- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2-580-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01681-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- AB „Vilkyškių pieninė“
- Trečiasis asmuo
- S. T., S., J. G.
- Advokatai
- Saulius Aviža
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Mildai Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. V., atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, trečiajam asmeniui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei AB „Vilkyškių pieninė“ dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, tretieji asmenys S., J. G., ūkininkų kooperatinė bendrovė „Šilgaliai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gamtos žalai atlyginimo priteisimo, 2010-04-27, 2010-05-21 ieškinį patikslino ir nurodė, kad 2009-04-14 nustatyta, jog atsakovė nuo 2004-09-10 iki 2008-11-18 vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo sąlygas, nevykdė nuotekų dumblo pirminės apskaitos, nevedė dumblo kokybės apskaitos ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnius, Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių 60.1, 60.2 ir 60.6 punktus, Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 47 ir 48 punktus, Aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų (LAND 20-2005) 6, 9, 12, 13, 15 ir 16.1 punktus. Nors atsakovė nurodo, kad visą dumblą perdavė ŪKB „Šilgaliai“ laukų tręšimui, tačiau, ieškovo teigimu, nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. flotacinis dumblas iš atsakovės nebuvo gabenamas į ŪKB „Šilgaliai“, išskyrus vieną kartą 2005 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, atsakovė neperdavė sukaupto dumblo tvarkyti ŪKB „Šilgaliai“ ir kadangi buvo sulaikyta pilant flotacinį dumblą į laukus (nepriduodant atliekų tvarkytojui), tuo atsakovė perteklinį dumblą išvežė ir išpylė laukuose. Ieškovas nurodo, kad atsakovė neteisėtais veiksmais aplinkai, t. y. gamtai (žemės paviršiui ir gilesniems jo sluoksniams) padaryta 2 074 140 Lt žala.
2013-12-17 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad padaryta žala galėtų būti sumažinta, nes yra tikimybė, jog atsakovė galėjo sumažinti dumblo drėgmės tankį ir dalį dumblo kaupti savo talpyklose.
2014-01-14 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė L. V. nurodė, kad įvertinus atsakovės 2013-12-09 išvadoje pateiktus duomenis apie nuotekų valymo perteklinio dumblo kiekius nustatyta, kad atsakovės veiklos vykdymo metu susidaręs dumblas galėjo būti kaupiamas įmonės teritorijoje turimose talpose nuo 2004-09-10 iki 2008-12-31. Dėl to ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės valstybei 63 000 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ atstovas adv. S. Aviža nurodė, kad pripažįsta ieškovo sumažintą ieškinio reikalavimą dėl 63 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad neturi dokumentų, pagrindžiančių 35 tonų dumblo tinkamą panaudojimą, t. y. neišpilant į aplinką.
Trečiasis asmuo S. T. sprendimo priėmimą paliko teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
LR CPK 268 str. 5 d. nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta vienus ar kitus įrodymus. Ieškovo atstovė 2014-01-14 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliktus atsakovo nurodytų aplinkybių tyrimą mažintinas žalos dydis ir prašė priteisti 63 000 Lt žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad atsakovė pripažino sumažintus ieškinio reikalavimus ir sutiko atlyginti 63 000 Lt žalą.
