- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-923-764/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08843-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybės įmonės Registrų centras skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė valstybė įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK ir Komisija ) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022) (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Nurodo, kad Administracija VĮ Registrų centrui pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A51-119456/22(3.3.2.26E-EIS) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo" (toliau – ir Prašymas1), kuriame nurodė, kad patikrinusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenis apie pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas) nustatė, kad „<...> yra registruotas juridinis faktas apie Namo bendrojo naudojimo objektų valdymui 2007-02-22 sudarytą jungtinės veiklos sutartį“. Pažymi, jog Prašymu 1 Administracija VĮ Registrų centrui suformulavo dvejopo pobūdžio prašymus, t. y. prašė: 1)„nurodyti, kas yra daugiabučio Namo valdytojas"; 2)„pateikti 2007-02-22 jungtinės veiklos sutarties bei susirinkimo protokolo kopijas“.
VĮ Registrų centras atsakydamas į Administracijos pirmąjį prašymą (dėl duomenų pateikimo), 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas l) nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 144 punktu, prašymuose dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimo turi būti nurodytas apibrėžtas Nekilnojamojo turto registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Nekilnojamojo turto duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Nekilnojamojo turto registre, teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad Prašyme l nebuvo nurodyti Nuostatų 144 punkte išvardinti duomenys, VĮ Registrų centras priėmė Sprendimą l atsisakyti pateikti pareiškėjai informaciją (duomenis) „kas yra daugiabučio Namo valdytojas".
Registrų centras atsakydamas į Administracijos antrąjį prašymą (dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties bei susirinkimo protokolo kopijų pateikimo) Sprendime l nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 42 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems yra teikiamos dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos. Atsižvelgiant į tai, kad Administracija nepatenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje išvardintų subjektų ratą, Registrų centras priėmė Sprendimą l atsisakyti pareiškėjai išduoti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. sausio 18 d. Daugiabučio namo registro įraše Nr. 44/570375 buvo įregistruota žymą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), bei susirinkimo protokolo kopijas.
Administracija VĮ Registrų centrui pateikė 2022 m. rugsėjo 20 d. raštą A51-136196/22(3.3.2.26-BŪS) „Dėl informacijos apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdytoją suteikimo" (toliau – Prašymas2), kuriame nurodė, kad „pakartotinai teikia prašymą pateikti Skyriui 2007-02-22 sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (toliau - Namas) valdymo".
VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs Prašymą 2, 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. SP-100904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo" (toliau – ir Sprendimas 2) informavo, kad prašymas dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos išdavimo jau buvo išnagrinėtas ir dėl šio prašymo jau buvo priimtas VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo".
Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Prašyme l nebuvo nurodyti Nuostatų 144 punkte įvardinti duomenys, VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimo l dalį, kuria pareiškėjai atsisakė pateikti duomenis „kas yra daugiabučio Namo valdytojas". Skunde, adresuotame Komisijai, pati pareiškėja nurodė, kad Registrų centrui pateikė Prašymą2, kurį papildė trūkstamais duomenimis, įvardintais Nuostatų 144 punkte, kas suponuoja išvadą, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog Prašyme l nurodyta informacija buvo neišsami ir nepakankama, kad atsakovas galėtų teikti pareiškėjai prašomus duomenis apie Daugiabučio namo valdytojus
Tvirtina, jog Komisijos Sprendime išvardinta daug teisės aktų nuostatų, susijusių su pareiškėjos vykdomomis funkcijomis ir pagrindimu, kam pareiškėjai gali būti reikalingi duomenys apie Daugiabučio namo valdytoją, tačiau Administracijos teigimu, šiame Komisijos sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, kad Registrų centrui teiktas Prašymas l išsamumo prasme atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalies, Nuostatų 144 punkto ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.
Pažymi, kad VĮ Registrų centras nekvestionuoja teisės aktuose įvardintos savivaldybės teisės gauti Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau laikosi pozicijos, kad Prašyme l pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą ir šiame prašyme nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja „nagrinėja klausimą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo", išsamumo prasme nėra pakankamos, todėl Prašymas l neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje bei Nuostatų 144 punkte įvardintų reikalavimų.
Akcentuoja, jog Sprendime l Registrų centras aiškiai įvardijo, kad pareiškėja nepatenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje išvardintų subjektų ratą, dėl ko atsisakė pateikti pareiškėjai jos prašomos kitų asmenų sudarytos 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopiją.
Teigia, jog Komisijos sprendimo argumentas, „kad 2022-08-31 Sprendime nenurodyta, ar susirinkimo protokolo kopija priskirtina dokumentams, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami juridiniai faktai ir kt. žymos, ar ji yra Nekilnojamojo turto registro duomuo" patvirtina, kad Komisija neskiria teisės aktuose įvardintų sąvokų „duomenys" ir „dokumentai". Anot Administracijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nuostatų normose aiškiai atskirta, kas yra nekilnojamojo turto registro objektų (nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, su daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktų ir kt.) bendrieji ir specialieji duomenys, o kas yra dokumentai, taip pat teisės aktuose aiškiai atribota, kada į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų pagrindu gali būti išduodami Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (ar kitų būdu teikiamu duomenys), o kada ir kam gali būti teikiamos dokumentų, kurių pagrindu įrašomi duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, kopijos. Administracijai akivaizdu, kad „dokumentas" nėra „duomuo", todėl atsakovas, priešingai nei nurodė savo sprendime Komisija, neturėjo Sprendime l pagrįsti, kad dokumentas (šiuo atveju sutarties priedas, jei toks būtų, t. y. protokolas) yra dokumentas, o ne registro duomuo.
Teigia, jog Komisijos sprendimo argumentas, kad neva nėra aišku, „ar Registrų centras Sprendimu l atsisakė pateikti duomenis „kas yra daugiabučio Namo valdytojas" taip pat nepagrįstas. Paaiškina, jog, Sprendime l VĮ Registrų centras aiškiai ir išsamiai pasisakė, kad Prašymas l dėl duomenų pateikimo išsamumo prasme neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Sprendime l nurodyta, kad Prašymas l netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime l aiškiai įvardinta, kad pareiškėjos Prašymas l netenkinamas, tai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad Registrų centras atsisakė tenkinti Prašymą l, t. y. pateikti duomenis „kas yra daugiabučio Namo valdytojas".
VĮ Registrų centras nesutinka ir su šiais Komisijos sprendimo argumentais: „aiškiai nepasisakyta ir dėl informacijos apie namo valdytoją. Taip pat nėra aišku ar šie duomenys gali būti teikiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pagrindu". Paaiškina, jog Sprendime l, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjos Prašyme l nebuvo būtinų duomenų, nurodytų Nuostatų 144 punkte. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis reglamentuoja duomenų apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis teikimą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalis nesusijusi su šiuo ginču, todėl nesupranta, kodėl Sprendime l turėjo analizuoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad pareiškėja Prašymu l neprašė jokių duomenų apie konkretaus asmens visą turimą nekilnojamąją turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, ir kt., todėl VĮ Registrų centras neturėjo jokio teisinio pagrindo Prašymo l vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies kontekste. Tai pat pažymi, jog pareiškėja Prašymu l prašė pateikti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įvardintą aktualų registro duomenį, t. y. pateikti informaciją (duomenis), kas „kas yra daugiabučio Namo valdytojas", bet Prašymo l nepagrindė Nuostatų 144 punkte nurodytais duomenimis. Taip pat Prašymu l pareiškėja prašė prateikti dokumentų kopijas, bet pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalį, tokia teisė pareiškėjai nesuteikta.
VĮ Registrų centras pažymi ir tai, jog Prašyme2 nurodė Nuostatų 144 punkte įvardintus duomenis, būtinus teikiant prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimo, tačiau jokio prašymo dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis Prašyme2 pareiškėja nesuformulavo. Registrų centras savo iniciatyva informacijos subjektams neteikia, jei tokio prašymo (dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimo) neteikia pats subjektas.
Šalies argumentai
Pareiškėja Prašymu2, kaip ir Prašymu l, prašė Registrų centro pateikti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopiją, tačiau naujų dokumentų, pagrindžiančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisę gauti šio dokumento kopiją pareiškėja kartu su Prašymu 2 atsakovui nepateikė.
