Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P. (N. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: N. P. 2022 m. birželio 8 d., apie 15.40 val., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. B. į veido sritį, tada vieną kartą galva sudavė į žandikaulio sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas J. B. poodinę kraujosruvą smakre, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11-o danties vainiko lūžį emalio riboje, 21-o, 31-32-o ir 41-42-o dantų paslankumą, kurie pagal 2022 m. birželio 10 d. specialisto išvadą Nr. G 1826/2022 vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. P. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. N. P. paaiškino, kad įvykio dieną darbe, statybos objekte, apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, susinervinęs, kad su juo barasi jaunesnis J. B., kumščiu trenkė jam į veidą, po to galva į žandikaulį. Labai gailisi dėl to, ką padarė, nei iki įvykio, nei po įvykio su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, jie abu susitaikė, jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Teritorinei ligonių kasai. Prašo patvirtinti jo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitaikymo protokolą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kadangi kaltinamasis N. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę dėl nežymaus kito asmens sveikatos sutrikdymo taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2022 m. birželio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbus. Apie 15.40 val. nusprendė nueiti atsisveikinti su kolegomis. Užėjo į nebaigtą statyti kotedžą, kuriame dirbo kolega N. P.. N. P. paklausė jo, kodėl jis davė darbo įrankį (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad jam duoti liepė vadovas. N. P. labai supyko, pradėjo šaukti ant jo, kad jis duoda įrankius kitiems. N. P. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, tada vieną kartą trenkė iš galvos į žandikaulio sritį, jis pajuto fizinį skausmą, patyrė lūpos sužalojimą. Po incidento iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, medikai jį apžiūrėjo įvykio vietoje, pagalbos nereikėjo (29 – 32 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. (V. B.) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 8 d. jis ir jo sūnus J. B. dirbo statomame objekte (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbus. Antrame aukšte dirbo N. P. su savo sūnumi. Statybvietėje dirbančiam (duomenys neskelbtini) jie paskolino įrankį, kuris gulėjo sandėlyje. Jo sūnus J. B. buvo nuėjęs į tą aukštą, kur dirbo N. P.. Konflikto nematė, jame nedalyvavo, tačiau po 10 minučių jo sūnus J. B. grįžo į pirmąjį aukštą ir pasakė, kad N. P. dėl įrankio jį užpuolė, sudavė jam kumščiu į veidą ir galva trenkė J. B. į veido sritį, į apatinę veido dalį. Matė, kad buvo sužalotas sūnaus veidas, apatinė ar viršutinė lūpos buvo praskeltos, bėgo kraujas. J. sakė, kad jam stipriai skauda, jis nejaučia priekinių dantų. Iškvietė policiją (59 – 61 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas U. P. parodė, kad N. P. yra jo tėvas, sutinka duoti parodymus. Su tėvu dirba (duomenys neskelbtini) darbus, 2022 m. birželio 8 d. dirbo viename iš statomų kotedžų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, dėl įrankio tarp jo tėvo ir J. B. įvyko žodinis ginčas. Nematė, kokiomis kūno vietomis susidūrė tėvas ir J. B.. Po 40 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jo tėvas viską papasakojo (55 – 57 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad gavo pranešimą, jog statybiniame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, sumuštas darbininkas. Atvykusiems J. B. paaiškino, kad darbo metu kitas darbininkas jį sumušė, sudavė jam į veidą. Tiksliai aplinkybių smulkiai neatsimena. J. B. nurodė, kad jį sumušė N. P.. Atsimena, kad J. B. ir N. P. pasakojo, kad tarp jų įvyko ginčas dėl įrankio. N. P. teigė, kad netyčia atsitrenkė galva į J. B. veidą. J. B. skundėsi žandikaulio skausmais, teigė, kad kliba dantis. Kiek pamena, J. B. apatinis žandikaulis buvo paraudęs. Iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo nukentėjusįjį, patarė jam kreiptis į šeimos gydytoją, suteikė pagalbą vietoje. Įtariamajam buvo įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą, nukentėjusiajam pasiūlyta atvykti į komisariatą pateikti pareiškimą (63 – 65 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. G1826/2022 (01) konstatuota, kad J. B. nustatyta poodinė kraujosruva smakre, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11-o danties vainiko lūžis emalio riboje, 21-o, 31-32-o ir 41-42-o dantų paslankumas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2022 m. birželio 10 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikėtina, kad J. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. J. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), sužalojimai nebūdingi griuvimui. J. B. nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje, nebūdingi savęs žalojimui. J. B. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualūs žalojančio daikto požymiai, sužalojimuose neužsifiksavo (43 b. l.).

J. B. protokole - pareiškime nurodyta, kad statybvietėje (duomenys neskelbtini), kolega, dirbantis toje pačioje statybvietėje, trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, po to galva trenkė į žandikaulį. Dėl tokių asmens veiksmų patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (1 – 6 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - statybvietėje (duomenys neskelbtini), statomas namas. Tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta. Pridėta fotolentelė (13 - 14, 15 – 16 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašai (20 – 22 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio (ID (duomenys neskelbtini)) garso įrašas (23 - 24, 25, 26 – 27 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. B. apžiūrai pateikė mobiliojo ryšio telefoną (36 – 37 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis N. P. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. B. sužalojimus, bendrai vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis N. P., apklaustas teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, liudytojų V. B., U. P., A. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. G1826/2022 (01), kurioje konstatuota, jog N. P. nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad N. P. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia smurtavo prieš J. B.. N. P. inkriminuota veika tinkamai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis N. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

N. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teismui aiškino, kad dėl tokio savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė su juo, atlygino jam žalą. N. P. anksčiau nebuvo teistas, prieš teismą kaltinamojo statusu stojo pirmą kartą, kaltinamasis dirba, gauna nuolatines pajamas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jo atsiprašė, o jis šį jo atsiprašymą priėmė, pasirašė susitaikymo protokolą, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nusikaltimu padarytą žalą kaltinamasis atlygino tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, taip pat įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad N. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinių ieškinių

J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1500 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (34 b. l.). Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, žala jam atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamasis nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą yra atlyginęs.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 21,32 euro turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė kvitą, kad visą sumą sumokėjo į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą, todėl konstatuotina, kad žala civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai taip pat yra atlyginta.

Neišspręstų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 2 d. pažyma Nr. APD-2023-03818 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (321,66 Eur) priteisimo iš N. P. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Šioje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, raštu kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajam N. P. gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko N. P. ginti advokatą S. Pelš.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteisiamos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojančią nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad nors N. P. dirba, iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad jo pajamos, nuo kurių yra skaičiuojami privalomi mokesčiai, sudaro minimalią algą. Įvertinus šią aplinkybę, spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. P. netenkintinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu N. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės N. P. (N. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

N. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

N. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesus dėl nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti, kadangi kaltinamasis žalą atlygino.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.