- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-239-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00087-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2012 m. sausio 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, 2011 m. lapkričio 16 d. savo vadovaujamos įmonės darbo vietoje, kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti kavinės virtuvėje virėja – darbuotojai A. C. Tokiu būdu A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutarimu A. M., pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 3000 litų administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pagal skelbimą buvo ieškomas darbuotojas ir apie tai buvo pranešta darbo biržai. 2011 m. lapkričio 16 d. dėl darbo skelbimo kreipėsi A. C. A. M. pakvietė ją užeiti pokalbiui į virtuvę, kadangi kitoje patalpoje negalėjo kalbėti. Apelianto teigimu, virtuvėje draudžiama būti be specialios aprangos, todėl atvykusiai pretendentei buvo išduota vienkartinė prijuostė. A. C. buvo informuota apie virėjos pareigas, aprodyta virtuvės įranga. Tuo pat metu į kavinę atėjo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektoriai. Paprašė pateikti darbuotojų pažymėjimus. Apelianto teigimu, jiems buvo paaiškinta, kad kavinėje A. C. nedirba, o atvyko tik pokalbiui dėl darbo prieš 15 minučių. Todėl nespėjo tarpusavyje susitarti dėl visų sąlygų ir darbo sutarties sudarymo. Po pokalbio su pareigūnais A. C. nuėjo į virtuvę kur pastebėjo, kad iš vieno indo, kuris buvo padėtas ant griliaus, pradėjo rūkti dūmai. Moteris nuėmė puodą ir padėjo jį ant stalo, tuo metu ji ir buvo nufotografuota. Vėliau A. C. atsisakė sudaryti darbo sutartį ir į darbą buvo priimtas kitas asmuo. Taigi, pasak apelianto, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pagrindė tuo, jog A. C. darbo vietoje buvo su darbo rūbais ir faktiškai atliko nustatytas virėjos funkcijas. Teismas nustatė būtinus nelegalaus darbo požymius t. y. kad A. C. dirbo įmonės naudai, patikrinimo metu ruošėsi maisto gaminimui, tvarkė indaują, dirbo paklusdama nustatytai darbo tvarkai. Apeliantas nesutinka su tokiais apylinkės teismo teiginiais. Anot apelianto, A. C. buvimas virtuvėje nesudaro pagrindo vertinti tai, kaip nelegalaus darbo požymį, nes bet kuris asmuo, kuris svarsto galimybę įsidarbinti, turi teisę susipažinti su siūlomo darbo sąlygomis. Taip pat buvimas virtuvėje su darbo rūbais nereiškia paklusimą nustatytai darbo tvarkai, o elementarių higienos normų laikymasis, kuris netraktuotinas kaip nelegalaus darbo požymis. A. C. neatliko jokių virėjos funkcijų, nesiruošė maisto gamybai ir netvarkė indaujos. Pažymi, jog A. C. atėjo nepasiruošusi, t. y. atsitiktinai pamačiusi darbo skelbimą, todėl dokumentų su savimi neturėjo. Apelianto teigimu, byloje pateiktos dvi nuotraukos. Abi nuotraukos padarytos pro kavinės langą. Juose pavaizduota tik A. C. Pirmoji nuotrauka padaryta prieš inspektoriams įeinant į kavinę. Matosi, jog A. C. tik stovi, neatlieka jokių darbo funkcijų. Tuomet ir vyko pokalbis apie siūlomą darbą. Antrojoje nuotraukoje užfiksuotas momentas, kai ji savo iniciatyva patraukė indą nuo grilio. Apelianto teigimu, moteris savavališkai perkėlė indą. Jokio nurodymo ar leidimo tą daryti ji neturėjo. Be to, vieno indo perkėlimas iš vienos vietos į kitą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad A. C. realiai dirbo virėjos darbą. Apelianto manymu, tokia išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijui. Darbas nebuvo pradėtas, jo ir pretendentės santykiai neturėjo darbo sutarties požymių. Be to, apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog A. C. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad savininkas liepė padirbėti truputį, pažiūrėt ar patiks. Apelianto manymu, būtent šis įrodymas ir buvo panaudotas prieš jį, bet teismo posėdyje moteris patvirtino, jog niekas jai dirbti neliepė ir ji nedirbo, o paaiškinime taip nurodė, nes jai taip diktavo inspektorius. Tačiau teismas į šios liudytojus paaiškinimus neatsižvelgė. Teismas taip pat turėjo įvertinti faktą, jog darbo sutartis su A. C. nebuvo sudaryta, todėl ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas taip pat neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus, jog būtų visiškai nelogiška nelegaliai samdyti žmogų vietoje kur yra didelis žmonių srautas ir ypač virtuvėje, kurioje yra vitrina su langeliu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visai netoli kavinės randasi VSDFV Klaipėdos skyrius ir būtų neprotinga pažeidinėti įstatymą. Todėl mano, jog teismo nutarimas nepagrįstas ir naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, jam skirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. C. dirbo A. M. vadovaujamoje įmonėje nelegaliai. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek liudytojų paaiškinimus, tai paneigia apelianto motyvus, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nustatyti visi būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo požymiai.
Atmestini apelianto skundo argumentai, jog apylinkės teismas nenustatė, kad A. C. buvo pradėjusi dirbti, kadangi apylinkės teismas skundžiamame nutarime aiškiai nurodė, kad šis faktas buvo nustatytas. A. M. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4), fotonuotraukos (b. l. 5), A. C. paaiškinimas, A. M. paaiškinimas, minėtų asmenų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu bei kiti įrodymai.
Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, jog A. C. nebuvo pradėjus realiai dirbti įmonės naudai. Tačiau 2011 m. lapkričio 16 d. pirminiame paaiškinime A. C. nurodė, kad atėjo į kavinę pamačiusi skelbimą norėdama įsidarbinti, savininkas liepė padirbti, pasižiūrėti ar patiks darbas ir ar ji sugebės (b. l. 6). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. C. pakeitė savo parodymus ir paaiškino, jog patikrinimo dieną ji būdama kavinės patalpose, pokalbio metu su kavinės vadovu, pamačiusi, jog iš puodo rūksta dūmai, jį tik patraukė ir perdėjo į kitą vietą (b. l. 29). Būtina pažymėti, jog šią versiją A. M. taip pat iškėlė tik teisme, pirminiame savo paaiškinime to nenurodė. Apygardos teismas šiuos pasikeitusius liudytojos parodymus, teiktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje turėtų būti vadovaujamasi pirminiais A. C. parodymais, kadangi jie sutampa su VDI inspektorių nurodytomis aplinkybėmis bei kita bylos medžiaga. Tai, jog A. M. neleido dirbti A. C. nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, to administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė ir pats apeliantas. Šiuos apelianto teiginius paneigia nustatytos aplinkybės. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog A. C. buvo darbo vietoje, su darbo rūbais ir faktiškai atliko darbo – virėjos funkcijas. Pažymėtina, jog net jeigu darbdavys nurodo, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes norėta išbandyti darbuotoją, ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai vis tiek turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu.
Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas nenustatė pagrindo abejoti A. C. pirminiu paaiškinimu bei VDI inspektorių parodymų patikimumu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto bei pasikeitusius A. C. parodymus teisme vertino kritiškai. Byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.