadinimo (užteršimo) fakto. Byloje duomenų apie tai, kad kartu su ieškovės kroviniu gabenti kiti dalykai – automobilių akumuliatoriai, ieškovės krovinį užteršė, nebuvo pateikta. CMR važtarašytje nebuvo pažymėta, jog krovinys buvo pristatytas užterštas dėl kartu gabentų kitų dalykų. Pats krovinio gavėjas ir 2015-04-08 pretenzijoje krovinio siuntėjui (t. 2, b. l. 174–175), ir 2015-06-12 ataskaitoje apie faktus, nustatytus 2014-05-07 „Oinofyta“ sandėlyje, pristatant „Vichunai Europe NV“ gaminius (t. 1, b. l. 20–31), nurodė, kad ieškovės krovinys buvo gabenamas su kitais dalykais, tai nustatydamas vizualiai, tačiau, kad ieškovės krovinio transportavimas su kitais dalykais faktiškai suteršė ar kitaip sugadino ieškovės krovinį įrodymų nepateikė. Byloje pateikti pavojingų prekių (akumuliatorių) transportavimo dokumentai patvirtino, jog atsakovės kartu su ieškovės kroviniu vežti kiti dalykai (rūgšties pripildyti akumuliatoriai) buvo supakuoti, remiantis pakavimo instrukcija P801, ir kuriems taikoma Europos sutarties dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) (toliau tekste – ADR) 598 sąlyga. Byloje duomenų apie tai, kad krovinys buvo užterštas dėl kartu vežtų kitų dalykų nėra, taip pat nėra duomenų, kad kitų dalykų supakavimas buvo pažeistas ir dėl to ieškovės krovinys galėjo būti visiškai sugadintas jį užteršus. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl temperatūros nuokrypio taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės krovinys krovinio pristatymo metu Graikijoje buvo visiškai sugadintas. Ieškovė teigė, kad atsakovė, vykdydama krovinio pervežimą, nesilaikė kroviniui keliamų temperatūros reikalavimų. Šias aplinkybes grindė tuo, kad krovinio gavėjas krovinio pristatymo Graikijoje momentu nustatė, jog krovinio temperatūra yra +7,6 C° (t. 1, b. l. 9–10), ir termogramos išklotine (t. 1, b. l. 18–19). Atsakovė teigė, kad temperatūros nuokrypis krovinio vežimo metu buvo minimalus 0,1-1,7 C°. Krovinio gavėjas 2014-06-12 ataskaitoje apie faktus, nustatytus 2014-05-07 „Oinofyta“ sandėlyje, pristatant „Vichunai Europe NV“ gaminius, nurodė, kad didžiausi temperatūros skirtumai buvo 2014-05-07 8:25 val. – 6 C°, 8:45 val. – 7,5 C° (t. 1, b. l. 25). Iš šių ataskaitos duomenų teismas padarė išvadą, kad krovinys 2014-05-07 buvo pristatytas krovinio gavėjui iki 2014-05-07 12:45 val., nes tuo metu termogramos išklotinėje temperatūra buvo užfiksuota aukštesnė nei 7,5 C°. Krovinio gavėjas, taip pat ir ieškovė krovinio visiško sugadinimo faktą pagrindžiančia aplinkybe laikė temperatūros nuokrypį nuo 0 - +4 C°, tačiau, ar dėl krovinio vežimo metu buvusio temperatūros nuokrypio krovinys buvo nebetinkamas naudoti, įrodymų byloje nepateikė. Atsakovė nurodė, kad daugiau nei tikėtina, jog krovinys vežimui buvo perduotas neparuoštas, t. y. neatvėsintas iki reikiamos temperatūros, kadangi pristatymo vietoje Graikijoje vidinė krovinio temperatūra buvo 7,6 C, o vežimo metu transporto priemonėje buvo akivaizdžiai žemesnė temperatūra. Byloje esantys UAB „Baltic fish export“ duomenys apie krovinio laikymo sąlygas iki jo pakrovimo atsakovei vežti vienareikšmiškai nepaneigia, jog krovinys iki jo vežimo į Graikiją buvo laikomas ne aukštesnėje nei 0 - +4 C° temperatūroje. UAB „Baltic fish export“ pateikti duomenys apie patalpose bei pakrovimo rampose (patalpa Nr. 22.2 ir 22.3 ) laikotarpiu nuo 2014-05-25 iki 2015-05-01 buvusią temperatūrą, tačiau nėra aišku, kurioje iš nurodytų patalpų buvo laikomas ieškovės krovinys (t. 1, b. l. 101). Be to, iš pateiktų temperatūros išklotinių dviejose jų temperatūra nėra pakilusi aukščiau +4 C° (t. 1, b. l. 102–103), tačiau kitose dvejose yra pakilusi virš +4 C°, t. y. + 6 C° ir daugiau (t. 1, b. l. 104–105). Tai, kad krovinys iš Plungės į Kauną buvo atvežtas sunkvežimyje-šaldytuve, patvirtina UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ transporto vadovo ranka rašytas prierašas prie transporto priemonės registracijos dokumento kopijos (t. 1, b. l. 107). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Ieškovė pateikė duomenis, jog ieškovės 6 386,33 Eur vertės krovinys buvo sunaikintas Graikijoje (t. 1, b. l. 95–98), krovinio gavėjui konstatavus, kad jis yra netinkamas pateiktas į rinką, t. y. iš esmės visiškai sugadintas. Ieškovė laikė, kad jos patirtų nuotolių dydis yra lygus krovinio vertei. Teismas krovinio gavėjo veiksmus pagal byloje pateiktus įrodymus vertino kaip nepakankamus, norint įrodyti, jog visas ieškovės krovinys buvo sugadintas ir netinkamos kokybės. Vien tai, kad pamatavus vieno krovinio pakuotės temperatūrą buvo nustatyta viso krovinio temperatūra ir jo netinkamos kokybės faktas kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai visas krovinys buvo netinkamas tiekti į rinką. Byloje duomenų, kad krovinio gavėjas tyrė krovinio kokybę kitais nei išoriniais būdais nėra. Todėl nėra aišku, ar visas krovinys jo pristatymo metu Graikijoje buvo netinkamos kokybės. Tai kad, krovinys buvo sunaikintas 2014 m. liepos 14–15 dienomis, kai buvo laikytas nežinomomis sąlygomis daugiau apie du su puse mėnesių, nepatvirtina, kad jis nebuvo tinkamos kokybės jo pristatymo 2014-05-07 dieną. Teismas padarė išvadą, jog nėra CK numatyto sąlygų viseto atsakovės civilinei atsakomybei už ieškovės patirtus nuostolius dėl krovinio sugadinimo kilti. Atsakovė krovinį gavėjui Graikijoje pristatė 2014-05-07. CMR važtaraštyje krovinio gavėjas graikų klaba pažymėjo, jog produktas subadytas (praplėštas, suplyšęs), temperatūra 7,6 C°, vairuotojas šias aplinkybes atsisakė patvirtinti. Apie tai, kad krovinį buvo atsisakyta priimti dėl jo sugadinimo CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta. 2014-05-08 krovinio gavėjas, pateikdamas pretenziją krovinio siuntėjui Vichiunai Europe N.V., nurodė jog krovinys gautas per šiltas ir buvo vežamas šalia ne maisto prekių tokių kaip akumuliatoriai. Šie krovinio trūkumai laikytini akivaizdžiais, t. y. tokiais, kuriuos krovinio gavėjas nustatė krovinio priėmimo metu, tačiau krovinio priimti neatsisakė. Krovinio gavėjas, remdamasis vien tuo, jog krovinys jo iškrovimo vietoje buvo 7,6 C temperatūros ir buvo vežamas su ne maisto produktais, konstatavo krovinio negalėjimą pateikti į rinką, t. y. krovinio visiško sugadinimo faktą. 2014-06-12 ataskaitoje krovinio gavėjas nurodė, kad krovinį grąžino, tačiau byloje esantys duomenys: CMR važtaraštis, 2014-07-22 produktų sunaikinimo aktas, sąskaita už produktų sunaikinimą patvirtina, kad krovinys faktiškai buvo priimtas. Byloje duomenų apie tai, jog krovinio gavėjas bei krovinio siuntėjas ėmėsi priemonių nustatyti, ar dėl temperatūros produktai krovinyje buvo netinkamos kokybės, ar kartu vežtos ne maisto prekės turėjo įtakos krovinio kokybei, nėra. Ieškovė 2014-05-08 gavusi krovinio gavėjo pretenziją jokių krovinio visiško sugadinimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų nereikalavo, be to, nesikreipė į draudimo bendrovę. Detalizuotą ataskaitą apie sugadintą krovinį krovinio gavėjas pateikė tik 2014-06-12, joje nurodytos krovinio visiško sugadinimo faktas patvirtintas fotonuotraukomis ir krovinio vežusio sunkvežimio kelionės temperatūros registracijos duomenimis. Krovinio gavėjas 2014-06-12 ataskaitoje jokių kitų, nei krovinio priėmimo metu nustatytų, krovinio trūkumų nenustatė. