Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nurodo, jog Administracija, nesutikdama su Sprendimu l ir Sprendimu2, pateikė 2022 m. spalio 3 d. skundą Komisijai. Komisija 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022) panaikino VĮ Registrų centro priimtus Sprendimą l ir Sprendimą2 bei įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą l ir Prašymą2.

VĮ Registrų centras, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsniu, Nuostatų 14 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 ir 4 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 128.1 punktu teigia, jog Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nuostatuose įvardintos sąvokos „duomenys", „archyviniai duomenys" bei „dokumentai“ nėra tapačios.

Teigia, jog Komisija, 2022 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022), įvardijo papildomą „archyvinių dokumentų" sąvoką, kurios nėra nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei Nuostatuose. Anot VĮ Registrų centro, Komisija galimai supainiojo „archyvinių duomenų", įvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, ir „archyvinių dokumentų" sąvokas ir dėl to padarė netinkamas išvadas.

Administracija, gavusi VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsižvelgusi į jame pateiktą informaciją, VĮ Registrų centrui 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė raštą Nr. A51-136196/22(3.3.2.26-BŪS) „Dėl informacijos apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdytoją suteikimo“, kuriame nurodė tokius duomenis: 1) duomenų naudojimo tikslas – valdytojų veiklos priežiūrai ir kontrolei vykdyti (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis); 2) duomenų gavimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis; Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. 30-2280 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės vykdytojų paskyrimo“; 3) Prašomų pateikti duomenų apimtis – 2007 m. vasario 22 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo. Administracija šiame rašte taip pat pažymėjo, neturėdama minėtos sutarties, negali identifikuoti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto valdytojo (Sutartimi įgalioto asmens; CK 4.58 straipsnio 8 dalis), todėl atitinkamai negali įgyvendinti įstatymais jam pavestos pareigos užtikrinti tinkamos valdytojo veiklos priežiūros ir kontrolės.

VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs Administracijos raštą 2022 m. rugsėjo 20 d. 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakyme Nr. Nr. SP-100904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog patikrino įrašus atitinkamose informacinėse sistemose bei informuoja, jog dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos pateikimo VĮ Registrų centras jau yra priėmęs sprendimą į Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. teiktą prašymą.

Administracija, nesutikdamas su tokiu VĮ Registrų centro sprendimu, 2022 m. spalio 3 d. Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SP-100904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriais buvo atsisakyta suteikti prašomus duomenis, ir įpareigoti VĮ Registrų centrą Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus išnagrinėti iš naujo.

VĮ Registrų centras, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus, o duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Nuostatų 124 punkte nurodyta, kad Registro duomenys teikiami subjektams, nurodytiems Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte nustatyta, jog savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Dėl skundo teiginių, jog Komisija, 2022 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022), įvardijo papildomą „archyvinių dokumentų“ sąvoką, kurios nėra nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei Nuostatuose, todėl VĮ Registrų centro manymu, Komisija supainiojo „archyvinių duomenų“, įvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, ir „archyvinių dokumentų“ sąvokas ir padarė netinkamas išvadas. Pažymėtina, jog Komisija sprendime nurodė: „Atsakovas ignoravo teisinį reguliavimą, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalis savivaldybės turi teisę gauti duomenis jų priskirtoms funkcijoms atlikti. Pareiškėja kreipėsi dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties, kuri yra laikytina archyviniu dokumentu bei dokumentu, kuris yra susijęs su nekilnojamu turtu“ bei „Įvertinus aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl informacijos gavimo vykdydama jai priskirtas funkcijas dėl namo valdymo patikrinimo. Taip pat pareiškėja vykdydama minėtas funkcijas turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registro archyvinių dokumentų kopijas bei Nekilnojamojo turto registro duomenis.“ Komisija ginčijame sprendime nurodo ir tai, jog iš Sprendimo 1 turinio nėra aišku ar tai, ko prašo Administracija priskirtina dokumentams, kurių pagrindu Registre registruojami juridiniai faktai ir kt. žymos ar tai laikytina Registro duomenimis, o taip pat nėra išaiškina ar tie duomenys gali būti teikiami Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindo. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Komisija žodžius „archyviniai dokumentai“ vartoja kaip sinonimą žodžiams „archyviniai duomenys“, o atsižvelgiant į kontekstą, kuriame vartojami žodžiai „archyviniai dokumentai“ darytina išvada, jog vietoje žodžių „archyviniai duomenys“, kurie yra nurodyti aptariamame Įstatymo 42 straipsnyje, Komisijos sprendime, kaip sinonimas buvo pavartoti žodžiai „archyviniai dokumentai“ nekeičia sprendimo sakinio esmės ir prasmės, o juo labiau pavartodama žodžius archyviniai dokumentai“, šiuo pagrindu, teismo vertinimu, Komisija nepriėjo neteisingų išvadų, kadangi, kaip matyti iš VĮ Registrų cento priimtų sprendimų, jis išsamiai nepagrindžia ar kas yra laikoma dokumentais, o kas duomenimis, todėl atsižvelgiant į tai, skundo teiginiai, jog Komisija supainiojusi „archyvinių duomenų“, ir „archyvinių dokumentų“ sąvokas padarė netinkamas išvadas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. SP-1000904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. VĮ Registrų centras skunde teigia, jog Komisijos išvada, jog Sprendimas 1 neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta. Anot VĮ Registrų centro, Komisija sprendime rėmėsi neaktualiomis teisės aktų nuostatomis, bei nepateikė jokių motyvų, jog VĮ Registrų centrui teiktas Prašymas 1 atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 144 punkto ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.

