Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. V. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

A. V. byloje kaltinamas tuo, kad 2011-10-20 apie 21.00 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankom pastūmęs ir pargriovęs motiną nukentėjusiąją A. V. ant lovos, ranka sugriebė jai už plaukų ir ne daugiau penkių kartų jos galvą trenkė į radiatorių, po ko dešine ranka apglėbęs jai iš nugaros už kaklo bandė smaugti ir kairės rankos delnu ne daugiau šešių kartų sudavė į galvą ir veidą, po ko kumščiu du kartus sudavė į kairę šlaunį ir jai už nugaros užsuko kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paleidęs nukentėjusiąją A. V. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė močiutei nukentėjusiajai O. K. į veidą, paėmęs jai už kairės rankos, ją pasuko į šoną ir vedė iš kambario, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl muštinės žaizdos kaktoje ir kraujosruvos kairiajame dilbyje, t.y. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinė nutartis Nr. 2K–67/2007).

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, bet nustačius, kad nukentėjusiosioms A. V. , O. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl šios veikos. Tačiau teismui pateiktoje byloje nėra prokuroro pagrįsto reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą (BPK 409 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo atlikimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas dėl BPK 407 straipsnyje numatytos kurios nors nusikalstamos veikos padarymo, nesant tinkamai įforminto nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo tęsti procesą paaiškėjus tokios veikos požymiams, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, jeigu nukentėjusysis iš esmės išreiškė poziciją, kad būtina vykdyti baudžiamąjį procesą, atsisakė susitaikyti su kaltinamuoju, o prokuroras turėjo teisinį pagrindą reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka.

Atsižvelgdamas į tokias išdėstytas aplinkybes, teismas laikė, kad ne visos šios bylos aplinkybės yra aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, todėl 2012-03-27 nutartimi perdavė šią bylą nagrinėjimui teisme (Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 2 p.).

Posėdyje prokurorė dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių paaiškino, kad reikalavimas tęsti procesą buvo tiesiog pamirštas įdėti. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bendrais pagrindais, todėl prašė tęsti procesą bendra tvarka.

Kaip minėta pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo atlikimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas dėl BPK 407 straipsnyje numatytos kurios nors nusikalstamos veikos padarymo, nesant tinkamai įforminto nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo tęsti procesą paaiškėjus tokios veikos požymiams, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, jeigu nukentėjusysis iš esmės išreiškė poziciją, kad būtina vykdyti baudžiamąjį procesą, atsisakė susitaikyti su kaltinamuoju.

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes teismas posėdyje pasiūlė nukentėjusiosioms A. V. , O. K. susitaikyti su A. V. , ką pastarosios ir padarė, su A. V. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir prašė tolimesnį procesą nutraukti

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnis numato absoliučius baudžiamojo proceso negalimumo atvejus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti nustačius, kad nukentėjusysis byloje susitaikė su asmeniu, kaltinamu kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Kaltinamasis A. V. , kuris kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, padarymu ir nukentėjusieji susitaikė, susitaikymą teisme nukentėjusiosios išreiškė laisva valia. Dėl šios priežasties pradėta baudžiamoji teisena negalima ir turi būti nutraukta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamosios bylos, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., procesą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.