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų negalima spręsti, ar jos buvo padarytos krovinį vežusio sunkvežimio viduje ar jau iškrovus produktus, todėl krovinio temperatūros nustatymas, pavaizduotas fotonuotraukose, kelia pagrįstų abejonių. Bylos nagrinėjimo metu krovinio visiško sugadinimo faktas buvo grindžiamas krovinio gabenimo su akumuliatoriais bei temperatūros nuokrypio motyvais, kurie pagal byloje esančius įrodymus nesudaro pagrindo konstatuoti krovinio visišką sugadinimą, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų priežastinio ryšio. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius, jog ieškovė turėdama tam teisinį pagrindą sulaikė mokėjimus atsakovei, t. y. nenustačius, kad atsakovė turėjo atlyginti ieškovei nuostolius už ginčo krovinį, teismas konstatavo, jog ieškovė yra nepagrįstai neatsiskaičiusi už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas, todėl priešieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Galimos taršos grėsmės nustatymas ir iš to kylančios pasekmės – krovinio atsisakymas tiekti į rinką, yra pakankami pagrindai krovinio visiško sugadinimo fakto konstatavimui. Teismas netinkamai aiškino maisto produktų gabenimui taikomas gabenimo sąlygas, numatytas 2004-04-29 Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004. Reglamente numatytas reikalavimas, kad „Pervežimo priemonių talpyklos ir (ar) konteineriai turi būti naudojami tiktai maisto produktų pervežimui, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė“ turi būti taikomas visais atvejais, kai yra galima tarša, o ne tik, kai tokia tarša yra akivaizdi ir neišvengiama. Gabenant maisto produktus, esant bent minimaliai galimai taršos grėsmei, tokia rizika turi būti įvertinta ir užkertamas kelias galimai taršai atsirasti. Teismui pakako VšĮ „Linavos“ mokymo centro raštų, neva patvirtinančių, kad šalia maisto produktų atsakovė galėjo gabenti akumuliatorius. Maisto produktų gabenimas šalia rūgštimi pripildytų akumuliatorių, kurių gabenimui taikoma Europos sutarties dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nuostatos, bei ta aplinkybė, kad ieškovės krovinio pakuotė buvo praplėšta, suplyšusi (tai pažymėta krovinio važtaraštyje), taip pat netinkama gabenimo temperatūra, yra daugiau nei tikėtina galimybė taršai atsirasti, tuo labiau, kad tokie akumuliatoriai priskirtini prie ėdžiųjų medžiagų turinčių dalykų. Vežėjas, priimdamas vežti kombinuotą krovinį, privalo vadovautis ne tik Europos sutarties dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) nuostatomis, bet ir maisto gabenimui taikomais reikalavimais, numatytais 2004-04-29 Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 bei 1970-09-01 Susitarime dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP). Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, atsižvelgė į VšĮ „Linavos“ mokymo centro pateiktus raštus dėl akumuliatorių gabenimo su maisto produktais, o ieškovės pateiktą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą vertino kaip neturintį reikšmės. VšĮ „Linavos“ mokymo centras yra vežėjus atstovaujanti institucija, teikianti mokamas paslaugas. Teismas turėjo atsižvelgi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri užtikrina maisto saugą respublikos mastu, poziciją.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatydamas ieškovei pareigą įrodyti nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Atsakovė, žinodama kokioje temperatūroje turi būti gabenamas maisto produkcijos krovinys, to neužtikrino ir nenurodė jokių savo tokio elgesio priežasčių. Kartu su ieškovės kroviniu buvo gabenti ir kiti dalykai bei kiti maisto produktai (fotonuotraukose matyti, kad kartu buvo gabenta pieno produkcija), kuriems galima gabenimo temperatūra yra aukštesnė (+6 C°), todėl manytina, kad atsakovė temperatūrą transporto priemonėje nustatė tikslingai, t. y. tokiu būdu bandydama taupyti kuro išlaidas, be to, šalia gabentiems akumuliatoriams žema temperatūra nėra tinkama.
Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai, sutikdamas su atsakove, konstatavo, kad neva krovinys vežimui buvo perduotas neparuoštas, t. y. neatvėsintas iki reikiamos temperatūros. Pagrindinis įrodymas, įrodantis, kad produkcija buvo gabenama netinkamoje temperatūroje yra į bylą pateikta transporto priemonės temperatūros išklotinė, kurią pateikė atsakovė bei jos duomenų neginčijo. Iš išklotinės matyti, kad krovinio gabenimo metu nei vieną kartą temperatūra nebuvo fiksuota lygi ar žemesnė kaip +4 C. Mažiausia fiksuota temperatūra viso gabenimo metu buvo +4,2 C°, kuri fiksuota tik 9 kartus per visą gabenimo laikotarpį. Aukštesnė nei +6 C° temperatūra transporto priemonėje fiksuota net 59 kartus per visą krovinio transportavimo laikotarpį. Laikotarpiu 2014-05-02 10.45–14.45 val. (iš viso 4 valandos) temperatūra transporto priemonėje siekė net +9,9 C°. Todėl išnagrinėjus viso krovinio gabenimo laikotarpio temperatūrą yra visiškai akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė krovinio važtaraštyje nurodytų reikalavimų krovinio gabenimui ir krovinio temperatūra jo pristatymo metu visiškai tikėtinai buvo įtakota visos transportavimo metu buvusios temperatūros pokyčių. Atsakovė, teigdama, kad neva krovinys pakrautas netinkamos temperatūros, tačiau nepateikdama jokių papildomų duomenų tam patvirtinti, neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Be to, vadovaujantis CMR konvencijos 18 straipsnio 4 dalimi, atsakovė turėjo įrodyti, kad ji panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdama, prižiūrėdama ir panaudodama specialią įrangą, įrengtą transporto priemonėje siekiant apsaugoti krovinį nuo karščio, ir veikė pagal jai duotas instrukcijas.
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės pateikti dokumentai ir paaiškinimai byloje neįrodo krovinio visiško sugadinimo fakto. Ieškovė kaip ilgametis surimi produkcijos gamintojas puikiai žino kokie veiksniai gali įtakoti produkto kokybę bei pagal produkto specifikacijas, receptūras yra tiksliai paskaičiavusi produkto tinkamumo vartoti terminus. Produkto tinkamumo vartoti terminas yra paskaičiuotas jį laikant ne aukštesnėje nei 0 - +4 C° temperatūroje. Produkto laikymo temperatūros pokytis turi įtakos ne tik produkto tinkamumo vartoti terminui, tačiau kenkia ir produkto skoniui, kvapui, tekstūrai. Tai, kad maisto produktai buvo laikyti septynias dienas aukštesnėje temperatūroje nei reikalaujama pagal gamintojo specifikacijas, sąlygojo neabejotiną maisto produktų saugos reikalavimų pažeidimą bei suponavo, tai, kad visas krovinys turi būti laikomas sugadintu ir nebetinkamu tiekti į rinką tiesioginiam žmonių vartojimui, kas iš esmės reiškia, kad krovinio vertė ne tik, kad sumažėjo, bet krovinys tapo bevertis. Tai, kad krovinys tapo netinkamas naudoti, turi būti laikoma jo visišku sugadinimu. O netinkamu naudoti krovinys tapo jo transportavimo metu dėl neužtikrintų transportavimo sąlygų. Ieškovė dėl to, kad krovinys tapo netinkamas naudoti, patyrė nuostolių, nes nebegalėjo panaudoti jo numatytu pardavimo tikslu, bei teko krovinį utilizuoti kaip bevertį. Atsakovė yra vežėjas CMR konvencijos prasme, o vežėjas yra atsakingas už tinkamą krovinio pervežimą, todėl nustačius, kad krovinys buvo sugadintas, kada jis buvo vežėjo žinioje, visos būtinosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei turi būti laikomos nustatytomis. Atsakovė neužtikrino tinkamo maisto prekių transportavimo, nors turėjo