Ieškovas prašo priteisti žalą už tai, kad atsakovės įmonė nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo sąlygas, t. y. biologinių nuotekų valymo įrengimų darbo metu susidaręs perteklinis nuotekų dumblas neteisėtai pateko į aplinką (žemės paviršių ir giluminius jo sluoksnius). Taip pat atsakovė nevykdė nuotekų dumblo pirminės apskaitos, nevedė dumblo kokybės apskaitos, netyrė dumblo sunkiųjų metalų koncentracijos 2004-2008 m., dėl to žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai buvo užteršti organinėmis medžiagomis. Ieškovui pareikalavus pateikti įrodymus, kur buvo padėtas perteklinis dumblas, atsakovė paaiškino, jog dumblas buvo perduotas ŪKB „Šilgaliai“, kurie paliudijo, jog tokio dumblo iš atsakovės nepriėmė, išskyrus vieną atvejį, t. y. 2005 m. rugsėjo mėn. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė gamtai 63 000 Lt žalą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 patvirtino Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimus LAND 20-2001. Jame nustatyta, kad dokumento tikslas – reguliuoti nuotėkų dumblo naudojimą žemės ūkyje taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms, bei skatinti tinkamą nuotėkų dumblo naudojimą (1 p.). Pagal šio dokumento nuostatas dumblo tiekėjas privalo užtikrinti, kad tręšimui naudojamas dumblas atitinka šiame dokumente nustatytus reikalavimus, taip pat laiku atlikti dumblo tyrimus, tinkamai apdoroti bei saugoti dumblą (6 p.), dumblo tiekėjas yra atsakingas už numatomų tręšti dumblu plotų parinkimą, dumblu tręštinų plotų kokybės įvertinimą ir dumblo naudojimo normų nustatymą (7 p.)., dumblo tiekėjas privalo vykdyti apskaitą ir pirminės apskaitos žurnale registruoti 9 p. nurodytus duomenis (šiuo atveju pateiktas tik vienas tokio pobūdžio priėmimo-perdavimo aktas).
Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Akivaizdu, kad pats dumblo tvarkymas pažeidžiant nustatytus teisės aktais reikalavimus, t. y. jo atsikratymas neteisėtais būdais suponuoja žalos aplinkai padarymo faktą, nes ne apskritai bet koks dumblas neribotais kiekiais nesilaikant jokių reikalavimų gali būti įterpiamas į žemę. Pagal paminėto įstatymo nuostatas ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
Pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. išduotą TIPK leidimą atsakovui buvo leista pagaminti 80 tonų dumblo per metus (t. 1, b.l. 22-26). Atsakovė buvo nurodžiusi, jog per metus susidarydavo apie 20 tonų dumblo (t. 1, b. l. 27-28), o pagal atsakovės ir trečiojo asmens ŪKB „Šilgaliai“ 2005-04-01 sutartį, trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs priimti po 25 tonas dumblo per metus (t. 1, b. l. 29). Ieškinys pareikštas už ketverių metų laikotarpį, dėl to akivaizdu, kad tokį laikotarpį pas atsakovę turėjo susikaupti nemažas kiekis dumblo. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. (redakcija nuo 2004 m. balandžio 30 d.) atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Todėl atsakovės gamybos procese sukauptas dumblas galėjo būti tvarkomas šiame straipsnyje nurodytais būdais, nes akivaizdu, kad pats savaime dumblas išnykti niekaip negalėjo. Atsakovė 2013-13-16 teismui pateikė 2013-12-09 technikos mokslų daktaro Z. S. pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovės nuvandenintas dumblas galėjo būti kaupiamas įmonės teritorijoje turimose talpose nuo 2004-09-10 iki 2008-12-31 (t. 3, b. l. 38-43), tačiau atsakovė tokiu būdu sutvarkė ne visą susidariusį dumblą, dėl to atsakovė dalį dumblo panaudojo neteisėtai, t. y. išpylė į aplinką. Ieškovas sutiko su pateikta išvada, t. y. sutiko, jog atsakovė pati savo jėgomis tvarkė susidariusį dumblą ir dėl to ieškinio reikalavimas buvo sumažintas iki 63 000 Lt. Atsakovė pripažino, kad neturi dokumentų pagrindžiančių 35 tonų dumblo tinkamą panaudojimą, t. y. neturi įrodymų, kad tarša nepateko į aplinką – į žemės paviršių ir giluminius jo sluoksnius. Taigi atsakovė pripažino, kad padarė 63 000 Lt žalą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. esant įrodytai aplinkybei, kad atsakovė žalą gamtai padarė, be to, pačiai atsakovei pripažinus ieškovo prašomos priteisti žalos dydį, patikslintas ieškinys dėl 63 000 Lt žalos atlyginimo tenkintinas (CPK 178, 185, 268 str.).
Patenkinus ieškinį bei ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iš atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ priteistina 1 890 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ ieškovui Lietuvos Respublikos valstybei 63 000 Lt žalos atlyginimą, lėšas sumokant LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei priteisti iš atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ 1 890 Lt žyminio mokesčio valstybei, mokestį sumokant LR valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.