VĮ Registrų centras, nesutikdamas su Komisijos sprendimo motyvu, kad „pareiškėja patikslino savo pirminį 2022-08-19 prašymą dėl 2007-02-22 jungtinės veiklos sutarties kopijos gavimo ir pateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taigi Registrų centras nepagrįstai vadovavosi VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, todėl skundžiamas 2022-09-29 Sprendimas naikintinas kaip netinkamai motyvuotas ir kad pirminis 2022-08-31 Sprendimas taip pat pripažintas Komisijos nepagrįstu“, paaiškina, jog tiek pareiškėjos Prašymo l, tiek Prašymo 2 VĮ Registrų centrui teikimo metu galiojo ta pati Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis, kurioje nenumatyta teisė savivaldybėms gauti dokumentų kopijų. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad atsisakymo teikti dokumento (2007 m. vasario 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties) kopijas juridinis pagrindas jau buvo nurodytas Sprendime l, ir jokių naujų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos teisę gauti šias kopijas pareiškėja VĮ Registrų centrui pareiškėja su Prašymu2 neteikė, mano, jog VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, priėmė Sprendimą2, nurodęs, kad analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Sprendimas l. Komisijos sprendimas, kuriuo panaikintas Sprendimas_2, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
VĮ Registrų centro įsitikinimu, Sprendimą l jis pagrindė aktualiomis teisės aktų normomis, todėl Komisijos išvada, kad Sprendimas l neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, atmestina kaip nepagrįsta. Teigia, jog priešingai, Komisijos sprendimas grindžiamas ginčui neaktualiomis teisės aktų normomis, o motyvų, kad Registrų centrui teiktas Prašymas l atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 dalies, Nuostatų 144 punkto ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, Komisijos sprendime nėra. Tvirtina, jog Komisija konstatavusi, kad „pareiškėja vykdydama minėtas funkcijas turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registro archyvinių dokumentų kopijas" iš esmės paneigė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies imperatyvias nuostatas bei įpareigojo VĮ Registrų centrą viršyti teisės aktais apibrėžtas turimas kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Administracija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta suteikti prašomus dokumentus bei duomenis, dėl ko Administracija negali įgyvendinti jai pavestų funkcijų. Teigia, jog Administracija iš esmės yra akligatvyje, nes tyrimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas ir dėl formalių bei neobjektyvių priežasčių. Pažymi, jog šis tyrimas negalimas ir tam užkerta kelią būtent VĮ Registrų centras, atsisakydamas suteikti prašomą informaciją.
Pažymi, jog VĮ Registrų centras iš esmės naujų argumentų (išskyrus sąvokų atribojimą) dėl savo sprendimų teisėtumo nepateikia, taigi iš esmės yra atkartojami argumentai išdėstyti VĮ Registrų centro atsiliepime.
Nurodo jog, esminis argumentas, kurį įvardija VĮ Registrų centras dėl LAGK sprendimo naikinimo yra tas, kad galimai buvo supainiotos sąvokos „duomenys“, „dokumentai“ ir „archyviniai duomenis“, tačiau anot Administracijos, toks argumentas nėra reikšmingas, nes VĮ Registrų centras atsisakė teikti dokumentus, duomenis dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties, tad šiuo atveju nėra reikšmingos sąvokos, kurios iš esmės yra panašios, o reikšminga yra tai, kad VĮ Registrų centras atsisakė teikti bet kokią informaciją Administracijai savo teisėtoms funkcijoms atlikti.
Pažymi, jog faktą, kad Administracija prašė tiek duomenų, tiek dokumentų patvirtina VĮ Registrų centro skundo 7 psl. „Dėl 2022-09-29 sprendimo“ skyriaus 1 sakinys ir VĮ Registrų centras nurodo, kad Administracija prašymu 1 suformulavo dvejopo pobūdžio prašymą dėl duomenų pateikimo ir dokumentų kopijų išdavimo, tačiau Administracija atkreipia dėmesį į tai, jog nors ji ir suformulavo dvejopą prašymą, nei vienas iš jų nebuvo patenkintas, VĮ Registrų centras kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją, kuri yra reikalinga Administracijos funkcijoms atlikti.
Administracijos įsitikinimu, esminio skirtumo tarp sąvokų „archyviniai duomenys“ ir „archyviniai dokumentai“" neturi būti, nes juose yra saugoma ir nurodyta ta pati informacija, kuri reikalinga tam, kad Administracija atliktų savo funkcijas.
Vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2, 3 dalimis teigia, jog atsakovas sąmoningai ignoravo aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad savivaldybės turi teisę gauti duomenis jų priskirtoms funkcijoms atlikti.
Administracija pabrėžia, jog jai yra pavesta savarankiškoji funkcija – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė, todėl atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras net tik nepagrįstai nesuteikė prašomos informacijos, bet ir nepagrįstai apriboja Administracijos įstatyminę pareigą bei funkciją atlikti jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų priežiūrą ir kontrolę.
Pažymi, kad gavus Sprendime 1 pateiktas pastabas dėl duomenų gavimo, Administracija pateikė prašymo papildymą bei patikslinimą, kuriame išdėstė aiškius pagrindus duomenų gavimui, t. y. nurodė duomenų gavimo tikslą, pagrindą bei apimtį ir t. t., tačiau VĮ Registrų centras 2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimu 2, anot Administracijos, neįvertinęs prašymo papildymo turinio, šabloniškai ir be jokio pagrįsto motyvavimo atsisakė suteikti prašomus duomenis, todėl Administracija šiuo atveju neturi galimybės atlikti jai pavestas funkcijas, o tai sukelia grėsmę gauti skundą iš asmens, kuris kreipėsi dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) veiklos, dėl neveikimo bei vilkinimo atlikti pavestas funkcijas, taigi tokiu būdu yra eliminuojama galimybė atlikti Administracijos pavestas įstatymines funkcijas.
Administracija prašo suteikti duomenis apie daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurie yra reikalingi tolimesnei namo priežiūrai bei kontrolei. Tvirtina, jog toks prašymas nėra grindžiamas tuo, kad turi būti atlikta paieška pagal fizinio asmens duomenis (jungtinės veiklos sutarties įgalioto asmens ir pan.), todėl nepagrįstai yra atsisakyta dėl to, kad yra pavojus pažeisti BDAR nuostatas ir t. t. Teigia, jog Administracija teikdama prašymus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji siekia atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kuriam reikalinga jungtinės veiklos sutartis ir jos duomenys, tad šiuo atveju nepagrįstai VĮ Registrų centras įžvelgė potencialų BDAR pažeidimą, nes jo, Administracijos įsitikinimu. nebūtų, kadangi paieška būtų atliekama ne pagal įgalioto asmens duomenis, o būtent pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) duomenis (unikalus numeris, adresas ir pan.) bei siekiama gauti duomenis/informaciją būtent apie daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Anot Administracijos, 2022 m. rugsėjo 20 d. prašyme ji aiškiai nurodo prašomų duomenų naudojimo tikslą, duomenų gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį; papildomai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.58 straipsnio 8 dalimi bei savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-2280, taigi ji patikslino savo pirminį prašymą dėl 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos gavimo ir pateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, tačiau VĮ Registrų centras net nesiekė išnagrinėti 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos prašymo.
Administracijos manymu, VĮ „Registrų centras“ priimti sprendimai yra nepagrįsti, tad LAGK 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pagrįstai juos panaikino, kaip neatitinkančius VAĮ nuostatų, todėl nėra pagrindo tenkinti VĮ Registrų centro skundo, nes jame nėra argumentų, pagrindžiančių priimtų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą bei nepaneigia išvados, kad priimti sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022), kuriuo nuspręsta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SP-100904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. rugpjūčio 19 d. Administracijos būsto administravimo skyrius su raštu Nr. A51-119456/22(3.3.2.26E-EIS) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Rašte Administracija informuoja, jog Administracijos Būsto administravimo skyrius nagrinėja klausimą dėl Daugiabučio namo valdymo, o patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Daugiabutį namą, nustatyta, kad yra registruotas juridinis faktas apie Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui 2007 m. vasario 22 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, taigi atsižvelgusi į tai, kad Savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu pavesta vykdyti bendrojo naudojimo objektų valdytojų, iš jų ir jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, priežiūrą ir kontrolę, VĮ registrų centro prašė nurodyti, kas yra Daugiabučio namo valdytojas bei pateikti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties bei susirinkimo protokolo kopijas.
VĮ Registrų centras, atsakydamas į Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, jog Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateiktas prašymas (DVS- GP-228314(4.52Mr)), neatitinka Nuostatų 144 punkte nustatytų reikalavimų (prašymuose pateikti Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves), todėl prašymo netenkino.