galimybę kontroliuoti transporto priemonės temperatūrą, nepaisė higienos normų reikalavimų, gabendama galimai taršą keliančius rūgštinius akumuliatorius šalia maisto produktų, vengė bendrauti su krovinio gavėju, ir tokiu būdu nesugebėjo pristatyti tinkamai krovinio. Atsakovės veiksmai turėtų būti pripažinti dideliu atsakovės neatsargumu, kas prilyginama tyčiniams veiksmams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus. Ieškovė sustabdė (tai nereiškia, kad atsisakė apskritai mokėti) savo mokėjimus atsakovei už vežimo paslaugas iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė teisėtai pasinaudojo savigynos teise: atsakovė turėjo savo prievolę įvykdyti pirmiau už ieškovę, tačiau jos tinkamai neįvykdė (transportavimo metu krovinys buvo sugadintas), dėl to, kad prievolė tinkamai neįvykdyta, nėra ieškovės kaltės, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių ieškovė neturėtų teisės sustabdyti prievolės atsiskaityti vykdymo, atsakovė nepateikė savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, taip pat nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų peržengtos savigynos priemonės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė „Longlita“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 62–70). Atsakovės nuomone, krovinys vežimo metu nebuvo ir negalėjo būti sugadintas nei dėl kartu gabentų akumuliatorių, nei dėl nedidelio temperatūros nuokrypio. Byloje esantys dokumentai aiškiai rodo, kad gavėjas krovinį priėmė, į savo sandėlį iškrovė ir važtaraštyje pasirašė. Atsakovė 2014-05-21 raštu siūlė pargabenti krovinį siuntėjui, kad būtų galima įsitikinti, ar krovinys iš tiesų yra visiškai sugadintas, tačiau ieškovė pritarimo tokiam pasiūlymui neišreiškė – jokio atsakymo nepateikė. Apeliaciniame skunde naujai teigiama, kad neva ieškovė uždraudė utilizuoti krovinį iki tol, kol bus išspręstas ginčas su atsakove. Tačiau tokia apelianto įvykių versija abejotina, kadangi ja nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, be to, pretenzinis susirašinėjimas baigėsi atsakovei 2014-05-21 raštu pasiūlius pargabenti sugadintą krovinį į Lietuvą, ko ieškovė nepageidavo. Birželio–liepos mėnesiais jokie ginčo sprendimo veiksmai nebuvo atliekami, į teismą ieškovė kreipėsi tik 2014 m. spalio mėn., todėl teiginys, kad krovinys buvo laikomas iki liepos mėnesio siekiant išspręsti ginčą su atsakove, neatitinka faktinės situacijos ir bylos dokumentų. Jokie cheminiai, mikrobiologiniai ar kiti krovinio būklės tyrimai niekuomet nebuvo atlikti, byloje nėra duomenų apie tai, kad krovinys vežimo metu būtų pakeitęs savo skonio savybes, spalvą, būtų atsiradęs kvapas ir pan. Joks nepriklausomas ekspertas, veterinarijos tarnyba, laboratorijos specialistai neva „visiškai sugadinto“ krovinio neapžiūrėjo, ir vieninteliai byloje esantys sugadinimo dokumentai yra paties siuntėjo surašyta ataskaita ir įrašas važtaraštyje. Iš utilizavimo dokumentų neįmanoma suprasti sunaikintų prekių kiekio matavimo vienetų ir pobūdžio, todėl darytina prielaida, kad sunaikinimui buvo perduoti įvairūs prekybos tinkle neparduotų prekių likučiai. Kiek iš jų buvo Atsakovo gabento krovinio – pagal byloje esančius dokumentus nustatyti neįmanoma, tačiau teigti, kad utilizavimui perduotas visas krovinys – nėra jokio pagrindo. Įrodymų ir faktų visuma, kad gavėjas prekes priėmė, du mėnesius jų neutilizavo, iš prekybos tinklo perdavė utilizavimui neaiškų kiekį produkcijos pasibaigus jos galiojimo laikui, nebuvo atlikti jokie prekių būklės tyrimai, jų neapžiūrėjo joks nesuinteresuotas asmuo (ekspertas ar veterinarinė tarnyba) – aiškiai rodo, kad prekės nebuvo sugadintos nei dėl to, kad šalia buvo gabenamas akumuliatorių krovinys, nei dėl nežymaus temperatūros nuokrypio vežimo metu. Bendro draudimo kartu su maisto produktais gabenti kitas prekes, tame tarpe – pavojingus krovinius - nėra ir negali būti. Reglamento Nr. 852/2004 3 p. nurodoma, kad pervežami produktai tik turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų, o atskyrimo sąlygos ir specifika yra apibrėžti ADR konvencijos 598 nuostata, kuri nurodo užtikrinti, kad kroviniai nenuslystų, nenukristų ar nebūtų kitaip pažeisti, kroviniai turi būti stabiliai sudėti ant palečių, nėra šarminių ar rūgštinių medžiagų pėdsakų išorėje, kroviniai apsaugoti nuo trumpo sujungimo. Visų šių sąlygų vežimo metu buvo laikomasi, ir tai matyti iš byloje esančių ieškovės pateiktų nuotraukų – akumuliatoriai sudėti ant palečių, jie yra nauji, šarminių ar rūgštinių medžiagų jų išorėje nepastebėta, akumuliatoriai apsaugoti nuo trumpo sujungimo. Todėl jokių konkrečių kliūčių juos gabenti su maisto produktais nebuvo. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad krovinį kartu gabenti akumuliatoriai faktiškai užteršė ieškovės krovinį. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokia gi konkrečiai taršos grėsmė (ne pati tarša, bet jos grėsmė) kyla gabenant į sandarią plėvelės pakuotę supakuotus, ant palečių sudėtus ir sutvirtintus naujus akumuliatorius. Skunde apeliantas nurodo ir aplinkybę, kad neva krovinys buvo gautas subadytas, ir tai sukėlė taršos grėsmę. Tačiau byloje nėra jokių krovinio subadymo įrodymų, išskyrus tai, kad krovinys buvo subadytas paties gavėjo, specialiu termometru metaliniu smaigaliu, bandant pamatuoti vidinę krovinio temperatūrą vienoje krovinio pakuotėje. Duomenų apie kitus vežimo metu atsiradusius ir gavėjo nustatytus krovinio subadymus byloje iš viso nėra. Kroviniai buvo pristatyti nepažeistoje pakuotėje – tiek ieškovės krovinys, tiek akumuliatorių krovinys. Krovinio sugadinimo vežimo metu faktą ir laipsnį turėjo įrodyti ieškovė, tačiau to nepadarė, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo. Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais bei šalių paaiškinimais, nenustatė fakto, kad krovinys vežimo metu būtų visiškai sugadintas, todėl nesant šios būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (žalos), atsakomybė negali būti taikoma ir nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo jos pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalį. Temperatūros matavimo iškrovimo vietoje aplinkybės visiškai neaiškios – nei kur buvo matuojama (transporto priemonėje, lauke, gavėjo sandėlyje), nei kokia (kalibruota ar ne) matavimo priemone tai atlikta, nei matavimo laikas (kiek laiko praėjo po iškrovimo), nei kitos svarbios aplinkybės. Jei temperatūra matuota kroviniui vasaros laiku Graikijoje jau esant iškrautam iš mašinos, ir buvo matuojama paletės krašte ar viršuje buvusi pakuotė – natūralu, kad vidinė krovinio temperatūra keletu laipsnių galėjo pakilti per trumpą laiką. Be to, krovinio iškrovimo metu temperatūros daviklis visuomet rodo aukštesnę temperatūrą, nei vežimo metu. Temperatūros daviklis yra transporto priemonės gale, o pats šaldymo įrenginys – priekyje. Vos atidarius transporto priemonės krovinių skyriaus duris, daviklis iš karto pradeda fiksuoti aukštesnę temperatūrą, kadangi