Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-165-1020/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
1S-165-1020/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Gediminas Bukauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-165-1020/2020
Proceso Nr. 1-01-1-29924-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme gautoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-334/2020 A. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. T., D. S. ir R. R., dėl chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, sunkiai sužalojo R. V., padarydami pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. liepos 15 d., apie 19.55 val., prie gyvenamojo namo, priklausančio R. Š., esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. T., D. S. ir R. R., iš chuliganiškų paskatų, turint mažavertę dingstį – tariamai nukentėjusiojo R. V. apie jį ir A. T. paskleistas tikrovės neatitinkančias kalbas, elgiantis įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruojant kiekybinį pranašumą ir nepagarbą bei priešpastatant save aplinkiniams ir nukentėjusiajam, užpuolė nukentėjusįjį R. V., ko sekoje jam ir R. R. papurškus dujų nukentėjusiajam bei jam sudavus smūgį, nuo kurio nukentėjusysis R. V. nugriuvo, nugriuvusiam nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis bei metaline lazda į įvairias kūno vietas, ir taip jam, R. R., D. S. bei A. T. smūgiuojant rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o A. T. papildomai smūgiuojat metaline lazda nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais intensyviais fizinio smurto veiksmais, sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius nukentėjusiajam R. V., taip sukeldami jam fizines kančias ir padarydami poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu paakyje, dešinio smilkinio - skruosto srityje, nosies nugarėlės su nosies kaulų skeveldriniu lūžiu, viršutinėje lūpoje, kairiame skruoste, odos kraujosruvas kaktos dešinėje, dešiniame užausyje, odos nubrozdinimą galvos kairio momens srityje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos II krumplio srityje su II piršto išnirimu, odos nubrozdinimą kairio dilbio apatiniame trečdalyje su kairio alkūnkaulio skersiniu lūžiu, odos nubrozdinimą dešinės išorinės kulkšnies srityje su dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiu, muštines žaizdas kairės blauzdos priekiniame ir išoriniame paviršiuose su kairio blauzdikaulio viršutinės ir apatinės dalies atvirais skeveldriniais lūžiais ir kairio šeivikaulio apatinės dalies atviru skeveldriniu lūžiu, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su R. R., D. S. bei A. T., itin žiauriai, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. V. Šiais veiksmais A. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose.

2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. A. A. buvo laikinai sulaikytas ir nuo šio laiko iki 2019 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas suimtas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir A. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams. Be to, prokuroro 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimais A. A. paskirtos papildomos kardomosios priemonės: 10 000 Eur užstatas ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės – paėmimas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas A. A. pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 20 d. Kaltinamajam A. A. nustatytos šios intensyvios priežiūros sąlygos: a) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; b) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose); c) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. V., kaltinamaisiais D. S., A. T., R. R. ir liudytojais R. Š., E. G.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas G. Bukauskas skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi A. A. nustatytą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su kaltinamaisiais A. T. ir R. R..

4.1. Skunde nurodoma, kad intensyvi priežiūra A. A. atžvilgiu taikoma neproporcinga apimtimi – kaip ir kiekvienas teisių suvaržymas, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių negali būti savitikslis, o privalo turėti aiškius ir logiškus tikslus, kurių juo siekiama. Gynėjo teigimu, įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais tęsimą teismas argumentavo tuo, kad bylos nagrinėjimas dar nepradėtas, o kaltinamieji dar neapklausti. Visgi iš skundžiamos nutarties neaišku, ką bendro turi pradinė teisminio nagrinėjimo stadija ir draudimas kaltinamiesiems bendrauti tarpusavyje. Galima daryti tik prielaidą, kad, teismo įsitikinimu, bendraudamas su kitais kaltinamaisiais A. A. gali derinti parodymus ir taip apsunkinti bylos nagrinėjimą. Taigi, gynėjo teigimu, įpareigojimas susijęs ne su kaltinamojo dalyvavimo procese užtikrinimu ir kelio naujoms veikoms užkirtimu, o su netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme užtikrinimu. Tačiau tokios teismo išvados nelogiškos, o minėtas ribojimas perteklinis.

4.2. Gynėjas pažymi, kad tyrimo metu visi kaltinamieji apklausti ir davė parodymus apie jiems inkriminuotas aplinkybes – prisipažino smurtavę, nurodė tiek savo, tiek kitų kaltinamųjų veiksmus ir tarp jų parodymų nėra prieštaravimų. Visi kaltinamieji susipažino su tyrimo duomenimis ir bylos aplinkybės jiems yra žinomos, todėl pakenkti bylai kaltinamiesiems bendraujant tarpusavyje, tuo pačiu išliekant draudimui bendrauti ir ieškoti ryšių su liudytojais ir nukentėjusiuoju, nėra galimybių.

