Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A. (G. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be išsilavinimo, vedęs, bedarbis, paskutinį kartą teistas 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. A. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog tą dieną neplanavo eiti vogti. Nurodė, jog važiavo su autobusu, kad paieškotų darbo, tačiau užėjo į kabinetą, ten nieko nebuvo ir paėmė kompiuterį. Kompiuterį paslėpė po striuke, vėliau jį pardavė už 30 Eur „Halės“ turguje nepažįstamam žmogui. Už gautus pinigus nusipirko maisto, taip pat nurodė, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

Išvada dėl G. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis senai vartoja narkotines medžiagas, buvo nustojęs, bet paskutinius 7 mėnesius intensyviai vartoja karfentanilį. Nuo priklausomybės narkotikams negydytas. 2023 m. gruodžio 18 d. ryte, kada tiksliai neprisimena, autobusu važiavo Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, po to išlipęs stotelėje, kurios pavadinimo neprisimena, už Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos pirmoje stotelėje, Eišiškių pl., Vilnius. Jis eidamas gatve galvojo susitikti iš matymo pažįstamą asmenį, kuris jam parduos narkotikų. Užėjo į pastatą, negali nurodyti, kokiai įmonei jis priklauso, nusprendė pasižvalgyti, nes patalpose nebuvo jokių žmonių. Priėjęs prie administratorės stalo pamatė nešiojamąjį kompiuterį – juodos spalvos, pavadinimo neprisimena. Paėmęs kompiuterį, jį užsikišo už striukės ir išėjo iš įmonės patalpų. Po to autobusu nuvažiavo link miesto centro, o po to 3G autobusu nuvažiavo iki stotelės „Sparta“, kur sutikęs nepažįstamą vyrą pasiūlė jam pirkti kompiuterį, kurį pardavė už 20 Eur, nes jam tiek pinigų reikėjo narkotikams. Vyro požymių neįsidėmėjo. Turtinę žalą įmonei galėtų atlyginti dalimis (b. l. 84-86). Papildomos apklausos metu įtariamasis G. A. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Prisipažįsta, kad užėjęs į įmonę nuo administratorės stalo pavogė nešiojamąjį kompiuterį. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų (b. l. 96-98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad dirba UAB „BAA Training“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 18 d. apie 9 val. atvažiavo į darbą, esantį Dariaus ir Girėno g. 21, Vilniuje, praėjęs A korpusą, jis nepastebėjo, ar darbo vietoje buvo UAB „BAA Training“ administratorė, ar ne, jis nuėjo į B korpusą, kuriame dirba. Apie 10.30 val. jis bendravo su darbuotoju, kai atėjęs kitas darbuotojas pasakė, kad pavogtas kompiuteris ir klausė, kaip peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrint vaizdo įrašus buvo matyti, kad 2023 m. gruodžio 18 d. apie 09.52 val., į UAB „BAA Training“ A korpusą užeina nepažįstamas vyras ir 2023 m. gruodžio 18 d. apie 09.53 val., išeina. Asmuo dėvėjo striukę su gobtuvu, juodas kelnes, avėjo mėlynus sportbačius. Vaizdo įraše matėsi, kaip vyras galimai įsideda kompiuterį į kelnes ir išeina. Tuo metu administratorės darbo vietoje nebuvo. Nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ buvo administracijos patalpose ant stalo, A korpuse. Kompiuteris priklauso UAB „BAA Training“, bendra jo vertė apie 1 000 Eur. Jis tuoj po vaizdo įrašų peržiūros paskambinęs Bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie vagystę (b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba UAB „BAA Training“, esančioje adresu Dariaus ir Girėno g. 21, Vilniuje, A korpuse. Ji dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 18 d. apie 9.20 val., išėjo į susirinkimą, kabinetas nerakinamas, nes įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Grįžusi apie 10.20 val., pastebėjo, kad ant stalo nėra jos darbo kompiuterio „Lenovo“. Nuėjusi į antrą aukštą pas inžinierius, kartu peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad apie 09.51 val. užėjo nepažįstamas vyras, kuris ir pavogė kompiuterį (b. l. 26-28).

2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu su priedais, atlikta vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 34-38).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaip minėta, kaltinamasis G. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo su autobusu, jog paieškotų darbo, tačiau užėjo į kabinetą, ten nieko nebuvo ir paėmė kompiuterį. Kompiuterį paslėpė po striuke, vėliau jį pardavė už 30 Eur „Halės“ turguje nepažįstamam žmogui. Už gautus pinigus nusipirko maisto, taip pat nurodė, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Tokie kaltinamojo parodymai buvo gana nuoseklūs ir iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 84-86).

Teismas nustatė, kad kaltinamojo G. A. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų V. B. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu su priedais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. A. kaltė dėl nedidėlės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta.

Kaltinamojo G. A. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir / ar atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: 42 metų amžiaus, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka (b. l. 68-76), nedirbantis, psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose negydytas, priklausomybės ligų centruose negydytas.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis, nepaisant ganėtinai dar jauno amžiaus, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, lygią sankcijoje numatytos bausmės dydžio maksimaliai ribai. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje UAB „BAA Training“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 448,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. A. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „BAA Training“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktines laikmeną, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam G. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes asmuo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo G. A. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu yra suimtas, pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. (G. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti G. A. (G. A.) areštą 30 paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.

G. A. (G. A.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinio ieškovo UAB „BAA Training“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš G. A. (G. A.) UAB „BAA Training“ naudai 448,98 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš G. A. (G. A.) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.