priekaboje buvęs atšaldytas oras susimaišo su laukė buvusiu gerokai šiltesniu oru ir temperatūra priekaboje automatiškai pakyla. Tai, kad temperatūros kilimas termogramoje sutampa su krovinio iškrovimo pradžia – visiškai natūralu ir suprantama. Tai jokiu būdu nereiškia, kad vežimo metu buvo 6,6 – 7,5 C temperatūra, tą patvirtina ir pateikta temperatūros išklotinė. Daviklis temperatūrą nuo termogramos pradžios iki 2014-05-07 d. 9:05 val. fiksavo 457 kartus. Sudėjus šiuos parodymus gauname, kad vidutinė temperatūra transporto priemonėje vežimo metu buvo +5,31 C, todėl tokioje temperatūroje gabenamas krovinys negalėjo būti 7,6 C vidinės temperatūros. Taigi, net ir nustačius, kad krovinys visiškai sugadintas, yra pagrindo nustatyti priežastinį ryšį tarp nepakankamai atvėsinto krovinio bei pristatymo vietoje nustatytos +7,6 C krovinio temperatūros arba konstatuoti, kad temperatūros matavimas atliktas po iškrovimo ir reikšmės nebeturi. Šiuo atveju, ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos prievolės nebuvo priešpriešinės, kiekvieno vežimo atveju buvo sudaromi atskiri susitarimai, todėl sulaikyti mokėjimus už kitus, tinkamai atliktus pervežimus dėl to, kad kilo ginčas dėl krovinio sugadinimo kito vežimo metu, pagal šią CK nuostatą ieškovė neturėjo teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „ Longlita“ pagal 2014m. balandžio 25d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. BP 0584488 įsipareigojo nugabenti ieškovei UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ priklausantį 834 kg surimio ir žuvies produktų krovinį į Graikiją. Bylos duomenimis atsakovė krovinį priėmė 2014m. gegužės 1d Kaune ir 2014m. gegužės 7d. pristatė gavėjui AB Vassilopolous. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad krovinio gavėjas pareiškė pretenziją krovinio siuntėjui Vichiunai Europe N.V., kad vežtas krovinys gautas per šiltas ir jis buvo gabenamas kartu su ne maisto prekėmis ( rūgšties pripildytais akumuliatoriais). Nustatyta, kad 2014m. gegužės 12d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl krovinio sugadinimo ir pareikalavo sumokėti 6386,33 Eur nuostolius. Atsakovei atsisakius padengti susidariusius nuostolius ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 6386,33 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį prašydama iš ieškovės priteisti 6610,73 Eur skolos už krovinių vežimo paslaugas, 320 Eur kompensaciją ir 8,3 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ta aplinkybė, jog krovinys buvo vežamas kartu su kitomis ne maisto prekėmis neleidžia konstatuoti krovinio sugadinimo ( užteršimo) fakto, ir taip pat neįrodytas krovinio temperatūros nuokrypis lėmęs visišką krovinio sugadinimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis sutikti negali ir laiko jas nepagrįstomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais yra pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį ir atmesti priešieškinį.
Byloje nėra ginčo, kad gabentas krovinys buvo vežtas kartu su ne maisto prekėmis ( rūgšties pripildytais akumuliatoriais). Tačiau atsakovė tvirtino ir apylinkės teismas padarė išvadą, kad toks gabenimas yra leidžiamas ir nebuvo įrodytas krovinio sugadinimo faktas. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi V š Į „Linava“ mokymo centro pateiktais raštais dėl akumuliatorių gabenimo su maisto produktais, o kitus byloje pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė grindė ieškinį atmetė.