Pažymėtina, jog kaip matyti iš Komisijos ginčijamo sprendimo turinio, Komisija dėl Sprendimo 1 teisėtumo konstatavo, jog Sprendimas 1 nėra pilnai aiškus, nes neaišku, kodėl prašoma jungtinės veiklos sutartis nėra priskirtina prie archyvinių dokumentų, taip pat nėra aišku, ar remiantis Sprendime 1 nurodytomis teisės aktų nuostatomis VĮ Registrų centras atsisakė pateikti prašomo susirinkimo protokolo kopiją bei nurodyti, kas yra namo valdytojas. Komisija nurodė ir tai, kad Sprendime 1 nenurodyta, ar susirinkimo protokolo kopija priskirtina dokumentams, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami juridiniai faktai ir kt. žymos, ar ji yra Nekilnojamojo turto registro duomuo. Pažymėjo, jog aiškiai nepasisakyta ir dėl informacijos apie namo valdytoją, o taip pat nėra aišku ar šie duomenys gali būti teikiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl atsižvelgusi į šias aplinkybes padarė išvadą, jog VĮ Registrų centro Sprendimas 1 nėra aiškus ir tinkamai motyvuotas, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Komisija nepateikė jokių motyvų, jog VĮ Registrų centrui teiktas Prašymas 1 atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 144 punkto reikalavimus. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Įstatymo 42 straipsniu, Nuostatų 124, 140, 144 straipsniais, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis, padarė išvadą, jog Administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl informacijos gavimo vykdydama jai priskirtas funkcijas dėl namo valdymo patikrinimo, o vykdydama minėtas funkcijas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, ji turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registro archyvinių dokumentų kopijas bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. Komisija ginčijame sprendime yra pažymėjusi, jog Administracija VĮ Registrų centrui, atsižvelgusi į Sprendimą 1, pateikė Prašymą 2, kuriame nurodė, prašomų duomenų naudojimo tikslą, duomenų gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį; papildomai remiasi Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.58 straipsnio 8 dalimi bei savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 16 įsakymu Nr. 30-2280. Komisija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja patikslino savo pirminį 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos gavimo ir pateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai, jog Komisija nepateikė jokių motyvų, jog VĮ Registrų centrui teiktas Prašymas 1 atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 144 punkto reikalavimus, atmestini, kadangi Komisija sprendime, išanalizavusi tiek Prašymą 1, tiek Prašymą 2, nurodė, jog Prašymas 1 buvo papildytas pateiktu Prašymu 2, kuriame buvo aiškiai nurodyti reikalingi duomenys, o VĮ Registrų centro Sprendimas 1 nėra aiškus tuo pagrindu, jog: neaišku, kodėl prašoma jungtinės veiklos sutartis nėra priskirtina prie archyvinių dokumentų; nėra aišku, ar remiantis Sprendime 1 nurodytomis teisės aktų nuostatomis VĮ Registrų centras atsisakė pateikti prašomo susirinkimo protokolo kopiją bei nurodyti, kas yra namo valdytojas; Sprendime 1 nenurodyta, ar susirinkimo protokolo kopija priskirtina dokumentams, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami juridiniai faktai ir kt. žymos, ar ji yra Nekilnojamojo turto registro duomuo; aiškiai nepasisakyta dėl informacijos apie namo valdytoją; nėra aišku ar šie duomenys gali būti teikiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, taigi atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai sprendė, jog Sprendimas 1 yra nepakankamai pagrįstas, o pareiškėja tikslindama Prašymą 1, pagal VĮ Registrų centro nurodytas teisės nuostatas patikslino savo prašymą Prašymu 2 ir taip pat suformulavo prašymą dėl minėtos jungtinės veiklos sutarties kopijos gavimo, o ne dėl kitų dviejų prašymų, išdėstytų Prašyme 1.

VĮ Registrų centras nesutinka su Komisijos sprendimo motyvu, jog Administracija patikslino savo pirminį 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl 2007 m. vasario 22 jungtinės veiklos sutarties kopijos gavimo ir pateikė duomenis leidžiančius abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumo. Anot VĮ Registrų centro, tiek Prašymo 1 tiek Prašymo 2 teikimo metu galiojo ta pati Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis, kuri nenumato savivaldybėms teisės gauti dokumentų kopijų, taigi atsižvelgiant į tai, jog atsisakymo teikti dokumento kopijas juridinis pagrindas jau buvo nurodytas Sprendime 1, o naujų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos teisę gauti šias kopijas Administracija Prašyme 2 nepateikė, VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą 2, nurodydamas, kad analogiškas prašymas jau išnagrinėtas. Teismas atkreipia dėmesį tai, jog kaip jau minėta aukščiau, Komisija ginčijame sprendime nurodo, jog Sprendimas 1 yra nepakankamai pagrįstas, o pareiškėja tikslindama Prašymą 1, pagal VĮ Registrų centro nurodytas Nuostatų 144 punkto nuostatas tinkamai patikslino savo pirminį prašymą Prašymu 2 (atsižvelgiant į tai, kokiais motyvais vadovaudamasis VĮ Registrų centras pagrindė Sprendimą 1). Komisija, įvertinusi Prašymo 1, Sprendimo 1, Prašymo 2 turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog VĮ Registrų centras nepagrįstai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, taigi atsižvelgusi į tai, jog Sprendimas 1 pripažintas nepagrįstu, teismo vertinimu, Sprendimą 2 Komisija pagrįstai laikė netinkamai motyvuotu, kadangi Sprendime 2 iš esmė nėra analizuojami jokie Prašymo 2 argumentai, jo turinys, o nurodoma tik tai, jog VĮ Registrų centras yra priėmęs sprendimą į Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. teiktą prašymą.