Rašte taip pat nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi, dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik nekilnojamojo daikto savininkams, daiktinių teisių turėtojams, asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teismams bei teisėtvarkos institucijoms, advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms, notarams, antstoliams ir mokesčių administratoriams, o kadangi šioje normoje pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių gauti dokumentų kopijas, todėl Administracijos prašymas pateikti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutarties, kuria remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kopiją netenkinamas.
Komisija, išnagrinėjusi Administracijos 2022 m. spalio 3 d. skundą, 2022 m. lapkričio 10 d/ priėmė sprendimą Nr. Nr. 21R-579, kuriuo nusprendė: 1) Administracijos skundą tenkinti; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. SP-89193 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SP-100904 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centras Administracijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami: 1) jo savininkams; 2) daiktinių teisių turėtojams; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti; 6) žurnalistams – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami: 1) jo savininkams; 2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.
Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.
Nuostatų 140 punkte nustatyta, jog dokumentų, kuriais remiantis Registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik pagal motyvuotus prašymus.
Registro nuostatų 144 punkte nurodyta, kad prašymuose pateikti registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra registre, teises ir laisves.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Komisija sprendime nepateikė jokių motyvų jog, VĮ Registrų centrui pateiktas Prašymas 1 atitiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Pažymėtina, jog Komisija ginčijamame sprendime nustatyta: Administracija prašyme prašo pateikti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutartį, tačiau ji nereikalauja atlikti paieškos pagal jungtinės veiklos įgalioto asmens asmeninius duomenis, todėl atsakovas neatliks paieškų pagal įgalioto asmens duomenis, taigi nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas; pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalį, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui atitinkamą informaciją; pareiškėja jai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu siekia gauti informaciją ir taip rinkti duomenis apie namą, dėl kurio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir yra paskirtas įgaliotas asmuo ir tokiu būdu nebus atliktos paieškos pagal įgalioto asmens arba kito asmens duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bus pažeisti asmens duomenys (b. l. 1–7). Nors Komisija savo sprendime toliau dėl šių aplinkybių nepasisakė, tačiau laikytina, jog tai nėra esminis Komisijos sprendimo trūkumas, dėl kurio būtų pagrindas šį sprendimą naikinti. Taip pat teismas pažymi, jog teismo vertinimu, teiginiai, jog Administracija prašyme prašo pateikti 2007 m. vasario 22 d. jungtinės veiklos sutartį, tačiau ji nereikalauja atlikti paieškos pagal jungtinės veiklos įgalioto asmens asmeninius duomenis, todėl atsakovas neatliks paieškų pagal įgalioto asmens duomenis, taigi nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, laikyti pagrįsti, kadangi kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškėja jai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu (Pažymėtina, Administracija patikslindama Prašymą 1, Prašyme 2 aiškiai nurodo teisinį duomenų gavimo pagrindą, tačiau VĮ Registrų centras patikslinto prašymo nepagrįstai neanalizavo), siekia gauti informaciją ir taip rinkti duomenis apie namą, dėl kurio yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir yra paskirtas įgaliotas asmuo ir tokiu būdu nebus atliktos paieškos pagal įgalioto asmens arba kito asmens duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bus pažeisti asmens duomenys.
Teismas pažymi, jog kaip matyti iš Sprendimo 2 turinio, VĮ Registrų centras, Sprendime 2 visiškai nevertino Prašymo 2 turinio, o pačio sprendimo nepagrindė pakankamai išsamiais argumentais ir teisės normomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 10 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus. Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 21R-579 (AG-560/07-2022), kuriuo nuspręsta Administracijos skundą tenkinti, panaikinti VĮ Registrų centro Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą Administracijos Prašymą 1 bei Prašymą 2 išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertinęs Sprendimo 1, Sprendimo 2 bei Komisijos ginčijamo sprendimo turinį, daro išvadą, jog Komisija pagrįstai konstatavo, jog tiek Sprendimas 1, tiek Sprendimas 2 yra nepakankami pagrįsti ir motyvuoti. Komisija ginčijame sprendime išsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybę, teisingai taikė teisės normas, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybės įmonės Registrų centras skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.