Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja Vita Valeckaitė Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;

122.4.; 128.17.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugsėjo 18 d.,

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos byloje pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ 2008-04-18 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės J. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050025659, 2005-12-15 įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, J. A. užtikrindama iki 2045-10-05 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB „SEB bankas“ nekilnojamuosius daiktus - 63,73 kv.m. bendro ploto butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), 3/84 dalis patalpos iš 1 334,68 kv.m. bendro ploto parkingo G-l, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius J. A., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 267 700 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 68 500,08 EUR bei 118 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkės įkeistą butą.

CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius AB „SEB bankas“ kreipdamasis į teismą pažeidė Kreditavimo sutarties Nr. 1750518012359-26 reikalavimus, o būtent 5.2. punkte numatytus reikalavimus, prieš penkiolika dienų raštu (registruotu laišku) neįspėjo skolininkės apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė nevykdė savo įsipareigojimų bankui (b.l. 36, 40), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Jeigu skolininkė mano, kad kreditorius sutartį nutraukė neteisėtai, tai turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, jog kreditavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininkės J. A. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-04-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.