Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

kaltinamasis A. P., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. laikotarpiu nuo 2008-09-08 iki 2012-12-19, būdamas A. P. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. 2d. nuostatas, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, LR Vyriausybės 2002-07-01 nutarimo Nr. 1022 „Dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių patvirtinimo“, bei jo pakeitimo, padaryto 2010-11-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1550 „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklės“, patvirtintas taisykles, kuriose nustatyta kaip įforminami dokumentai, kad pripažinti juos neatkuriamai prarastais, LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995-12-05 Nr.I-1115, nauja įstatymo redakcija 2004-03-30 Nr.IX-2084) 12 str. 1d. 2p. nuostatas, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 12 str. 2 d. nuostatas, kad už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, 17 str. nuostatas kad likviduojamo privataus juridinio asmens veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės norminiuose aktuose, nėra pasibaigęs, turi būti perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje buvo nevalstybinės organizacijos ar privataus juridinio asmens buveinė, iki jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-06-09 įsakymo Nr. V-100 patvirtintas „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykles“, 10 p. nuostatas kad finansinio ir kito turto valdymo dokumentai, tame tarpe apskaitos registrai privalo būti saugomi 10 metų, o darbo užmokesčio apskaitos dokumentai 50 metų, nesaugojo A. P. ĮI įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nesurašė jų, kaip neatkuriamai prarastų dokumentų aktų, neperdavė jų bankroto administratoriui, dėl to negalima visiškai nustatyti A. P. IĮ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1d.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta, nuo 2008 m. iki 2012 m. pabaigos vykdė individualią veiklą, teikdamas krovinių pervežimo paslaugas. Jo individuali įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Atsiradus verslo sunkumams bei susidarius skoloms 2012-12-03 pagal kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimą įmonei buvo iškelta bankroto bylą. Jis teismo procese nedalyvavo, kadangi darbo paieškoms buvo išvykęs į užsienį. Į Lietuvą sugrįžęs 2013 m. gegužės mėnesį, įmonės registracijos adresu rado bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus A. P. pranešimą dėl įmonei iškeltos bankroto bylos bei įmonės turto ir dokumentų perdavimo. Nesusisiekė su bankroto administratoriumi, kadangi įmonės dokumentų neišsaugojo, jokio turto taip pat neturi. Jis nesusimastė apie tai, kad įmonės dokumentus reikia saugoti. Dar prieš išvykstant į užsienį, bei supratęs, kad veiklos nebevykdys, nepažįstamos moters, žinojo tik iš matymo, paprašė sutvarkyti patalpas, kur buvo registruota įmonė ir visus popierius, t.y. dokumentus, kurių nesureikšmino ir nemanė, kad jie bus reikalingi, išmesti. Vėliau, kuomet jo pradėjo ieškoti bankroto administratorius, suprato, kad, kaip buvusios įmonės savininkas ir vadovas, privalėjo visus dokumentus išsaugoti. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (3 t. b.l. 6, 10).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad 2012-12-03 Kauno apygardos teismas A. P. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė jo bendrovę „(duomenys neskelbtini) “. Nutartyje buvo nurodyta, kad įmonės savininkas, t.y. A. P. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui privalo perduoti įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. A. P. įmonės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami šaukimai atvykti pas administratorių, tačiau A. P. neatvyko. Iškeliant bankroto bylą A. P. nedalyvavo, tačiau dienraštyje „Kauno diena“ buvo išspausdinti skelbimai apie bankroto bylos iškėlimą ir apie viešą Kauno apygardos teismo nutarties įteikimą, A. P. neatsiliepė į raginimus ir prievolės perduoti administratoriui dokumentus bei turtą neįvykdė. Jis buvo nuvykęs įmonės registracijos adresu, tačiau nieko surasti nepavyko. Todėl buvo kreiptasi į teimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdymas buvo perduotas antstoliui. Taip pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pirmą kartą A. P. pas jį atvyko tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Šiai dienai A. P. nėra pateikęs jokių įmonės dokumentų (3 t. b.l. 1).

Iš specialisto išvados 2015-02-03 Nr. 5-2/20/2015 matyti, kad dėl A. P. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad A. P. IĮ neišsaugojo (galimai nesudarė) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nesurašė jų kaip neatkuriamai prarastų dokumentų aktų, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir LR Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatų reikalavimų dėl dokumentų atkūrimo ir išsaugojimo, paskelbus įmonei bankrotą neperdavė jų bankroto administratoriui, jie nebus perduoti saugojimui archyvui, dėl to negalima visiškai nustatyti A. P. IĮ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. b.l. 97-121).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, jog nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 223 str. 1 d. teisinga. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (3 t., b.l. 28).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad A. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t. b.l. 16, 18, 23, 25).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą (LR BK 47 str.). Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu. (LR BK 64¹ str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nuteisti 12 MGL dydžio, t.y. 451,92 Eurų (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Euro 92 ct) bauda;

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirta bausmė –8 MGL dydžio, t.y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno Euro 28 ct) bauda.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, jog išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.