Vadovaujantis 2004m. balandžio 29d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ( OL 2004m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014m. gegužės 28d. Komisijos reglamentu ( ES)Nr. 579/2014 (OL 2014 L 160, p. 14) Nr. 852/2004), II priedo IV skyriaus 3 punkto reikalavimais, maisto produktai gali būti gabenami kartu su ne maisto produktais, jei jie yra efektyviai atskirti vieni nuo kitų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir tą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, o taip pat ir kiti įrodymai ( CMR važtaraštis), kad gabenant maisto produktus kartu su akumuliatoriais, krovinio pakuotė buvo praplėšta ir suplyšusi. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo išvadoje ( t 2., b. l. 101-102) nurodė, kad maisto produktai ir akumuliatoriai transportavimo metu nebuvo tinkamai atskirti, dėl ko galėjo kilti taršos grėsmė. Išvadoje taip pat yra pažymėta, kad kiekvienu atveju vežėjas, atsižvelgdamas į gabenamus maisto produktus ir ne maisto produktus, privalo vertinti taršos riziką ir taikyti atitinkamas priemones vieniems nuo kitų atskirti. Duodama išvadą byloje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba akcentavo, kad Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas aiškindamas kai kurias anksčiau paminėto Reglamento ( EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos nuostatų įgyvendinimo gaires ir III skyriaus „Transportas“ I priedo A dalies II skyriaus 5 dalies a ir b punktus yra pažymėjęs, kad „maisto produktams pervežti naudojamos transporto priemonės ir (arba) konteineriai turi būti švarūs, geros būklės ir gerai prižiūrimi, kad maisto produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo ir, jei būtina, jų dizainas ir konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų galima tinkamai valdyti ir (arba) dezinfekuoti. Pervežimo priemonių talpyklos ir ( arba) konteineriai turi būti naudojami tik maisto produktams parvežti, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė“.
Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės ieškinio taip pat motyvavo tuo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog dėl krovinio metu buvusios temperatūros nuokrypių krovinys buvo netinkamas naudoti. Teisėjų kolegija su tokiu teismo sprendime nurodytu motyvu sutikti neturi pagrindo.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje ( CMR) vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą, kaip ir už krovinio praradimą bei pavėluotą pristatymą yra preziumuojama: CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniai yra skirti vežėjo atsakomybei už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą. Šio teismo taip pat yra išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji ( objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 29d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuoja, kad atsakovė aukščiau aptartų rizikos faktorių neįrodė ir savo pareigos neįvykdė ( CPK 178 straipsnis). Byloje esančių duomenų visuma parodo, kad gabenant maisto produktus vidutinė temperatūra transporto priemonėje viršijo važtaraštyje nurodytą 0 - +4 C temperatūrą. Taigi, gabenat krovinį vežėjas neužtikrino tinkamo temperatūros rėžimo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba duodama išvadą ( t 2., b. l. 101-102) byloje pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005m. rugsėjo 1d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, 12 punkte nurodoma, kad maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Tarnybos nuomone, temperatūros rėžimo laikymasis yra vienas iš pagrindinių reikalavimų gabenant maisto produktus, todėl jo užtikrinimas turi įtakos maisto produktų saugai ir kelia riziką vartotojų sveikatai. Duota išvada buvo pripažinta, kad vežėjas maisto produktų gabenimo metu neužtikrino tinkamo temperatūros rėžimo. Kitais byloje esančiais įrodymais aptarta išvada nėra paneigta.
CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pripažįstami prima facie, tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija remdamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadoje konstatuotus faktus laiko įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią ir priimdama sprendimą ja vadovaujasi. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės apeliacinio skundo argumentacijai, kad V š Į „Linava“ pateikti raštai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą yra pernelyg subjektyvūs, nes ši įstaiga yra vežėjus atstovaujanti institucija, teikianti mokamas paslaugas, kas pagrįstai leidžia abejoti pateiktuose raštuose esančiais išaiškinimais. Remiantis tuo pripažintina, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teismui vadovautis aptartais raštais nebuvo teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kad ieškovei atsakovė turėjo atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą pirmiau negu pastaroji turėjo apmokėti už pervežimo paslaugas. Taigi, ieškovė pagrįstai sustabdė prievolę dėl atsiskaitymo įvykdymo ir teisėtai pasinaudojo savigynos teise, todėl nenustačius pagrindų netenkinti ieškovės ieškinio, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį pareikštą dėl to, kad ieškovė yra neatsiskaičiusi už atsakovo sutektas vežimo paslaugas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ( CPK 185 straipsnis ) ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą ir neteisėtą teismo sprendimo priėmimą, todėl apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis), ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, tenkinus ieškovės ieškinį bei atmetant atsakovės priešieškinį pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeistinas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Atsakovė priešieškinį atmesti.
Iš atsakovės UAB „Longlita“ į/k 135481765 priteisti ieškovei UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ į/k 169985213 6386,33 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą ( 6386,33 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2014m. spalio 2d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovės UAB „Longlita“ priteisti 384 EUR bylinėjimosi išlaidų ( žyminį mokestį) ieškovei UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ bei 17,68 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.