4.3. Gynėjo teigimu, teismas, pratęsdamas draudimą A. A. bendrauti su kaltinamaisiais R. R. ir A. T., neįvertino ir to, kad visus juos gina tas pats gynėjas. Taigi visų šių kaltinamųjų pozicija ir parodymai pirmosios instancijos teisme bus derinami su tuo pačiu gynėju bei, savaime suprantama, to paties gynėjo ginamųjų pozicijos ir parodymai kitiems jo ginamiesiems bus žinomi. Todėl draudimas A. A., A. T. ir R. R. bendrauti praranda prasmę. Be to, esant draudimui kaltinamiesiems bendrauti tarpusavyje, pažeidžiama jų teisė į gynybą. Kadangi kaltinamieji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o gynėjas Vilniuje, nemaža pasirengimo gynybai veiksmų bus atliekama prieš teismo posėdžius. Atsižvelgus į aptariamus ribojimus, gynėjas prieš posėdį tuo pačiu metu galės bendrauti tik su vienu kaltinamuoju, o taip bus ribojama kitų kaltinamųjų teisė į gynybą.

4.4. Skunde taip pat pažymima, kad A. A. taikomos ir kitos kardomosios priemonės – užstatas, dokumentų paėmimas, o pažeidus kitas intensyvios priežiūros sąlygas, kaltinamajam grėstų ir suėmimas, taigi draudimo bendrauti su A. T. ir R. R. panaikinimas leis ir toliau užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato G. Bukausko skundas tenkintinas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiama nutartimi ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pratęstas įpareigojimas kaltinamajam A. A. toliau nebendrauti bei neieškoti ryšių su kaltinamaisiais A. T. ir R. R., atsižvelgiant į teismo nurodytus tikslus, yra perteklinis ir nepagrįstas.

6. Kaltinamojo gynėjas neginčija kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pagrįstumo ir teisėtumo visa apimtimi, šiuo atveju nesutinkama tik su viena iš teismo nustatytų sąlygų taikant intensyvią priežiūrą, todėl teismas pasisakys tik dėl skunde keliamų klausimų ir skundžiama nutartimi nustatyto ribojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su kaltinamaisiais A. T. ir R. R..

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.

8. Apygardos teismas įpareigodamas kaltinamąjį A. A. toliau nebendrauti bei neieškoti ryšių su kaltinamaisiais A. T. ir R. R., savo sprendimą grindė iš esmės tik siekiu užkirsti kelią proceso trukdymui. Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo ir gynybos prašymo panaikinti bendravimo ribojimus nurodė, kad „baudžiamoji byla nepradėta nagrinėti, kaltinamieji teisme neapklausti, todėl neišnyko sąlygos draudimui nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais.“ Iš 2020 m. gegužės 12 d. vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras tokio ribojimo būtinybę taip pat siejo su trukdymo procesui rizika ir faktu, kad kaltinamieji teisme dar nėra apklausti. Tokie teismo ir prokuroro argumentai leidžia juos vertinti kaip poziciją, jog netaikant šio ribojimo gali būti trukdomas bylos nagrinėjimas, kaltinamiesiems derinant savo parodymus. Visgi sprendžiant minėtą klausimą ir teismui priimant sprendimą dėl bendravimo ribojimų iki bus apklausti kaltinamieji, nenurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl kaltinamųjų tarpusavio bendravimas, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, gali pakeisti jų pozicijas, kodėl žymus 10 000 Eur dydžio užstatas ir dokumentų paėmimas, kartu su kitais dėl intensyvios priežiūros A. A. patiriamais suvaržymais, yra nepakankami užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą kitais aspektais, jei tokie apskritai yra.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, jau minėta argumentacija grindžiant kaltinamųjų bendravimo draudimą iš esmės reiškia, kad visais atvejais ir visose bylose, kai yra keli kaltinamieji, turėtų būti taikomas jų tarpusavio bendravimo draudimas, kol pastarieji neduos parodymų teisme. Visgi tokia pozicija ir prezumpcija teisinėje valstybėje nėra galima ir tokiu būdu kaltinamieji neturėtų būti verčiami duoti parodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas jau minėtus prokuroro ir teismo argumentus dėl paskirto bendravimo ribojimo laiko formaliais ir nepakankamais atsakant į gynybos keltus ir akcentuotus bylos aspektus.

10. Nei prokuroras, nei nutartį priėmęs teismas nepasisakė dėl faktų, kad kaltinamieji R. R., A. T. ir A. A. jau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad visus juos byloje gynė ir toliau gina tas pats gynėjas, kad visų jų parodymai žinomi gynybai, kad visi jie bendraudami per tą patį gynėją turi realią ir netrukdomą galimybę derinti savo pozicijas per gynėją, kad jų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl galimo pozicijos pasikeitimo nebuvo inicijuotos, kad visiems jiems žinoma bylos medžiaga ir juos kaltinantys duomenys, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, rodančių apie galimą kaltinamųjų neteisėtą poveikį kitiems kaltinamiesiems su kuriais bendravimas apribotas, bauginimą siekiant sau palankios bylos baigties. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje byloje nebuvo įžvelgta jokių esminių kaltinamųjų A. T., R. R. ir A. A. gynybos interesų prieštaravimų, kaip imperatyvaus pagrindo kiekvienam jų skirti atskirą gynėją (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokioje situacijoje kaltinamųjų tarpusavio bendravimo ribojimas vis ilgesnį laiką, vien tik dėl siekio neleisti suderinti procesines pozicijas yra formalus.

11. Teismo vertinimu, kaltinamųjų bendravimo ribojimas panašioje procesinėje situacijoje, t. y. kai kaltinamuosius gina vienas gynėjas, kai visi jie davė parodymus esant tam pačiam gynėjui, kai nėra jokių jų interesų prieštaravimo ir pan., galėtų būti suprantamas ir pateisinamas siekiant užkirsti kelią naujoms nuolat bendraujančių ir nusikalstamas veikas kartu darančių asmenų nusikalstamoms veikoms, tačiau nagrinėjamu atveju nei prokuroras, nei teismas, tokio pagrindo neįžvelgė, be to, nagrinėjamoje situacijoje kaltinamiesiems yra paskirtos ir kitos kardomosios priemonės, taip pat ir užstatas, kuris pakankamai veiksmingas siekiant eliminuoti net ir tokią riziką, jei ji būtų įžvelgiama.

12. Aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad kaltinamajam paskirti bendravimo ribojimai buvo taikomi jau pakankamai ilgą laiką. Siekis užkirsti kelią proceso trukdymui, ypatingai tais atvejais, kai norima užkirsti kelią procesinių pozicijų ir parodymų derinimui su kitais nusikalstamą veiką kartu padariusiais asmenimis, dažniausiai aktualus pirminėje baudžiamojo proceso stadijoje. Šiuo atveju, kaltinamųjų tarpusavio bendravimo ribojimo trukmė, kai byla perduota teismui ir visus kaltinamuosius leidžiama ginti tam pačiam gynėjui, negali būti vertinama kaip adekvati, taigi ir šiuo aspektu tolesnis paskirų ribojimų taikymas yra neproporcingas.

13. Tokių teismo išvadų nekeičia ir teismui iš bylos medžiagos žinomas faktas, jog Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis dėl kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo, taip pat ir įpareigojimas nebendrauti su kaltinamaisiais A. A. bei A. T., yra įsiteisėjęs ir iš dalies prieštarauja šio sprendimo išvadoms dėl kaltinamojo A. A. galimybės bendrauti su A. T. ir R. R.. Visgi teismų veikla nagrinėjant bylas nėra grindžiama tariama vienmintiškumo idėja. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teismo (teisėjo) nepriklausomumo principas bei pareiga visais atvejais priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą leidžia teismui laikytis kitos pozicijos, jei tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje ne kartą aptartas precedentų konkurencijos taisykles. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).

14. Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei šios nutarties 8 – 12 pastraipose nurodytus argumentus apie tai, kad pakankamai ilgai trunkantis įpareigojimas nebendrauti to paties gynėjo ginamiems kaltinamiesiems šioje proceso stadijoje yra beprasmis ir neadekvatus, o teismų sprendimuose, kuriais nustatytas draudimas R. R. bendrauti su A. A. ir A. T., nėra nurodyta bylos duomenų ir argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog šie trys kaltinamieji bendraudami tarpusavyje tiesiogiai, o ne per juos ginantį advokatą, galėtų paveikti vienas kito parodymus teisme ir taip trukdytų procesui, kad šiuose sprendimuose iš esmės nevertinta taikomų apribojimų trukmė esant bendram gynėjui, teismas turi pagrindą laikytis kitos pozicijos ir pripažinti, kad draudimas kaltinamajam A. A. nebendrauti ir neieškoti ryšių su kaltinamaisiais A. T. ir R. R. yra nepagrįstas.

15. Pažymėtina, jog skundžiamą nutartį priėmęs ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas, vertindamas susidariusią situaciją dėl skirtingų ribojimų skirtingiems kaltinamiesiems gali šią situaciją išspręsti, peržiūrėdamas kaltinamiesiems nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas.

Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria pratęstas įpareigojimas kaltinamajam A. A. nebendrauti ir neieškoti ryšių su kaltinamaisiais R. R. ir A. T.

Kitą nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis